- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- A5.-346-549/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00070-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- E. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „E.“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „E. “ direktoriumi, t y. atsakingu asmeniu, 2018-07-21 apie 14 val. nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios ir nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido dirbti G. B. gim. (duomenys neskelbtini) padavėja minėtos įmonės bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje. T.y. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 2 d., 43 str.1d. nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p., ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d.
Teismo posėdyje E. B. kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad darbui bare prieš įvykį trūko darbuotojų, tad pasitaikius galimybei į darbą priimti G. B., jo žmona - D. B., kuri dirba įmonės buhaltere, nutarė pažiūrėti kaip seksis G. B. dirbti – ar ji sugebės atlikti padavėjos darbą ir ar jai tiks darbas, pakvietė ją pasižiūrėti darbo pobūdžio. Atvykusi į darbo vietą, ji pabandė aptarnauti klientus – nunešė užsakymą, mokėsi kaip elgtis su kasos aparatu, taip pat neneigia, kad dėvėjo darbo rūbus - nes tai vietnamietiška virtuvė. Kas jai davė rūbus, nežino. Su ja buvo aptartas ir atlyginimo klausimas. Nespėjo pranešti SODRai, nes priimti į darbą G. B. reikėjo skubiai, kitu atveju ją būtų įsidarbinęs kitas restoranas, kadangi darbuotojų šią vasarą itin stigo, o iš jų restorano prieš kelias dienas buvo išėję du darbuotojai. Iškart po patikrinimo apie G. B. įdarbinimą pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Žino, kad turėjo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. Labai gailisi dėl įvykio, tačiau tai padarė dėl to, jog trūksta darbuotojų.
Teismo posėdžio metu D. B. patvirtino E. B. parodymus, nurodydama, jog ji, būdama įmonės buhaltere, norėjo suteikti galimybę G. B. pažiūrėti kaip yra dirbama, pažiūrėti jos gebėjimus, darbo sutartis ruošia ji, E. B., kaip direktorius, darbo sutartis pasirašo. Sodrai dėl laiko stokos apie G. B. darbo pradžią nepranešė, padarė tai vėliau, po patikrinimo. Matė , kad G. B. buvo su darbo rūbais, iš kur juos gavo, nežino, mano, kad davė kiti darbuotojai.
Motyvuojamoji dalis
Be E. B., D. B. parodymų, E. B. kaltė padarius nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame užfiksuota, jog 2018-07-21 apie 14 val. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai T. L., V. G., dalyvaujant Klaipėdos AVPK Palangos PK VS vyr. tyrėjui D. V. atlikus planinį patikrinimą UAB „E.“ restorane (duomenys neskelbtini), Palangoje, rasta dirbanti (nešė užsakymą klientams ) G. B. gim. (duomenys neskelbtini). Apie šios darbuotojos įdarbinimą UAB „E.“ nebuvo pranešta VSDFV. G. B. raštu paaiškino, kad tai pirmoji jos darbo diena, atėjo darbintis 11 val. Mokėsi dirbti su kasos aparatu, stebėjo kaip aptarnaujami klientai, bandė pirmą kartą pati aptarnauti, nunešė užsakymą. Darbinosi padavėja. Tarėsi dėl atlyginimo -2,2 Eur per valandą. Darbo sutarties dar nespėjo sudaryti, norėjo pažiūrėti kaip dirba. Darbo rūbus davė administratorė D. B..
UAB „E.“ buhalterė D. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad norėjo įdarbinti G. B., tačiau prieš įdarbinant norėjo pažiūrėti kaip dirba. Viskas tiko, nutarė įdarbinti nuo 2018-07-21, dėl to sudarys darbo sutartį.
Patikrinimo metu dalyvavo ir įmonės direktorius E. B., kuris tuo metu rašytinius paaiškinimus duoti atsisakė. Elektroniniu paštu pateikė 2018-07-21 su G. B. sudarytą darbo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kur G. B. pažymėtos dirbtos 10 valandų. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus gauti duomenys, kad UAB „E.“ apie G. B. įdarbinimą šioje įmonėje 2018-07-21 nuo 2018-07-21 14 val. 18 min.
Konstatuota, kad 2018-07-21 apie 14 val. G. B. dirbo padavėja UAB „E.“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini) Palangoje nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 2 d., 43 str.1d. nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. (b.l. 3-4).
G. B. 2018-07-21 pateiktame paaiškinime nurodė, kad tai pirmoji jos darbo diena, atėjo darbintis 11 val. Žiūrėjo ar tinka bei patinka darbas. Mokėsi dirbti su kasos aparatu, stebėjo kaip aptarnaujami klientai, bandė pirmą kartą pati aptarnauti, nunešė užsakymą. Darbinosi padavėja. Tarėsi dėl atlyginimo -2,2 eurų per valandą. Darbo sutarties nespėjo sudaryti, norėjo pažiūrėti kaip dirba. Darbo rūbus davė administratorė D. B. ( b.l. 5).
D. B. 2018-07-21 paaiškinime nurodė, kad norėjo įdarbinti naują darbuotoją G. B., prieš įdarbinant norėjo pažiūrėti kaip dirba. Viskas tiko, nutarė ją įdarbinti nuo 2018-07-21. (b.l. 6).
Iš VSDFV informacinės sistemos užklausos matyti, kad UAB „E.“ G. B. darbo pradžios laikotarpis 2018-07-21 (b .l. 7). Tai patvirtina ir 2018-07-21 Darbo sutartis Nr. 22 ( b.l. 8-10).
Iš pateikto UAB „E.“ darbo laiko apskaitos tabelio matyti, kad G. B. įmonėje dirba nuo 2018-07-21, darbo valandos minėtą dieną pažymėtos - 10 (b.l. 11).
Visuma aptartų įrodymų, paties E. B. prisipažinimu, įrodyta, kad E. B. būdamas UAB „E.“ direktoriumi - atsakingu asmeniu, 2018-07-21 apie 14 val. nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens – G. B. - darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios ir nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido dirbti G. B. įmonės bare padavėja.
ANK 95 str. 1 d. numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 str. 1 d. numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 str., t.y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 42 str. 2 d. numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Taigi, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei E. B., D. B. paaiškinimus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad E. B. veikoje yra pažeidimo, numatyto Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. sudėtis, jis kaltas šio pažeidimo padarymu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ANK 34 str.).
E. B. padarė vieną darbo įstatymų nusižengimą, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jis dirba, prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nelegalus darbas truko trumpą laiko tarpą, po patikrinimo iškart pažeidimui pašalinti ėmėsi priemonių, taigi, darytina išvada, kad E. B. nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, šis nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, jam nebūdingas elgesys, kitų neigiamai E. B. charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
E. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., ir paskirti jam 1000,00 EUR (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK Nr. 18078839422.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.