Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2645-386/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-19
Bylos Nr.: eI-2645-386/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05468-2015-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: UAB „Timbermilita“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, UAB „Bio Coal“, UAB „Eurovuda“
Advokatai: Povilas Gruodis

Administracinė byla Nr. eI-2645-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05468-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.33.4; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai Sokolovai,

2016-08-31 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Timbermilita“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, UAB „Bio Coal“, UAB „Eurovuda“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Timbermilita“ (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti:

1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-10-28 sprendimą Nr. 3R-438(AG-307/04-2015) (toliau – ir Skundžiamas Komisijos sprendimas) ;

2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovė) 2015-06-29 sprendimą Nr. SKP-294 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);

3) panaikinti Agentūros raštą Nr. BRK-7649 (3.144) (toliau – ir Skundžiamas raštas).

Paaiškina, kad Skundžiamu sprendimu nutraukta su pareiškėja sudaryta paramos sutartis Nr. 3VK-KS-11-1-008098-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ ir nuspręsta susigrąžinti 200 000 € išmokėtą paramos sumą. Teigia, jog Skundžiamu raštu pareiškėja įpareigota grąžinti 200 000 € paramos sumą, o Skundžiamu Komisijos sprendimu atmestas skundas dėl Skundžiamo sprendimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Agentūros sprendimu, kuriuo nutarta susigrąžinti bendrovei išmokėtą paramos sumą. Agentūra konstatavo Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimą, t. y. skirtingų projektų asmenų – pareiškėjos, UAB „Eurovuda“ ir UAB „Bio Coal“ – tarpusavio derinimo veiksmus, taip dirbtinai sukuriant sąlygas vieno projekto skaidymui į tris projektus. Pareiškėja nurodo, kad dar 2012 metais informavo Agentūrą apie pasikeitusius paramos gavėjų akcininkus ir aiškiai nurodė jų tapatybes, jai buvo žinoma, jog visos trys bendrovės veikia vienoje teritorijoje, nes pati Agentūra davė sutikimą keisti projekto vykdymo vietą. Atsakovės įgalioti asmenys daug kartų atliko patikrą vietoje ir lankėsi visų trijų projektų įgyvendinimo vietoje, tikrino pirkimo-pardavimo dokumentus, todėl žinojo, jog tam tikra veikloje reikalinga produkcija perkama rinkos kainomis iš kitų bendrovių. Agentūra pastabų niekad neturėjo, be to, 2015 m. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodė, kad toje pačioje teritorijoje esančių įmonių gamybos procesas yra atskiras. Taigi atsakovė patvirtino, kad paramos gavėjų akcininkų pasikeitimas neprieštarauja teisės aktams. Pažymi, kad Agentūra yra projekto įgyvendinimo eigą prižiūrinti institucija, todėl paramos gavėjų prašymus turi vertinti atsižvelgdama į visas jai žinomas aplinkybes, apie kurias ji buvo informuojama pareiškėjos ir kitų bendrovių. Atsakovė pažeidimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu iniciavo tik 2014-12-31, t. y. praėjus 3 metams po atitinkamų pakeitimų, dėl kurių nustatytas pažeidimas. Pareiškėja, prieš atlikdama atitinkamus veiksmus, kreipėsi į Agentūrą ir gavusi jos pritarimą, turėjo pagrindą tikėtis, kad Agentūra tų pačių aplinkybių vėliau nepradės vertinti skirtingai ir jų nekvalifikuos kaip pažeidimo, tokie veiksmai prieštarauja teisėtų lūkesčių principui. Iš ginčijamo sprendimo neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovė pakeitė savo poziciją. Remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimu byloje Nr. C-155/13, norint skirti Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 punkte numatytą sankciją, būtina įrodyti objektyvaus ir subjektyvaus elementų egzistavimą. Agentūra nenustatė ir negalėjo nustatyti paramos skyrimo tikslų nesiekimo ir objektyvaus elemento egzistavimą, nes pareiškėja iki šiol realiai vykdo veiklą, gamina produkciją, gauna pajamas. Aplinkybė, kad visos trys paramos gavėjos sudaro tarpusavio sandorius dėl produkcijos pirkimo, nereiškia pažeidimo, nes šie pirkimai yra rinkos kaina ir atitinka ekonominę logiką. Atsakovė nebuvo įpareigojusi pareiškėją elgtis tam tikru būdu, todėl negali reikalauti tokio elgesio. Pažymi, kad paskirtos sankcijos sukeltų didelių neigiamų pasekmių ne tik pareiškėjai, bet ir darbuotojams, nes veikla būtų nutraukta, projektas nebebūtų vykdomas.

Pareiškėja 2016-08-23 rašytiniais paaiškinimais prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šiais klausimais: 1) ar Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatos gali būti aiškinamos kaip leidžiančios neteisėtais kvalifikuoti tokius ūkio subjekto veiksmus, dėl kurių ūkio subjektas yra gavęs išankstinį projektų priežiūrą įgyvendinančio valstybės įgalioto subjekto sutikimą ar nurodymą, kad tokie pakeitimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas; 2) ar Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies nuostatos turi būti aiškinamos kaip leidžiančios ir pateisinančios tokią nacionalinę praktiką, pagal kurią projektų priežiūrą įgyvendinantis valstybės įgaliotas subjektas, iš pradžių pritaręs ūkio subjekto (paramos gavėjo) vykdomiems pakeitimams, susijusiems su įgyvendinamu projektu, ir nurodęs, kad ūkio subjektas (paramos gavėjas) atitinkam tinkamumo gauti paramą kriterijus, po trejų metu, per tą laiką iš esmės nepasikeitus pirminei teisei, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, galėtų peržiūrėti savo poziciją ir minėtus su įgyvendinamu projektu susijusius pakeitimus pripažinti Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad sankcija pareiškėjai skirta už tai, jog, įgyvendindama projektą, derino savo veiksmus su kitais pareiškėjais paramai gauti – UAB „Eurovuda“ ir UAB „Bio Coal“. Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta, kad išmokos neskiriamos paramos gavėjams, kurie dirbtinai sukūrė reikalingas sąlygas išmokoms gauti, t. y. sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nustatant, ar sąlygos sukurtos dirbtinai, būtina įvertinti objektyvias ir subjektyvias galimo pažeidimo aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta, kad trys įmonės įgyvendina projektus tame pačiame žemės sklype, kiekviena įmonė turi po šešis tuos pačius investuotojus, kuriems bendrai priklauso 100 proc. kiekvienos įmonės kapitalo ar balsavimo teisių. Teisingumo Teismas byloje Nr. C-434/12 yra konstatavęs, kad teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis galima būtų daryti išvadą, kad nebus pasiekti paramos schema siekiamų tikslų. Vienas pagrindinių priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslų yra skatinti kaimo gyventojų verslumo iniciatyvas kaime, didinti gyventojų užimtumą ne žemės ūkio srityje, įvairinti kaimo ekonomiką. Todėl itin svarbu, kad parama pasiektų kiek įmanoma platesnį asmenų ratą. Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyti paramos teikimo apribojimai: pvz., didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 690 560 Lt, bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, negali viršyti 690 560 Lt, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines priemones. Darytina išvada, kad, kai veikiama tų pačių asmenų vardu, tuo pačiu metu negali būti įgyvendinamas daugiau nei vienas projektas, nes vienas naudos gavėjas negali vykdyti kito investicinio projekto. Parama suteikiama labai mažai įmonei, kuri įsipareigoja išlikti savarankiška. Tai, kad tų pačių asmenų grupė gavo maksimalią paramą trims projektams įgyvendinti, sudaro kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kiek įmanoma daugiau paramos gavėjų. Remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimais byloje Nr. C-434/12, būtina ištirti, ar projektus sieja geografinis ryšys, ekonominis ryšys, funkcinis ryšys bei teisinis ir (arba) asmeninis ryšys. Šiuo atveju tokios aplinkybės buvo nustatytos. Pažymi, kad pareiškėja paramos sutartimi įsipareigojo, jog įmonė ne mažiau nei penkerius metus nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei. Šiuo atveju trys bendrovės dėl kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos priskiriamos susijusioms įmonėms. Sąmoningą veiksmų derinimą rodo ir tai, kad po paramos sutarčių pasirašymo bei akcininkų pasikeitimo, įmonės paprašė leidimo keisti projektų įgyvendinimo vietą ir juos įgyvendino tame pačiame sklype. Taigi nustatyta aplinkybių visuma leidžia teigti buvus veiksmų suderinamumui tarp pareiškėjos ir kitų dviejų bendrovių. Fizinių asmenų grupė, dirbtinai pasidalijusi investicijas keliems projektams, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pareiškėja įgijo pranašumą prieš kitus paramos gavėjus, nes trigubai didesnė paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose. Taip pažeidžiami ne tik priemonės tikslai, bet ir sąžininga konkurencija. Tai, kad Agentūra davė sutikimus dėl atskirų veiksmų ar ankstesnių patikrų vietoje nustatė atskirus faktus dėl pareiškėjos veiklos savarankiškumo vertinimo, nepašalina Agentūros pareigos vertinti aplinkybes kaip visumą, siekiant nustatyti atitinkamus pažeidimus. Pareiškėja, atlikusi neteisėtus veiksmus, neturi pagrindo tikėtis, kad jie nebus kvalifikuojami kaip pažeidimas. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad piktnaudžiavimo nustatymas turi lemti ne baudą, o pareigą iš dalies ir visiškai atlyginti nepagrįstai įgytas sumas. Administravimo taisyklių 197.3.16 punkte nustatyta, kad parama ar jos dalis susigrąžinama, kai paramos gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas jai gauti. Taigi, pareiškėjai skirta sankcija atitinka padarytą pažeidimą.

Agentūra taip pat nurodė, kad ji neturi kompetencijos uždrausti atlikti pareiškėjos akcijų perleidimą ar suteikti leidimą akcininkų pasikeitimui, todėl pareiškėjos teiginiai, jog toks leidimas buvo suteiktas, nepagrįsti. Pareiškėja prašymą dėl sutikimo keisti projekto įgyvendinimo vietą Agentūrai pateikė 2012-10-31, kai dar nebuvo vykdoma projekto veikla, ir Agentūra neturėjo pagrindo atsisakyti tokį sutikimą suteikti. Pažymi, kad nustatyti dirbtinių sąlygų sukūrimo projekto vertinimo ar pirminio įgyvendinimo stadijoje yra sudėtinga, jos išryškėja susijusioms įmonėms vykdant ūkinę komercinę veiklą, atsiradus ne tik teisiniams, asmeniniams, bet ir ekonominio, funkcinio susietumo požymiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal paraišką planuota per 2014 m. gauti 2 204 800 Lt pardavimo pajamų, bet iš gamybinės veiklos gauta tik 759 303,06 Lt, t. y. 34,44 proc. nuo planuotų pajamų. Planuota sukurti 7 naujas darbo vietas – šis rodiklis pasiektas. Be to, nustatyta, kad pareiškėja derino savo veiksmus su kitais pareiškėjais pareiškėjai paramai gauti įgyvendinančiais projektus. Trys įmonės projektus įgyvendino tame pačiame sklype, veikla panašaus pobūdžio, viena kitai suteikia paslaugas, perka žaliavas, projektus sieja įmones kontroliuojanti ta pati akcininkų grupė. Nustatyta, kad visos trys įmonės yra priskirtinos susijusioms įmonėms, jas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis ir asmeninis ryšiai. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, o ekonominio, funkcinio pobūdžio aplinkybės atsirado 2013-2014 m. Pažymi, kad Agentūra gali tikrinti pareiškėją 7 metus nuo paramos sutarties pasirašymo ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, be to, išdėstė poziciją, kad kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo nėra pagrindo, nes išaiškinimas dėl Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies pateiktas byloje Nr. C-434/12, o Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, vertindama aplinkybių visumą ir priimdama Skundžiamą sprendimą, rėmėsi šiuo teismo sprendimu.

Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Povilas Gruodis 2016-08-30 prašymu prašo šią bylą nagrinėti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui nedalyvaujant.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-10-28 sprendimo Nr. 3R-438(AG-307/04-2015), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-29 sprendimo Nr. SKP-294 bei Agentūros rašto Nr. BRK-7649 (3.144) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-11-30 pareiškėja UAB „Timbermilita“ pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, projekto įgyvendinimo vieta: (duomenys neskelbtini), prašoma paramos suma – 690 560 Lt. UAB „Bio Coal“ 2011-11-29 Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“; projekto įgyvendinimo vieta: (duomenys neskelbtini), prašoma paramos suma – 690 560 Lt. 2011-11-30 UAB „Eurovuda“ pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, projekto įgyvendinimo vieta: (duomenys neskelbtini), prašoma paramos suma – 690 560 Lt.

2011-11-30 Agentūra gavo pareiškėjos paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ Nr. 3VK-KS-11-1-008098 (toliau – ir Paraiška). 2012-07-11 Agentūra su pareiškėja sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KM-11-1-008098-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KM-11-1-008098-PR001 „UAB „Timbermilita“ tašų ir gegnių gamyklos įkūrimas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. 2012-07-11 Agentūra sudarė paramos sutartis su UAB „Eurovuda“, o 2012-08-06 su UAB „Bio Coal“, pagal kurias įmonėms taip pat kompensuojama iki 690 560 Lt visų projekto išlaidų.

2013-06-27 pareiškėja pateikė Agentūrai pirmą mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KM-11-1-008098-MP001, pagal kurį Agentūra 2013-08-06 išmokėjo 7 812,50 € paramos sumą. 2013-10-17 pareiškėja pateikė Agentūrai antrą mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KM-11-1-008098-MP002, pagal kurį Agentūra 2013-12-19 išmokėjo 192 187,50 € paramos sumą. Iš viso Pareiškėjai buvo išmokėta 200 000 € paramos suma.

Agentūra 2015-04-10 raštu Nr. BRK-3522 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie Pareiškėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – išmokėtos 200 000 € paramos susigrąžinimą bei Paramos sutarties nutraukimą. Ministerija 2015-05-25 pranešimu Nr. 2D-2473 (3.23) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Agentūrą, kad pritaria Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 200 000 € paramos sumą bei nutraukti Paramos sutartį. 2015-06-29 Agentūra priėmė Skundžiamą sprendimą, apie kurį Pareiškėja informuota Skundžiamu raštu.

Agentūra Skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, pažeidė Paramos sutartį ir nurodė sugrąžinti išmokėtą 200 000 € paramos sumą bei nutraukė Paramos sutartį. Agentūra konstatavo, kad pareiškėja padarė 2 pažeidimus: 1) projekto neįgyvendina taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane, todėl negali pasiekti Projekto tikslų; 2) sukurtos dirbtinės sąlygos siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Agentūros sprendimu, padavė skundą Komisijai, kuri Skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl Agentūros sprendimo susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą paramos sumą, konstatavus, kad pareiškėja sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti, teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trys įmonės įgyvendino projektus tame pačiame žemės sklype: UAB „Eurovuda“ 2012-11-23 raštu Nr. BR 5.2-23790 paprašė leisti projektą įgyvendinti pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „Bio Coal“ 2012-11-20 raštu Nr. BR 5.2-23517 paprašė leisti projektą įgyvendinti pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėja 2012-10-31 raštu Nr. BR 5.2-22029 paprašė leisti projektą įgyvendinti pastatuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), o 2012-12-06 raštu Nr. BR5.2-24871 patikslino, kad veiklą vykdys tik pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal su 2015-02-10 atliktos patikros ataskaita Nr. V-VV-0717026 pateiktus UAB „Bio Coal“ 2014 metų pirkimo operacijų žurnalus nustatyta, kad UAB „Bio Coal“ žaliavas pirko iš pareiškėjos už 126 891,89 Lt (92,7 proc. nuo bendros UAB „Bio Coal“ pirkimų sumos). Pagal su 2015-02-10 atliktos patikros ataskaita Nr. V-VV-0717020 pateiktas pareiškėjos sąskaitas faktūras nustatyta, kad gamybos atliekos – atraižos ir pjuvenos – parduodamos susijusioms įmonėms: UAB „Bio Coal“, UAB „Eurovuda“. Pagal su 2015-02-10 atliktos patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0717020 pateiktą pareiškėjos pardavimo operacijų žurnalą, nustatyta, kad paslaugų suteikta ir susijusioms įmonėms: UAB „Bio Coal“ už 126 891,89 Lt (be PVM), tai sudaro 16,7 proc. bendros pardavimų sumos; UAB „Eurovuda“ už 24 387,54 Lt (be PVM), tai sudaro 3,2 proc. bendros pardavimų sumos.

Patikros vietoje duomenimis nustatyta, kad UAB „Bio Coal“ gamybos linija yra sumontuota pareiškėjai priklausančiose patalpose. Žaliavas gamybai vykdyti UAB „Bio Coal“ pirko taip pat iš pareiškėjos. Pagal su 2015 m. vasario 9–10 d. atliktos patikros ataskaita Nr. V-VV-0717014 pateiktus UAB „Eurovuda“ pardavimų žurnalus nustatyta, kad džiovinimo paslaugos buvo teikiamos Pareiškėjai ir pajamos iš šių paslaugų sudarė 72 proc. bendros už džiovinimo paslaugas UAB „Eurovuda“ gautos sumos. Pagal su 2015 m. vasario 9–10 d. atliktos patikros ataskaita Nr. V-VV-0717014 pateiktus UAB „Eurovuda“ pirkimų žurnalus nustatyta, kad pareiškėja pardavinėjo UAB „Eurovuda“ žaliavas bei elektros energiją.

Visų trijų įmonių projektus sieja įmones kontroliuojanti ta pati akcininkų grupė: UAB „Bio Coal“ akcijų nuo 2012-12-17 įsigijo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (480 vnt.), A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (180 vnt.), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (480 vnt.), A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (680 vnt.) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (180 vnt.). Nuo 2014-04-29 iki sprendimo priėmimo akcijas valdė P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 020 vnt.), L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (450 vnt.), I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (680 vnt.) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (450 vnt.). UAB „Eurovuda“ akcijų nuo 2012-12-17 įsigijo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (312 vnt.), A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (117 vnt.), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (312 vnt.), A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (130 vnt.), A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (312 vnt.) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (117 vnt.). Nuo 2014-04-29 iki sprendimo priėmimo akcijas valdė P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1200 vnt.), A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (450 vnt.), I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (450 vnt.) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (500 vnt.). Pareiškėjos akcijų nuo 2012-12-17 įsigijo P. K. (a. k. 37407040712) (312 vnt.), A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (117 vnt.), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (312 vnt.), A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (130 vnt.), A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (312 vnt.) ir L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (117 vnt.). Nuo 2014-04-29 iki sprendimo priėmimo akcijas valdė P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (1 200 vnt.), L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (450 vnt.), I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (450 vnt.) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (500 vnt.). UAB „Bio Coal“ vadovas nuo 2012-12-20 yra E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), UAB „Eurovuda“ vadovas nuo 2012-12-20 yra A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), Pareiškėjos vadovas nuo 2012-12-20 yra P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)). A. S. ir P. K. yra asmenys iš akcininkų grupės, kuri valdo visų trijų bendrovių akcijas.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 5.9 punktu nustatyta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas <…>. Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Remiantis Administravimo taisyklių 5.14 punktu, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas.

Pagal Administravimo taisyklių 255 punktą, Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas <…>. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas yra viena iš nurodytame skirsnyje numatytų sankcijų rūšių. Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte, 197.3.16 punkte nustatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; kai paramos gavėjas dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas susigrąžinti pareiškėjai išmokėtą paramą priimtas iš esmės dėl to, kad pareiškėja, pažeisdama 2011-01-27 Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalį ir 1995-12-18 Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalį, dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, o būtent – įgyvendindama projektą, derino savo veiksmus su kitais paramos gavėjais, t. y. su UAB „Eurovuda“ ir UAB „Bio Coal“.

Vadovaujantis 1995-12-18 Tarybos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalimi, jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

2011-01-27 Komisijos Reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013-09-12 sprendime, priimtame byloje Nr. C-434/12, išaiškino, kad, nustatant, ar sąlygos sukurtos dirbtinai, būtina įvertinti objektyvias ir subjektyvias galimo pažeidimo aplinkybes. Objektyviomis aplinkybėmis laikomos tokios, kuriomis remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti pagal Programą siekiamų tikslų; subjektyvios – tai tos, kuriomis remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūręs sąlygas gauti paramą, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Vadovaujantis Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2015-03-24 įsakymu Nr. 3D-213, nustato rizikos kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar buvo dirbtinai sukurtos sąlygos: projekto įgyvendinimo vietos kriterijus; projekte numatytos vykdyti arba vykdomos veiklos; susijusių asmenų arba susijusių projektų, arba įmonių partnerių; pareiškėjo arba paramos gavėjo patirties įgyvendinant paramos projektą; paramos gavėjų projektuose dalyvaujančių tų pačių tiekėjų (rangovų). Šios metodikos 7 punkte nustatyta, kad, nustatydama dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip teisiniai, geografiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., nustatoma arba pastebima, kad skirtingi subjektai sukūrė teisinę struktūrą, leidžiančią jiems apeiti teisės aktuose nustatytus apribojimus, arba tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą pagal tam tikrą priemonę).

Remiantis 2006-12-07 Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, VIII priedu, bendrasis kaimo plėtros programos priemonės „Verslo kūrimas ir plėtra“ pasiekimo rodiklis yra remiamų ir (arba) įsteigtų įmonių skaičius.

Priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslai apibrėžti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnio 1 dalies (c) punkte ir 52 straipsnio (a) (ii) punktuose: siekiama gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti ekonominės veiklos įvairinimą kaimo vietovėse, be kita ko, teikiant paramą mikro įmonių kūrimui ir plėtrai siekiant skatinti verslumą ir plėtoti ekonominę veiklą. Šiame Reglamente nustatyti tikslai detalizuojami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 10 punktą, 14 punktą, vienam projektui didžiausia galima skirti paramos suma negali viršyti 690 560 Lt (200 000 €); bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, negali viršyti 690 560 Lt per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus. Pareiškėjas, paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Programos priemones (15 punktas). Paramos gali kreiptis veikiantis ar naujai įsteigtas privatus juridinis asmuo, atitinkantis labai mažai įmonei keliamus reikalavimus (17 punktas). Įgyvendinimo taisyklių 21.24.1 punkte nustatyta, kad labai maža įmonė yra savarankiška įmonė ir įsipareigoja išlikti savarankiška, be kita ko, įmonė nėra ir ne mažiau kaip penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Remiantis nurodytomis teisės nuostatomis, darytina išvada, kad šios kaimo plėtros programos priemonės įgyvendinimu siekiama skatinti labai mažų įmonių kūrimą kaimo vietovėje, didinti jų skaičių, skatinti kaimo gyventojų verslumą. Kaip minėta, paramą gauti turi teisę tik savarankiškos įmonės, kurios šį kriterijų atitinka nustatytą periodą, o paramos gavėjas negali pretenduoti į paramą pagal kitus projektus, įgyvendinamus tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiomis sąlygomis siekiama sudaryti galimybę paramą projektams įgyvendinti gauti didesniam, tarpusavyje nesusijusiems, paramos gavėjų skaičiui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo analizuojami geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai bei asmeniniai pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų ryšiai, t. y. vertinamos objektyviosios ir subjektyviosios aplinkybės. Nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėja ir kitos dvi įmonės projektus įgyvendino tame pačiame žemės sklype, jos vykdo panašią ar susijusią veiklą, teikia viena kitai paslaugas, naudojo viena kitos produktus, trijų įmonių akcininkai yra tie patys, jų vadovai taip pat yra asmenys iš akcininkų grupės, valdančios visų trijų įmonių akcijas. Pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies 5 punktą, susijusiomis įmonėmis laikomos įmonės, kuriose dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėja ir kitos dvi įmonės yra susijusios įmonės, nes jose veikia ta pati fizinių asmenų grupė susijusiose rinkose, todėl tai nėra savarankiškos įmonės, kaip reikalaujama pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. Be to, visose trijose įmonėse dirbo ta pati buhalterė, prekės ir paslaugos buvo perkamos iš tų pačių tiekėjų, o paraiškas dėl paramos gavimo įmonės pateikė beveik tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, tai, kad įmonių gamybos procesas atskirtas, neleidžia teigti, jog įmonės yra savarankiški ir nepriklausomai veikiantys subjektai. Pareiškėjos teigimu, Agentūra buvo informuota apie projekto vykdymo vietos bei akcininkų pasikeitimą, tam pritarė, taigi tokiais veiksmais pripažino, jog projekto įgyvendinimas atitinka teisės aktų nuostatas. Nustatyta, kad pareiškėja ir kitos dvi įmonės apie ketinimą keisti projekto vykdymo vietą Agentūrai pranešė 2012-10-31, 2012-11-20 ir 2012-11-22, t. y. projektų vykdymo pradžioje, o teisės aktuose nenumatyti jokie pagrindai, dėl kurių Agentūra turėtų neleisti to atlikti. Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nesuteikia atsakovei įgaliojimų kokiu nors būdu vertinti paramos gavėjų akcininkų pasikeitimo, todėl Agentūros pritarimas tokiems veiksmams atlikti nereikalingas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad projekto įgyvendinimas yra trunkamojo pobūdžio, o sprendžiant dėl paramos gavėjų susietumo ir tarpusavio ryšių yra vertinama aplinkybių visuma; tai, kad konkretus veiksmas konkrečiu projekto įgyvendinimo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog bendrame aplinkybių kontekste joks pažeidimas negali būti nustatytas. Teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėja, pažeidusi teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius paramos gavėjo įsipareigojimus, neįgijo ir negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių. Pabrėžtina, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai teisės aktų nustatytą kompetenciją privalo vertinti projekto įgyvendinimo eigą ir paramos skyrimo tinkamumą, ir tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas, tai negali būti traktuojama kaip veiksmų ar sprendimų prieštaringumas. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog trijų bendrovių įgyvendinamus projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ryšiai; pareiškėja, pasirašydama paramos sutartį, įsipareigojo laikytis atitinkamų reikalavimų, tačiau sudarydama susitarimą su kitomis įmonėmis dėl akcininkų pasikeitimo, pakeisdama projekto įgyvendinimo vietą, sąmoningai pasirinko derinti veiksmus, dėl ko sudarytos sąlygos, sukoncentravus kelių subjektų veiklą, formaliai dalyvaujančių skirtinguose projektuose, gauti didesnę paramos sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie veiksmai buvo atliekami sistemiškai, yra tęstinio pobūdžio, tikslingai, siekiant kartu veikiant gauti naudos. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su subjektyviu elementu, nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę (2006-01-21 Sprendimo Halifax ir kt., C 255/02). Subjektyvus elementas gali būti nustatytas visų pirma įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal kaimo plėtros paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys (2007-01-11 sprendimas Vonk Dairy Products, C-279/05). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad paramos gavėjos tarpusavyje yra susijusios įvairiais ryšiais, o veiksmų derinimas sukūrė sąlygas, nors ir skyrus paramą kiekvienam projektui atskirai, išlaikyti šias paramos sumas tarp susijusių asmenų.

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Konstatavus, kad pareiškėja UAB „Timbermilita“ nesilaikė įsipareigojimo išlikti savarankiška įmone, nustačius, jog dėl pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų tarpusavyje suderintų veiksmų dirbtinai sukurtos sąlygas paramai gauti, prieštaraujant anksčiau nurodytoms Reglamento nuostatoms, darytina išvada, kad paramos susigrąžinimas taikytas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Komisija teisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti ir Skundžiamą raštą. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktas)

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Remiantis ABTĮ (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006-06-15 sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).

Bylos šalies prašymas teismui nėra privalomas ir, jei Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl pateikto klausimo sprendimo negali kilti jokių pagrįstų abejonių, galutinės instancijos nacionalinis teismas neprivalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu (ESTT 1982-10-06 sprendimas byloje Cilfit ir kt. C-283/81, Rink. p. 3415, 13–16 ir 21 p.). Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimai šioje byloje teismui nekilo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos UAB „Timbermilita“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, UAB „Bio Coal“, UAB „Eurovuda“ dėl sprendimų panaikinimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė