Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.M1-224-284/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1;1.1;1.1.14; 1.2; 1.2.5; 1.2.5.4; 1.2.26;1.2.26.2;1.2.26.2.1; 2; 2.8; 2.8.8; 2.8.9; 2.8.11; 2.12; 2.12.1; 2.12.2.

2015 m. lapkričio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Moldavijos pilietis, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 10 kl. išsilavinimo, vedusiam. , neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu, o būtent:

2014 m. gegužės mėnesį, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, bandė kumščiu suduoti į veido sritį, tačiau jai pasitraukus, smūgio išvengė, taip sudarydamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai S. C. manyti, kad savo grasinimus gali realiai įvykdyti;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. gegužės 30 d. apie 14.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir daržą ravinčią kaimynę S. C., ir per savo kiemą einančią jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, jas nužudyti, iškasdamas duobes ir rodydamas į jas sakydamas, kad nužudys ir kryžių pastatys, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. gegužės 31 d. apie 09.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., pašalinių žmonių akivaizdoje, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir tvorą tveriančią kaimynę S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, jas nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. birželio 5 d. apie 09.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., pašalinių žmonių akivaizdoje, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir tvorą tveriančią kaimynę S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. birželio 7 d. apie 22.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., pašalinių žmonių akivaizdoje, iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią kaimynę S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C., 2014 m. birželio 25 d. apie 23.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir pro langą žiūrinčią kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, ją nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C., 2014 m. birželio 28 d. apie 12.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais šalia gyvenančią ir per savo kiemą einančią kaimynę S. C., grasino su ja susidoroti, ją nužudyti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios S. C. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti J. S., 2014 m. liepos 1 d. rytą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais savo namo kieme esančią J. S., rodė jai „špygas“, grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti J. S., 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 09.00 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais savo namo kieme esančią J. S., grasino su ja susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. rugpjūčio 12 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti S. C. ir J. S., 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 09.00 val. būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią S. C. ir jos dukrą J. S., grasino su jomis susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų S. C. ir J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti J. S., 2014 m. rugpjūčio 16 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, stovėdamas ant kelio, prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią J. S., tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusios J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti J. S., 2014 m. spalio 3 d. apie 21.30 val. būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir kaltino nebūtais dalykais savo namo kieme esančią J. S., grasino su ją susidoroti, tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo ir naudojo psichinę prievartą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu;

be to, jis turėdamas tyčią įbauginti J. S., 2015 m. balandžio 10 d., po pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, stovėdamas ant kelio, prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais savo namo kieme esančią J. S., tokiais įžūliais veiksmais sistemingai terorizavo nukentėjusiąją J. S..

Be to, S. R. pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2015 m. rugsėjo 2 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia turėdamas rankoje dalgį ir juo grasindamas nužudyti S. C., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2015-06-16 S. R. pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo (II t., b.l. 150 – 151) ir apklausus įtariamuoju jis parodė, kad su pateiktu 2015-06-16 pranešimu apie įtarimą sutinka, nes kiekvieną dieną su kaimynėmis J. S. ir S. C. „koliojasi“, todėl kad jos pačios pradeda konfliktus, daro nusikaltimus. Jam tyrėja išaiškino, kad jei daromi nusikaltimai, jis turi su pareiškimu kreiptis į policiją. Jis yra nekaltas. Pats asmeniškai prašo policijos pagalbos, kad jam padėtų susitvarkyti su kaimynėmis, tačiau pareigūnai jam nepadeda. Jis nori, kad būtų su kaimynėmis teismas bei jos pasakytų, kas yra joms negerai tame gyvenime ir kodėl jos ieško barnių kiekvieną dieną su jo šeima (II t., b.l. 152).

2015-09-17 S. R. pateikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo (II t., b.l. 169) ir apklausus įtariamuoju , jis parodė, kad 2015-09-02 apie 09.00 val. važiavo iš sodybos dviračiu, rankose turėjo dalgį. Susitiko S. C., pasakė, kad turi juodą knygutę ir nurodė, kad kas toje knygutėje turi mirti. Turėtu dalgiu jis jai tikrai negrasino, nesakė, kad ją nužudys jis jai nieko nepadarė, jie prasilenkė, tik jis jai pasakė, kad ji irgi bus toje knygutėje ir nuėjo namo (II t., b.l. 170).

S. R. padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, eksperto išvada ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad S. R. yra jos kaimynas. Jau dešimtį metų gyvena nuo jo per vieną namą atstumu, (duomenys neskelbtini). Jos mama gyvena šalia S. R., (duomenys neskelbtini), o S. R. – (duomenys neskelbtini). Su S. R. nebendrauja. Pati vengia šiuos kaimynus susitikti, pas juos niekada neina. Su jo žmona irgi nebendrauja, nebent gatvėje prasilenkia.Ji dirba pardavėja tame pačiame kaime. Apie įvykius turbūt nesugebės papasakoti iš eilės. Grėsmę pajuto maždaug prieš dvejus metus. Tai buvo kaltinimai, užsikabinėjimai. Pagalvojo, kad kaimynai, matyt, išgėrę ieško konfliktų. Po to ėmė matyti grėsmę savo mamai. Dažniausiai R. pradeda konfliktą, būdami savo kieme, ji pas juos neina. Jie užsikabina, pradeda koneveikti, vadinti necenzūriniais žodžiais, kaltinti nebūtais dalykais (kad kaime pasikorusį žmogų neva ji nužudė), jie kalba, kad turi apsaugoti save ir visą kaimą nuo jos. Gegužės mėnesį šiais metais jis pasakė žodžius, kad ją ketina užmušti, pagrasino, kad padegs jos namus, kad nekeltų grėmės žmonėms ir kaimui. Kai mama tvėrėsi tvorą, iškilo klausimas dėl kiemo ribų. R. kaltino, kad jos mama yra užėmusi jo žemę, o mama pasidarė geodezinius matavimus. Buvo taip, kad kaimynų R. tvora, kuri buvo aukšta, dviejų metrų aukščio, šiferinė, užgriuvo ir išvertė jos mamos tvorą. Jos paprašė kaimynų leidimo, kad leistų pakeisti tvorą. Jie sutiko su sąlyga, kad tvoros stulpeliai bus ne į jų kiemo pusę. Mama paprašė, kad ateitų toks žmogus padėti tverti tvorą. Kai ėmė tverti tvorą, buvo namuose, išgirdo didelį triukšmą. Garsiai rėkė ir G., ir S. Nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad G. R. vertė tvoros stulpelį, o S. R. rėkė, kad užmuš, sakė, kad tai jo žemė, paėmęs pagalį, mosikavo juo, vadino necenzūriniais žodžiais. Kai pamatė ją, pradėjo pulti, ant jos rėkti, prie svetimų žmonių ją išvadino visokiais žodžiais, užsimojo su pagaliu, sakydamas, kad užmuš. Jis stovėjo savo kiemo pusėje, o ji mamos kiemo pusėje. Tarp jų tvoros nebuvo. Iškvietė policiją, atvažiavo patruliai, kai mama atnešė dokumentus, parodė, kad elgiasi teisingai, juos sudrausmino ir išvažiavo. Kai policija išvažiavo, tas įtūžis dar labiau prasidėjo. Tą dieną mama tvoros nebetvėrė ir pasamdytą žmogų išleido namo. Susitarė, kad tas žmogus ateitų kitą rytą, kad G. ir S. dar nebūtų išgėrę, nes tą dieną jie tikrai matėsi, kad yra išgėrę. Kitą rytą atėjo žmogus tverto tvoros. Vėl iš naujo prasidėjo puolimas. Nieko iš R. šeimos kieme nebuvo, bet jie išbėgo į lauką, ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais prie pašalinių žmonių, vadino prostitute ir panašiai. Išsikvietė policiją. Nieko nebegalėje dirbti. Atvažiavo patruliai, sudrausmino juos, paklausė, ar rašysime pareiškimą, jos suabejojo, nerašė. Kai pareigūnai išvažiavo, kaimynai ir vėl jas įžeidinėjo, todėl vėl kvietė policiją. Antrą kartą atvažiavo policija. Buvo toks atvejis su vyšnia. Prieš tveriant tą tvorą, mamos kiemo ribose augo vyšnia, kurią mama buvo prieš daug metų pasisodinusi, ji trukdė tverti tvorą ir mama nusprendė ją nupjauti. Jos sūnus padėjo tą vyšnią nupjauti. S. R. ėmė pulti, kad jos nupjovė jo vyšnią, kad vyšnia priklausė jam, kad yra žudikai ir kad negali ten gyventi, jam kenkia. Iškvietė policiją. Atvažiavo patruliai, įrodė sklypo ribas, apramino S. R. Išvažiavus policijai, S. R. nesiliovė. Atvažiavo apylinkės inspektorius ir tada S. R. užsimojo ir bandė trenkti jos mamai į veidą. Įgaliotinis pasakė, kad jeigu jis taip toliau darys, jį išveš į nuovadą. Įvykis baigėsi tuo, kad S. nuėjo į savo namus, o jos nuėjo į savo. Kitas kartas buvo, kai mama ravėjo daržą. Būdama namuose, išgirdo didelį triukšmą. Kadangi mama gyvena viena, prieš ketverius metus jos tėtis mirė, grasinimų mamai ėmė bijoti. Atbėgo pas mamą. S. su G. R. buvo prie tvoros. S. R. buvo su didžiausiu pykčiu pripuolęs prie tvoros, sugniaužęs kumščius, mamą kaltino, kad išnuodijo jo daržus.Jiš mamą pavadino eiti namo, kad išvengtų konflikto. Paprastai S. R. stengiasi nepasakyti nė vieno žodžio. Kitas įvykis buvo, kai būdama savo namuose, išgirdo didelį triukšmą, šaukė G. ir S. R. Išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad mama eina iš daržo, o pas R. buvo atvažiavusi policija. Policija lyg ir parvežė jų nepilnametį sūnų R. R. Nežino, koks ten buvo įvykis. Kai jie pamatė jos mamą, S. R. ėmė rėkti, kad tai ji kalta, ją reikia sunaikinti, dėl to kalti jos anūkai. Mama grįžo namo. Policininkai sutramdė juos, kad nepuldinėtų žmonių. Policijai išvažiavus, G. ir S. R. pradėjo gerti savo kieme, šokti, visokiais žodžiais įžeidinėjo jos vaikus, kaltino, kad jos vaikai nuvežė į stadioną alkoholinius gėrimus ir nugirdė jų sūnų R. R. Suprato, kad problema yra ta, kad parvežė girtą jų sūnų. Ji turi du sūnus. Vienam dabar 20 m., kitam – 15 m. Jos vaikai abu buvo namie, nieko jiems nepadarė, ji žinojo, kad nėra jokio ryšio su jų sūnum. Suprato, kad ir vėl kaltinami be jokio reikalo. Ji suprato, kad jie kelia grėsmę, kadangi žmonės, atėję iš kaimo į jos parduotuvę, sakydavo, kad ateina perspėti, jog buvo atėjęs S. R., sakė jiems, kad turi misiją ją sunaikinti, nes ji kelia grėsmę visam kaimui, kol jis jos nenužudys, negalės ramiai gyventi. Tada pradėjo suvokti, kad tai nėra beprasmiški pokalbiai, bet jis iš tikrųjų ketina ir gali įvykdyti tai. Buvo ir taip, kad buvo savo namuose, prie parduotuvės stovėjo žmogus, S. R. išėjo ant kelio ir ėmė sakyti, kad ji yra žudikė, negali čia gyventi, jos parduotuvė yra mafija ir tie, kurie išeina iš jos – nori jį sunaikinti, nužudyti jo vaikus. Vasarą jos vaikai žaidė krepšinį, ji ravėjo darželį, o R. šeima ėmė pulti, kam jos vaikai žaidžia krepšinį. Dažniausiai konfliktus pradeda G., o S. tada išsako viską. Jos vaikai žaidė krepšinį pas jos mamą kieme, kur yra pastatytas krepšinio lankas. Į kiemą buvo atėję daugiau vaikų iš kaimo. G. R. ėmė visus pulti, kad vaikai kelia triukšmą, jai galvą skauda. Pamatė, kad S. pasiėmė kažkokį gelžgalį, įžeidinėjo jos jauniausią sūnų, grasino, kad išžudys jos vaikus, kam jie kelia triukšmą. Buvo netgi atėjusi V. G. paklausti, kas čia dedasi. Prieš tai buvo, kad S. R. į mamos griovį įkalė kryžių, rodė jos mamai, sakė, kad ten bus mamos kapo vieta, ten ji bus palaidota. Buvo kryžių įkėlęs ir į vyšnią savo pusėje. Prie mamos tvoros iškasė gilią duobę ir mamai rodė bei sakė, kad ji ten bus užkasta. Suprato, jog tai realus grasinimas. Naktį apie 23 valandą išgirdo didelį triukšmą pas R., manė, kad jie susipyko tarpusavyje, nes pas mamą šviesa buvo užgesinta. Bet paskambino mama, kvietė mane ateiti ir pasakė, kad jie lipa per jos tvorą, rėkia, kad ją užmuš. Rimtai išsigando. Bėgo tada pas mamą. Mama išėjo į kiemą. Pamatė, kad jų sūnus M. irgi stovi už tvoros, S., G. ten irgi buvo. M., pamatęs ją, iš karto pritilo. S. R. nesavais balsais rėkė, kad nužudys, atėjo laikas, ta naktis mano mamai turi būti paskutinė. Ji ir mama išsigando, suprato, jog grėsmė yra reali. Anksčiau galvodavo, kad jie taip elgiasi, galbūt norėdami paerzinti ar išprovokuoti. Suprato, kad situacijos negali valdyti. Po to konflikto pradėjo bijoti išvažiuoti iš namų, kad mama neliktų viena. Po to mama buvo nuėjusi į daržą. Išgirdo triukšmą. S. R. buvo savo darže, dirbo su šakėmis, pamatęs motiną, bėgo ant kelio, link jos mamos, bet pasipainiojo jos sūnus. Tada S. sustojo, sutriko. Vyko nuolatinis puolimas, nekalbant apie žodinius užgauliojimus. JI turi įmonę, bet ir turi negalią, nevaldo dešinės rankos, dirba su viena tarptautine kompanija, tos įmonės atstovai pas ją atvažiuoja, išgirsta tuos žeminimus, įžeidinėjimus, kai G. ir S. R. ją išvadina prostitute ir visaip kitaip. Grasinimai su laiku ėmė stiprėti. A. S. ateidavo į parduotuvę, dabar jis stovi, gal policija pasakė, kad jis negali aeiti į mano parduotuvę. Dabar dėl to jaučiasi kažkiek saugesnė. Anksčiau jis prieidavo prie prekystalio, šaukdavo, kad užmuš ir užsimodavo trenkti. Žmonės matė, kaip jis, eidamas iš parduotuvės, atsisuko ir man trenkė. Spėjo atitraukti galvą atgal. Jis dar kartą bandė suduoti. Kadangi parduotuvėje buvo daugiau žmonių, susivaldė. Kai tyrėja jo klausė, kodėl jis trenkė, jis atsakė, kad ne tik trenkti reikėjo, bet ir mane užmušti. Jo motyvas toks, kad jo sūnus M. norėjo peiliu nužudyti motiną, o aš, atseit, jį nusamdė. Jis kaltino, kad atseit ji nužudžiusi jų anūkę, kad ji nori jiems blogo. Buvo, kad važiuodamas dviračiu, S. ant jos mamos užsimojo dalgiu. Mama traukėsi atgal. Jis nenorėjo paleisti dviračio, tai jos nepasiekė. Po to mama grįžo namo išsigandusi. Tai jau ne grasinimai, tai jau realūs veiksmai. Kas antrą ar trečią dieną vyksta nuolatinis grasinimas. Būna, kad eina pro šalį į savo parduotuvę, stovi S. paklaikusiom akim, sako „suka ubju“ (vert. iš rusų k.: „kale, užmušiu“). Stovi jis, dreba, perbalęs. Jis nėra toks žmogus, kad juokautų. Ji ir jos mama gyvena nuolatinėje baimėje. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1,5 metų. Tėvai ten gyvena irgi tiek pat. R. atsikraustė į jų kaimą 1987 metais. Pradžioje bendravo kaimyniškai, bet pamatę, kad pas juos vyksta išgėrimai, atsiribojo. Prieš maždaug penkerius metus ėmė pastebėti, kad jie ėmė elgtis žiauriau. Anksčiau išvadindavo, iškoliodavo, bet tuo ir baigdavosi. Pirmas neteisingas ir žiaurus kaltinimas buvo tas, kad apkaltino jos sūnų, kad jis tvirkino jų anūkę. Tai buvo prieš penkerius metus. Buvo prieita iki teismo, bet ir teismui pasakiau tada, kad nenori pyktis, jie susitaikė, jie pasirašė tokį raštą, kad metus mūsų neužkabins. Tuos metus laiko ramiai gyveno. Po to vėl buvo kita byla, kurią nagrinėjo kitas teisėjas, ir vėl buvo susitaikymas. Jau ketveri metai, kai mirė jos tėtis. G. R. pajuto, kad gali vėl užsikabinėti. Tada prasidėjo tie kryžių statymai, grasinimai. Jos vyras išvyksta į tolimuosius reisus. Gaunasi taip, kad ir mama viena namuose, ir ji viena. R. šeima pasidarė aršesni. Tie išpuoliai tapo žiaurūs. Ji mano, kad didžiąją dalį konfliktų išprovokuoja G. R., pačią jų pradžią. Dabar jos nėra namuose, nėra triukšmo. Atrodo, kad S., būdamas namuose vienas, nepradeda puolimo. G. R. išgėrusi „užsiveda“, o S. – iš paskos. Būna, kad G., kai žmonės eina į parduotuvę, rodo špygą, būna, kad kalba, jog visam kaimui gyventi liko trys metai. Kol ji nėra girta, nėra pačio puolimo. Jie girtauja pakankamai daug. Pas juos problema, kad nėra pakankamai pinigų, bet jeigu jie pinigų kur nors užsidirba arba gauna pašalpą, tada girtauja savaitėmis kasdien. Ji turi pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes grasinimai nėra vien žodiniai, tai yra veiksmai. Tai yra ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, puolant matomas įtūžis, agresija. Kai mato S. R. einantį gatvėje, laukia, kol jis praeis. G. R. rėkė ant jos, pamatė einant į parduotuvę kitą moterį, pasakė „va, dar viena prostitutė“, pamatė, kad G. R. eina artyn prie V. G., atsitiktinai nufilmavau, kad tarp jų vyko, G. R. V. G. sumušė. Mano, kad normalus žmogus negali taip elgtis.

S. R. užkabina žmones, provokuoja barnius su pirkėjais jos parduotuvėje. Jis ir žmonėms grasina. Kai jis naktį lipo per tvorą, ji suprato, kad tai ne juokai. 2014 m. birželio 25 d. galėjo būti, kai tai įvyko. Dalgiu grasino ne jai, o mamai. Kiek tas veiksmas truko, negali pasakyti, gal apie 5 minutes. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji S. C. parodė, kad S. R. yra jos kaimynas. Kita nukentėjusioji yra jos dukra. Pradžioje santykiai su S. R. buvo geri. Kol vyras buvo gyvas, buvo ramu. Jos vyras mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties viskas prasidėjo. Visų konfliktų datas sunkiai pasakytų. Ravėjo savo daržą apie obelaites, kai netikėtai pripuolė S., ėmė sakyti, kad eitų į senelių namus, pradėjo ją kaltinti, kad ji savo vyrą nužudė, ėmė grasinti nužudyti. Išsigando, ėjo šalin. Praėjo kokia diena, kai ėjo per kiemą, kai išgirdo G. R. rėkiant, kad pasitrauktų tvorą, nes ji yra ant jos žemės. Jos tvora ten užtverta buvo 42 metus. Tuose namuose gyvena 43 metus. Kai G. ir S. atsikraustė, jie užsitvėrė savo tvorą, 2,20 m. aukščio, užkaltą šiferio lakštais. Į žemę įkasti mediniai kuolai. Po kiek laiko užėjo vėjas, jų tvora išvertė jos tvorą. Kai bandė pakelti savo tvorą, ji nugriuvo į jų pusę. G. ją vėl iškeikė, sakė, kad jie ją nužudys. Po kiek laiko G. R. pasikvietė apylinkės inspektorių, kad ji nupjovė jų vyšnią. Parodė, kad kelmas yra jos teritorijoje. S. R. užsimojo jai trenkti. Matė, kad bus blogai, nes kiekvieną dieną vyko plūdimasis. Pasidarė kadastrinius matavimus. Kai pasižymėjau ribas, S. R. parašė skundą, kad neteisingai išmatavau. Pasakė G., kad tvers tvorą, paprašė leidimo, o G. sutiko, tik stulpeliai turėjo būti į jos pusę. Kai ėmė tverti, nebeleido, ėmė kolioti. Kelis kartus reikėjo kviesti pareigūnus. Po tvoros tvėrimo jie ją apkaltino, kad aš jų daržoves chemikalais apnuodijo, nes viskas ruda, o ruda buvo, nes buvo ruduo. Policininkai juos įtikino, kad tai ne dėl chemikalų. Nebegali nei į daržą, nei į kiemą, nei į sodą išeiti. Vos ją pamatę, jie kaltindavo, kad jos anūkas jų anūkę išprievartavo. Kaltinimus jie išsakydavo, girdint vos ne visam kaimui. Kai jų sūnus į namus grįžo girtas, irgi ėmė jas kaltinti, kad tai jos kaltos. Po to jas nuolat kaltina žudymais, ėmė sakyti, kad naktį būsnužudyta. Kiekvieną sykį, išgirdusi triukšmą, kurį kelia R., atbėga jos dukra. 2015 m. rugsėjo 2 d. S. R. ją puolė dalgiu. Tada ėjo į daržą, o jis ėmė rėkti, kad nužudė, vos spėjo atsitraukti nuo dalgio, kuriuo jis užsimojo. Ji suprato, kad jis yra nepilno proto. Skambino po šio įvykio apylinkės inspektoriui verkdama. Negalėjo inspektoriaus prisikviesti. Galvoju, kad galbūt net yra padarytas įrašas, kaip S. R. ją žadėjo nužudyti, kad aš čia nebegyvens. Apylinkės inspektorius, kai buvo kviečiamas, nuvažiavo ne pas ją, o pas K. Pareigūnas pasakė, kad jai S. R. nieko nepadarė. Dėl tokio S. R. elgesio jaučiasi nesaugiai. Jis grasino ją sumušti, sudeginti, nužudyti. Buvo kryžių pastatęs. Sakė, kad toje vietoje bus jos kapas. Buvo ir duobę iškasę. Ta iškasta duobė buvo jos kiemo pusėje. Duobę iškasė G. Kryžių kalė jie abu kartu su S. Buvo taip, kad S. ėjo link jos su kirviu, kad to kryžiaus neištrauktų, nesugadintų. Tie grasinimai buvo realūs. Dukrai jie grasino, kad jos vaikas nebegrįš iš mokyklos. Civilinio ieškinio nereiškia, jai reikia tik ramybės ir apsaugoti savo gyvybę. Grasinimai galėjo būti įvykdyti.

Liudytojas E. K. parodė, kad S. R. pažįsta tiek, kiek tenka važiuoti į įvykius, susijusius su juo. Nukentėjusias pažįsta tiek, kiek tenka tirti jų pareiškimus. Santykiai su visais darbiniai. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate apylinkės inspektoriumi. Jo aptarnaujamoje teritorijoje yra R. kaimas, kuriame gyvena ir nukentėjusiosios bei S. R. L. seniūnijos apylinkės inspektoriumi dirba nuo 2013 m. Nukentėjusiosios gyvena (duomenys neskelbtini). S. R. gyvena toje pačioje gatvėje, 6 name. Jam į tarnybinį telefoną paskambino viena iš nukentėjusiųjų, kad kaimynas S. R. savo kiemo teritorijoje ties tvora laiko šiukšles. Kai pasikvietė S. prie tvoros, jis ėmė rėkauti rusiškai. Jis rėkavo, kad viskas yra gerai, buvo ir rusiškai pasakęs „užmušiu“ar kažką panašaus. Kadangi realių veiksmų nebuvo, pasikalbėjo ir išsiskirstė. Po to buvau kviestas dėl nupjauto medžio. Paskambino S., kad jo medį nupjovė. Kai atvažiavo, nupjautas medis (obelis ar vyšnia) buvo S. C. kiemo teritorijoje, o ne S. R. teritorijoje. S. R. nuolat kalba apie nebūtus dalykus. Vienas žmogus buvo R. kaime pasikoręs, o S. R. kaltina J. S., kad tai padarė ji, be to, kad stengiasi jį sužlugdyti, namą atimti. Panašiai kaltina ir S. C. Prieš porą mėnesių gavo pareiškimą iš S. C., kad S. privažiavęs dviračiu, grasino jai dalgiu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su kolega, kuris geriau kalba rusiškai, bendravo ir su S. R., bet šis, sako, kad kaimynė kalta, savo kaltės nepripažįsta. Kai S. R. kalba rusiškai, būna vienas kitas rusiškas keiksmažodis, bet konkrečiai nukentėjusiųjų prie manęs jis nekoneveikė. Buvo S. C. pareiškimas, kad ją prie parduotuvės iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Tie keiksmažodžiai buvo rusiški, nes jis lietuviškai nekalba. Su nukentėjusiosiomis bendravo ne kartą. Jos visą laiką skundžiasi dėl S. R. ir jo žmonos elgesio, nors nukentėjusiosios daugiau skųsdavosi dėl S. elgesio. Sudėtinga pastebėti, kada S. R. yra neblaivus, kada blaivus, nes jo elgesys visada panaštus – tiek blaivaus, tiek girto. Kiek nuvykdavo į R. namus, juose visada rasdavome alkoholio, pvz., ant stalo padėto alaus. S. R. rėkavimas būdavo nukreiptas į nukentėjusiąsias, ir į aplinką. Vieną kartą yra girdėjęs grasinimą užmušti, kiek suprato, rusiškai. Jam nekildavo įtarimų, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. S. R., kai rėkauja, visada būna savo teritorijoje, niekada iš jos neišeina. Dėl grasinimo dalgiu – gal norėjo pagąsdinti, bet iš tiesų tai nežinia, kaip galėjo pasielgti. Pas nukentėjusiąją po grasinimo nuvyko kitą dieną, nes norėjo vykti su kolega, kuris moka rusų kalbą. Jam atvykus, nukentėjusioji atrodė susijaudinusi, išsigandusi. Žodinių pasisakymų apie S. R. gaudavo ir iš kitų kaimo gyventojų. Kiti kaimo gyventojai neduoda parodymų raštu, sakė, kad bijo, S. R. laiko neprotingu, bijo, kad padegs. Žmonės pasakoja, kad būdami kieme iš toli girdi S. R. rėkavimą, šūkavimą, nežinia į ką nukreiptą. Nelabai gali būti, kad nukentėjusiosios pačios provokuoja tokį elgesį. S. R. yra baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį dėl jo „koliojimosi“, necenzūrinių žodžių, tai yra, smulkaus viešosios tvarkos pažeidimo. Buvo girdėjęs, kad iki pirmų jo atvykimų dėl šių konfliktų S. R. yra sudavęs nukentėjusiajai į veidą. Jeigu jis pataikė, tai fizinio skausmo sukėlimas, bet ne grasinimas nužudyti. Grėsmės S. C. nesimatė, nes nesimatė, kad S. R. pultų, jis tik kieme mosikavo rankomis. Kai kyla didelė grėsmė, žmonės paprastai skambina telefonu 112, o ne apylinkės įgaliotiniui, todėl man neatrodė, kad Stanislava nėra smarkiai susijaudinusi, iš karto neskubėjau nuvykti.Žodinių nusiskundimų gaudavo ir iš kitų asmenų, tik nusiskundimai būdavo neoficialūs, ne rašytiniai. Dar yra pareiškimas, kad jie kartu su G. R. kieme neblaivūs rėkaudavo, šūkaudavo. Nusikalstamos veikos nebuvo padaryta. Paskutinį kartą J. S. parašė pareiškimą prieš 3 savaites. Kiek pamenu, jis suprato, kad J. S. buvo suduota, kažkokia nuobauda buvo skirta, bet kokia, tiksliai nepamena. Kai buvo pranešta apie įvykį telefonu, skambinta buvo į jo tarnybinį telefoną, nukentėjusiosios susijaudinimas šiek tiek jautėsi, bet kokio ten didelio verkimo nesigirdėjo. Dėl puolimo su dalgiu, ar tai buvo grasinimas nužudyti, ar ne, - jis surenka medžiagą apie padarytą veiką, o dėl kvalifikacijos sprendžia jo valdžia. Asmenį išveža, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu. Žmogus nebuvo niekur išvežtas, nes buvo tikslinamos įvykio aplinkybės, ne dėl to, kad žmogus tikrai nebuvo pavojingas.

Liudytojas T. L. parodė, kad nukentėjusiąsias pažįsta. S. R. nepažįstu. Veždavau prekes J. S. parduotuvei, nes dirbu UAB „Š.“. Praeitų metų gal birželio – liepos mėnesį, nuvežė užsakymą į J. S. parduotuvę. Buvo vasariška, graži diena. Išlipus iš automobilio, kurį laiką buvo visiška tyla, po kurio laiko pasigirdo moters šauksmas, tiesiog klyksmas. Moteris klykė nesavu balsu. Paklausė J. S., kas tai. Ji atsakė, kad tai ant jos šaukia. Buvo sunku suprasti tą šauksmą. Buvo minimas kryžius, kad jį pastatys ar kažkas panašaus. Pagrindas buvo moters klyksmas. Pasigirdo lyg ir vyro balsas, kažkokie necenzūriniai rusiški žodžiai. Buvo juokas ir vyro pritarimas. J. S. dėl to prieš jį buvo susinepatoginusi, „iš veido iškritusi“, sakė, kada kaimynai užgeria, pas ją tokia kasdienybė. Tai buvo toks vienas įvykis, kurį jis girdėjo. Neatrodė, kad tie žmonės pyktųsi tarpusavyje, o J. S. sakė, kad jie šaukia ant jos. Klyksmą buvo sudėtinga suprasti. Tai buvo tiesiog žviegimas. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, kad jie sakė, kad J. S. pastatys kryžių ir jai „bus viskas“. Išgirdę klyksmus, pritilo abu, sunku buvo žodžius išskirti. Nenori vartoti necenzūrinių žodžių, kurie tada buvo pasakyti. Kaimuose matydavo įvairių vaizdų. Šiuo atveju suprato, kad grasinimas J. S. tikrai buvo. Buvo minimi žodžiai „parduotuvė“, „pastatysim kryžių“, juokas. J. S. rankos drebėjo. Mano, tai buvo nervinis drebulys, ne dėl ko kito. Konkrečiai žodžio „nužudyti“ negirdėjo, bet buvo apie kryžių ir kad bus „viskas“.

Liudytoja V. G. parodė, kad nukentėjusiąsias pažįsta, santykiai su jomis geri. Su S. R. yra pažįstami, santykiai yra prasti. Gegužės mėnesį šiais metais ją buvo užpuolę. Gyvena netoliese ir nuolat girdi, kad abu sutuoktiniai R. kolioja J. S. ir S. C. Kai nuėjo į parduotuvę, S. R. iškoliojo ją ir J. S., išvadino visokiais žodžiais savo kalba ir lietuviškai. J. S. jis kiekvieną dieną, gal net po kelias valandas, visaip vadina. Eidamas pro šalį, jis kalba, kliedi, nesuprasi, ką. Kaltina jas su J. S., kad jos S. nužudė, dar ką nors padarė. S. R. buvo ir kryžių pastatęs, grasino, kad užmuš, susidoros. Ji pati girdi, kad jis savo kalba grasina J. S., kad susidoros, kad ji negyvens. Jis grasina vos ne kiekvieną dieną, pavyzdžiui, vasarą tai ištisai. Anksčiau gyveno nuo jų apie 200 metrų, dabar gyvena pas mamą, kitoje gatvėje, nes jų bijo. Ją pačią pradėjo užkabinėti nuo kovo mėnesio. Jai abi nukentėjusiosios yra sakę, kad jaučiasi nesaugiai, bijo, kad jie gali nužudyti, padegti. Pati girdėjo, kad grasino nukentėjusiosioms daug kartų.

Liudytojas L. Ž. parodė, kad nukentėjusiąsias pažįsta, santykiai geri. S. R. pažįsta, nes jo podukra ir jo sūnus gyvena kartu, susituokę nėra. Santykių su S. R. nėra, jis jo vengia. Po Naujųjų metų ėjo pas J. S. į parduotuvę, pamatė ateinant S. R., jis pradėjo jį kolioti, kažkuo kaltinti, kad pakorė tokį jaunuolį, kuris kaime prieš tai buvo pasikoręs. Kaltino visai nesuprantamais dalykais. Pasiginčyjo, pabandė kažką atsakyti, pamatė, kad nebėra prasmės, tai nuėjo į parduotuvę. S. R. į parduotuvę neužėjo. Dar buvo, kad šią vasarą, grįžęs iš darbo, užvažiavo į parduotuvę, su pardavėja kieme šnekėjosi, juos užkabino G. R., kuri tada buvo gatvėje. Išvadino keiksmažodžiais. Keiksmažodžius kai kuriuos žino, bet ji kalbėjo savo kalba. Grasinimų tikrai būna. Kad grasintų S. nukentėjusiosioms, yra girdėjęs. Nėra to vakaro, kad jie neužkabinėtų žmonių. Yra jie taip pasakę, kad visiems kaimo žmonėms liko gyventi 3 metai. Daugiausiai jie grasina nukentėjusiosioms. Mano, kad buvo pagrindo tų grasinimų bijoti. Kaime gyvena daugiau nei 10 metų. Kad grasinimai gali pareiti į veiksmus, sprendžia iš to, kad jie kiekvieną dieną vartoja alkoholį, tą pats mato. Normalus žmogus taip nesielgtų, todėl mano, kad jų veiksmų prognozuoti negalima. Jį jie koliojo moldaviškais keiksmažodžiais. Jaunystėje yra bendravęs su moldavais, tai jų keiksmažodžius yra įsiminęs. Kad pakorė jaunuolį, kaltino rusiškai. Buvo ir rusiškų keiksmažodžių.

Liudytojas V. K. parodė, kad S. R. pažįsta,santykiai nekokie. Jie nuolat užsikabinėja. Gyvena R. kaime, yra kaimynai su juo. S. R. nuolat puola ant abiejų nukentėjusiųjų. Jis visokiais necenzūriniais žodžiais kolioja, grasina, kad susidoros, padegs. Kalba jis pusiau moldaviškai, pusiau rusiškai. Kai išgeria, jis taip elgiasi nuolat. Užkabina nukentėjusiąsias, išėję į gatvę, savo kieme, visur, kur susitinka. Kol jis galėdavo ateiti į parduotuvę, koliodavo ir parduotuvėje. Jis S. R. nebijo, bet mano, kad vyresniems žmonėms jo reikia bijoti. Jis mano, kad nežinia ką gali S. R. sugalvoti, nes atrodo, jog nėra sveikas. Galvoja, kad jis su J. S. gali susidoroti, kai ji bus viena. Žodžių neatsimena, bet jai jis grasina. Ir dabar jis grasina, nesąmones kalba.S. R. žadėjo nukentėjusiąsias užmušti, padegti, susidoroti.

Liudytojas R. Z. parodė, kad S. R. pažįsta, santykių nėra jokių, tik viename kaime gyvena. Su nukentėjusiomis santykiai normalūs. S. R. (G. ir S.) amžina problema, nes sode geria ir užkabina visus, kurie tik eina į parduotuvę, o bobutė (S. C.) negali išeiti į lauką, prie tvoros dirbti neglai, nes nuolat ją užgaulioja, rėkauja. Kai atvažiuoja į parduotuvę, tai tą girdi. Jie geria sode ir grasina užmušti, padegti. Jie grasino užmušti ir jį. S. R. lakstė su pagaliu iš kiemo į gatvę ir atgal, o G. R. žadėjo užmušti. S. R. grasina visiems, taip pat ir nukentėjusiosioms. Matė pats, kaip jis koliojo S. C. Jis sakė žodžius ir lietuviškai, ir rusiškai, ir moldaviškai. Žino, kad pasakyti žodžiai yra necenzūriniai. Jis žada užmušti ir uždegti. R. (G. ir S.) taip elgiasi, būdami girti. Nors S. niekur nedirba, nuolat geria. Paprastai puolimas vyksta žodžiais, bet būna, kad ir laksto su pagaliu. Anksčiau su S. R. dirbo žemės ūkio bendrovėje. Jis tada toks nebuvo. Jau apie penkerius metus jis yra toks. Vasarą prie jų namo yra stalas, suolas, tai jie ten ir baliavoja. Kaime daug senų vienišų žmonių, baisu, kad jiems ko nenutiktų. S. R. gali ką nors nukriausti.

Liudytojas T. B. parodė, kad S. R. pažįsta kaip kaimyną, praktiškai su juo nebendrauja. Su nukentėjusiąja J. S. bendrauja tiek, kiek ateinu į parduotuvę. Su nukentėjusiosiomis santykiai geri. Yra girdėjęs, kad S. R., kai išgeria, koliojasi, grasina. Tai girdi, kai eina į parduotuvę. Jie abu grasina nukentėjusiosioms, kad nužudys. Keiksmažodžiai būna rusiški. Dėl ko vyksta konfliktai, nežino. Galvoja, gal nuo gėrimo. Kai būna blaivūs, G. ir S. būna ramūs. S. R. yra neprognozuojamas, nežino, kas jam gali užeiti. Mano, jie nėra sveiki žmonės, jeigu taip daro. Jie geria kiekvieną dieną. Grasina papjauti. Jis jų nelabai bijo, nes yra jaunas.

Liudytoja A. K. parodė, kad S. R. pažįsta, jos dukra su jo sūnum gyvena. Su juo nebendrauja. Būna, kad jis ją užkabinėja. Su nukentėjusiomis santykiai normalūs. Kad trukdo gyventi, grasina nukentėjusiosioms, ji jau iš toliau girdi. G. ir S. R. dažniausiai kalba savo kalba, kuria rėkaudmi jie žada užmušti, sako, kad visam kaimui liko gyventi 3 metai. Buvo taip, kad su V. G. buvo parduotuvėje, atėjo S. R. ir išvadino jas prostitutėmis ir kitokiais negražiais žodžiais. Kada tai buvo, nepamena. Koliojasi apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus elgiasi gal ne taip baisiai, bet irgi kabinėjasi. Šnekėdamas jis juda, gestikuliuoja. Jos parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Buvo, kad S. R. norėjo ir smogti. Keikdavosi S. R. pusiau lietuviškai, pusiau moldaviškai, pusiau rusiškai. Moldaviškai ji nesupranta, o rusiškus keiksmažodžius supranta.

Liudytoja J. A. parodė, kad S. R. žino, kaip kaimo gyventoją. Nukentėjusiąsias gerai pažįsta, su jomis santykiai geri. S. R. nuolat grasina, užkabinėja žmones. J. S. turi savo parduotuvę. Kol S. R. nebuvo uždrausta ateiti į parduotuvę, kai nueidavo į parduotuvę, ir jis ateidavo. Kas eidavo į parduotuvę, užkabindavo, nežiūrėdavo, ar pažįstamas žmogus, ar ne. Kai nebegalėdavo ateiti į parduotuvę, jis laukdavo ant keliuko, būdavo, kad jis kitų prašydavo nupirkti alkoholio. Kai žmogus atsisakydavo, tada prasidėdavo vadino „tu šiokia, tu anokia“, pardavėją jis vadindavo tiesiog prostitute. Jis ir dabar, kol laukė, kad bus pakviestos liudyti, atvykęs S. R. grasino J. S. ir S. C. nužudyti, pasiimti jų pinigus ir išvykti į užsienį. Jis taip kalbėjo, o jo sūnūs, būdami kartu su juo, juokėsi. J. S. ir S. C. jis užkabinėja, kai tik jos būna kieme. Mano, jo bijoti reikėtų. Tai tęsiasi ne vieneri metai. Tai ne koks vienas konfliktas. Anksčiau pardavėja su S. R., kai jis ateidavo į parduotuvę, nesileisdavo į kalbas, tada jis išeidamas grąsindavo, iškeikdavo. Dar jis pardavėjai ir jos motinai vis „nustato“ laiką, kiek joms yra likę gyventi. Mano, sveikas žmogus to nedarytų. Taip jau yra apie dešimtį metų, o konfliktai vis stiprėja. Reikšmingesni grasinimai vyksta kokie penkeri metai. Būna juk, kad asmuo grasina žodžiais, o vėliau grasinimus įvykdo. Dabar tame kaime nebegyvena. Kai ten gyveno, S. R. bijojo. Jeigu eidavau vakare į parduotuvę, tai kartu pasiimdavo ir vaiką. Daugiau tokių žmonių, kurių reikėtų bijoti, tame kaime nėra. Ji iš tolo girdėdavau šaukimus ir grasinimus, kai rėkaudavo S. R. Mano, tame kaime yra daug tokių žmonių, kurie S. R. turėtų bijoti.

Ekspertas S. R. palaikė savo ekspertinio tyrimo išvadas. Nurodė, kad S. R. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Tai sunkus psichikos sutrikimas, kuris tiesiogiai neigiamai įtakojo visas esmines žmogaus psichikos sferas – mąstymo, emocinę, valingumo. Šis psichikos sutrikimas, būtent paranoidinė šizofrenija, pasireiškia paranoidine simptomatika, kad kaltinamasis S. R. išsako neadekvačias santykių kliedėjimo idėjas nukentėjusiųjų atžvilgiu, negali jų logiškai motyvuoti, atitinkamai veikia pagal savo kliedesinius įsitikinimus, asmuo nesigydo, pagal surinktus anamnestinius duomenis, susirgo dar jaunystėje, buvo ne kartą gydytas stacionare Moldovos Respublikoje, kadangi ten yra gimęs. Jis yra gydęsis Kišiniovo psichiatrijos ligoninėje. Jam buvo suteikta neįgalumo „grupė“ dėl psichikos ligos, buvo prieita išvados, kad dėl šio sutrikimo jis negali tarnauti kariuomenėje, dėl to karinės tarnybos neatliko. Dėl šio psichikos sutrikimo asmuo negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės, jų valdyti, todėl reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kadangi asmuo išsakė tiesioginius grasinimus, įskaitant ir fizinį susidorojimą, gyvena kaiminystėje su nukentėjusiosiomis, prašo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – gydymą psichiatrijos stacionare bendrojo stebėjimo sąlygomis, tai yra, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kaltinamasis visuomenei pavojingos veikos padarymo metu savo veiksmų suprasti ir valdyti negalėjo, kadangi visi kaltinamojo veiksmai sąlygoti sutrikusios mąstymo veiklos ir kliedesinių įsitikinimų, šiuo atveju, nukentėjusiųjų atžvilgiu. Ligoninėje S. R. gydytas, kol gyveno Moldovos Respublikoje, o Lietuvoje, pagal pateiktus medicininius duomenis, tiksliau, pagal jų nebuvimą, taip pat, remiantis tiriamojo žodžiais, į psichiatrų akiratį papuolęs nebuvo. Neįgalumą yra turėjęs anksčiau, bet, kadangi Lietuvoje jis nesigydė, tai neįgalumas jam nebuvo tęsiamas, neįglaumas nėra patvirtintas. Dėl pavojingumo visuomenei – sunku numatyti, kiek S. R. veiksmai, veikiami kliedesinių įsitikinimų, gali nueiti. Kol kas, sprendžiant iš bylos medžiagos, buvo tik nuolatiniai žodiniai grasinimai dėl fizinio susidorojimo, taip pat buvo bandyti atlikti tam tikri agresijos aktai, kurių nukentėjusiosios sugebėjo išvengti, tvirtinu, kad jis gali būti ir yra pavojingas visuomenei. Tvirtina išvadą, kad S. R. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, kuris yra nuolat, pakitimai iki galo neišnyksta. Kadangi asmuo išlieka nekritiškas savo būklės atžvilgiu, todėl mano, kad ambulatoriškai jis tinkamai nesigydytų. Asmuo gydytis nemato reikalo, save laiko sveiku. Mano, kad jis pats nerodytų iniciatyvos, nesilaikytų gydymosi režimo ir tinkamai nesigydytų. Pagal visą S. R. elgesį, jau seniai buvo galimybės taikyti jam priverčiamąjį ambulatorinį gydymą, tokios galimybės yra išnaudotos. Mano, kad ambulatorinio gydymo poveikis būtų nepakankamas, be to, asmuo nuolat grasina fiziniu susidorojimu, gyvena kaiminystėje su nukentėjusiosiomis.

2014-05-16 J. S. prašymas dėl iš S. R. patiriamo psichologinio smurto, patyčių ir grasinimų (I t., b.l. 16 – 17).

2014-06-26 S. C. pareiškimas iš S. R. patiriamo psichologinio smurto, patyčių ir grasinimų (I t., b.l. 19).

Iš 2014-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 30 – 32).

Iš 2014-09-08 ir 2014-09-08 kompaktinių plokštelių apžiūros protokolų matyti, kad perklausyti garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai (I t., b.l. 33 – 34, 35).

Iš 2015-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. S.-čienė pateikė pareiškimą ir du CD – R diskus su įrašais (I t., b.l. 36 – 37), kurie apžiūrėti 2015-04-22 (I t., b.l. 38 – 41).

Iš 2015-09-08 S. C. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. C. parodė, kad 2015-09-02 apie 09.00 val. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ėjo į netoliese esantį daržą, kuris yra už kaimyno S. R. sodybos. Pastebėjo su dviračiu gatve atvažiuojantį S. R. Jis kairėje rankoje laikė dalgį. Jis pradėjo šaukti, kad ji yra žudikė, kad nužudė jo sūnų. S. prie jos sustojo, nulipo nuo dviračio, pasisuko link jos. Jis ėjo link jos su dagiu rankoje, rėkė, kad papjaus, nužudys. Visa tai vyko viešoje vietoje. Ji labai išsigando. Aplink žmonių nebuvo. Ji greitai nuėjo į savo namus, tikėdamasi pasislėpti. Grasindamas su dalgiu S. nuo jos buvo apie 1 metro atstumu. Jis dalgiu buvo užsimojęs, tačiau ji greitu žingsniu nuėjo. Ji dar girdėjo, kaip kaimynas šūkavo, keikė ją necenzūriniais žodžiais (I t., b.l.5, 21 – 29).

Iš 2015-04-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 97 TPK-155/2015 matyti, kad S. R. yra tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (II t., b.l. 121).

Iš 2015-08-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-201/2015 matyti, kad visuomenei pavojingos veikos padarymo metu S. R. buvo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofreni-jos būsenoje. Dėl šio psichikos sutrikimo pavojingos visuomenei veikos padarymo metu S. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu S. R. yra nustatomas progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl šio sutrikimo S. R. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės, negali jų valdyti, negali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti teisingus parodymus, taip pat negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus. Kadangi iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad S. R. grasino savo kaimynėms ir fiziniu susidorojimu, grasino jas užmušti, nužudyti, tai jis gali būti pavojingas aplinkiniams. Visuomenei pavojingos veikos padarymo metu S. R. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti. Įtariamasis S. R. negali būti teisiamas, kadangi jis yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. S. R. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro režimo sąlygomis (II t., b.l. 136 – 141).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais įrodyta, kad S. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį , kadangi jis terorizavo bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, t.y. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės mėn. vidurio, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2015 m. balandžio 10 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. R., terorizavo ir sistemingai baugino kaimynes S. C. ir J. S. ,naudodamas psichinę prievartą, koneveikdamas jas necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, grasindamas susidoroti sunaikinant, užmušant, sumušant.

Taip pat baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais įrodyta, kad S. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. S. R. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta- (duomenys neskelbtini) - yra vieša vieta. S. R. tyčia turėdamas rankoje dalgį ir juo grasindamas S. C., tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams , numatė, kad dėl tokio jo elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo. Toks S. R. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Jis šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiosios teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą.

S. R. teistas, duomenys apie jo teistumą perkelti į registro archyvą , 2008-08-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (II t., b.l. 21, 24 – 26). Jis baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2015-09-09 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 174 straipsnį (II t., b.l. 27 – 32, 33-106).. S. R. darbo biržoje neregistruotas (II t., b.l. 107), nedirbantis (II t., b.l. 108 – 109), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos pažymoje nurodyta, kad S. R. šeimą sudaro žmona G. R. ir du nepilnamečiai vaikai, šeima pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, įrašyta į L. seniūnijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos, skundų dėl netinkamo S. R. elgesio negauta a (II t., b.l. 112), Pakruojo rajono PSPC pažymoje nurodyta, kad S. R. psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįrašytas (I t., b.l. 114).

Kadangi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas S. R. padarė nepakaltinamumo būsenoje, jam yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2014-07-04 S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b.l. 171 – 172)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 400, 401, 403, 404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pradžios.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, S. R., nuo jos nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.