Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui Artūrui Bužavui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. Z. 2021 m. spalio 8 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), atvirai, iš neužsegtos rankinės, kabėjusios nukentėjusiajam A. P. ant kaklo, ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė svetimą A. P. priklausantį turtą – 100 eurų grynųjų pinigų, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. 100 eurų turtinę žalą;

be to, jis 2021 m. lapkričio 30 d., apie 15.35 val., būdamas parduotuvėje „Ermitažas“, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, nedidelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „Ermitažas“ – kelnes C-LINE 17,99 eurų vertės, puskombinezonį SIRIUS TRISTAN 34,46 eurų vertės, 2 vienetus kirvių FISKARS X21-L bendros 135,98 eurų vertės, tuo padarė UAB „Ermitažas“ 188,43 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (2021 m. spalio 8 d. atvira vagystė iš A. P.)

III. Nusikalstamos veikos (2021 m. spalio 8 d. atviros vagystės iš A. P.) kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas I. Z. poziciją vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, ji paneigta ir kaltė įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Subjektyvius nusikaltimo sudėties požymius, teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais, esančiais byloje.

Byloje surinkti duomenys yra įrodymai, patvirtina visas reikšmingas aplinkybes, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio jokių asmeniškumų nebuvo, jie nepiktuoju, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis.

Teismas konstatuoja, kad nustatyta veika pagrįstai kvalifikuota kaip atvirtoji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-415/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vagystė laikoma baigta tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią (kasacinė nutartis Nr.2K-741/2007).

Byloje surinkti jau minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis po to, kai nukentėjusysis kaltinamajam liepė grąžinti pagrobtus pinigus, sakydamas “tau bus blogai”, tačiau kaltinamasis savo ketinimų neatsisakė, į nukentėjusiojo paliepimą grąžinti pinigus atsakė “tau pačiam bus blogai”, ir toliau tęsė savo veiksmus siekdamas užvaldyti turtą, o būtent kaltinamasis I. Z., kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę juo disponuoti. Taigi, nusikalstamas sumanymas buvo baigtas nukentėjusiojo akivaizdoje, jam suvokiant, kad yra grobiamas turtas - pinigai, ir kaltinamajam sąmoningai to nepaisant. Veika baigta. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

I. Z. kaltinamas atvirą vagystę padaręs būdamas neblaivus. Nesant byloje patikimų duomenų (alkotesterio parodymų ar kt.), jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis I. Z. buvo apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta.

IV. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (2021 m. lapkričio 30 d. nedidelės vertės turto vagystė iš UAB „Ermitažas“)

Kaltinamasis I. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d., apie 15.30 val. atėjo į parduotuvę „Ermitažas“, esančią (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs alaus. Užėjęs paėmė darbines kelnes ir du kirvius, puskombinzonio neėmė. Kirvius laikė rankoje, išėjo į lauko prekybos aikštelę, daiktus prakišo pro tvoros apačią, o pats perlipo per tvorą. Kirvius kitą dieną pardavė po 15-20 eurų.

2022 m. vasario 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas puskombinezonis (identiškas pavogtam), prekės brūkšninis kodas 8591940057992, ant etiketės užrašas TRISTAN, pilkai - juodos spalvos su žalios spalvos detalėmis. Puskombinezonis su petnešomis ant pečių, priekyje po petnešomis bei kairės klešnės šone yra kišenės. Ant abejų klešnių virš kelio (nuo klešnių apačios apie 52 cm. aukščio) yra plona šviesios spalvos juosta – atšvaitas, tokia pati juosta, apie 28 cm. ilgio, yra įstrižai klešnių apačioje. Apžiūrimų kelnių (identiškų pavogtoms) prekės brūkšninis kodas 2005045095330, ant etiketės užrašas C-LINE, pilkai-juodos spalvos, su mėlynos spalvos detalėmis, be juostų – atšvaitų (1 t., b. l. 126-127).

V. Nusikalstamos veikos (2021 m. lapkričio 30 d. nedidelės vertės turto vagystės iš UAB „Ermitažas“) kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. Z. 2021 m. lapkričio 30 d., apie 15.35 val., būdamas parduotuvėje „Ermitažas“, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, priklausantį UAB „Ermitažas“ – kelnes C-LINE 17,99 eurų vertės, puskombinezonį SIRIUS TRISTAN 34,46 eurų vertės, 2 vienetus kirvių FISKARS X21-L bendros 135,98 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „Ermitažas“ 188,43 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis I. Z. kaltę pripažino iš dalies, neigė pagrobęs puskombinezonį SIRIUS TRISTAN, 34,46 eurų vertės. Teismas šioje dalyje jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir švelninti savo padėtį, toks kaltinamojo aiškinimas paneigtas nuosekliais liudytojos O. K. teisiamojo posėdžio metu parodymais, kur ji paaiškino, kad sužinojusi apie vagystę atliko prekių inventorizaciją, inventorizacijos metu buvo nustatytas kirvių ir darbinių drabužių trūkumas. Prekių momentinės inventorizacijos aktu nustatytas prekių: kelnių C-LINE 17,99 eurų vertės, puskombinezonio SIRIUS TRISTAN 34,46 eurų vertės, 2 vienetų kirvių FISKARS X21-L 67.99 eurų vertės trūkumas už bendrą 135,98 eurų sumą (1 t., b. l. 56). Tai, kad kaltinamasis pagrobė puskombinezonį SIRIUS TRISTAN 34,46 eurų vertės, patvirtina ir vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kaip parduotuvėje “Ermitažas” vyras (bylos medžiaga nustatyta, kad tai kaltinamasis) nuo lentynos paima galimai puskombinezonį (nes vyro judėjimo metu matosi kelnių klešnės ir viena petneša) apžiūrinėja jį, prisideda prie savęs, vėl apžiūrinėja, sulenkia. Vyras užfiksuotas einantis ir rankoje nešantis kelnes (matosi kelnių klešnės) ant kurių yra horizontalios juostos, šviesios spalvos (galimai atšvaitų juostos) (1 t., b. l. 119-120)). Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t.y. apžiūrėtas puskombinezonis (identiškas pavogtam), prekės brūkšninis kodas 8591940057992, ant etiketės užrašas TRISTAN, pilkai - juodos spalvos su žalios spalvos detalėmis. Puskombinezonis su petnešomis ant pečių, priekyje po petnešomis bei kairės klešnės šone yra kišenės. Ant abejų klešnių virš kelio (nuo klešnių apačios apie 52 cm. aukščio) yra plona šviesios spalvos juosta – atšvaitas, tokia pati juosta, apie 28 cm. ilgio, yra įstrižai klešnių apačioje. Šie apžiūros protokole užfiksuoti duomenys atitinka vaizdo įraše užfiksuotą nusikalstamos veikos eigos dalį, kuriame matyti, kaip kaltinamasis rankoje neša kelnes (matosi kelnių klešnės) ant kurių yra horizontalios juostos, šviesios spalvos (galimai atšvaitų juostos). Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir paties kaltinamojo paaiškinimai, kur jis pripažino 2021 m. lapkričio 30 d., apie 15.30 val. iš parduotuvės “Emitažas” pagrobęs kelnes ir du kirvius, UAB “Ermitažas” pareiškimas, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Neabejotina, kad I. Z. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuota teisingai, nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu.

I. Z. kaltinamas vagystę iš parduotuvės “Ermitažas” padaręs būdamas neblaivus. Nesant byloje patikimų duomenų (alkotesterio parodymų ar kt.), jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis I. Z. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta.

VI. Bausmės skyrimas

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausme. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis I. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas. Viena iš jų, numatyta BK 178 straipsnyje 2 dalyje priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kita, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Anksčiau jis teistas dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo (2 t., b. l. 7-14), per 2021 metus administracine tvarka baustas 35 kartus dėl smulkių vagysčių, skirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 30-62), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 27-28), VšĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 63). Be aukščiau nurodytų aplinkybių teismas, parinkdamas bausmės rūšį kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis už nusikaltimų padarymą teistas nebuvo, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į tai, kad už ankstesnes jo padarytas veikas skirtos švelnesnės bausmės tikslų nepasiekė, į visas kitas bylos aplinkybes, ir daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, skiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės dydžius nustatant mažesnius, nei įstatyme (BK 48 straipsnis) numatytas bausmės vidurkis. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam skirtini įpareigojimai: per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nemokamai išdirbti 100 valandų neatlygintinų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad abi nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą: nusikalstama veika padaryta A. P. atžvilgiu priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o nedidelės vertės turto pagrobimas iš UAB „Ermitažas“ yra baudžiamasis nusižengimas, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą.

VII. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. pripažintas civiliniu ieškovu ir yra pareiškęs 100 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 24).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ieškinio dydį patvirtina nukentėjusiojo A. P. paaiškinimai, abejoti dėl ieškinio dydžio nėra pagrindo, ieškinio pagrindas patvirtintas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl įvykdytos vagystės nukentėjusiojo atžvilgiu, žala padaryta dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę I. Z. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė Nr. 1., kurioje yra CD laikmena su vaizdo įrašais (prie 2022 m. sausio 6 d. apžiūros protokolo), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

I. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, bei paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti I. Z. subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo namuose laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 3 punktu, 5 punktu, įpareigoti I. Z. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų neatlygintinų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti I. Z., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

A. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš I. Z. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. naudai 100 (šimto) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotę Nr. 1., kurioje yra CD laikmena su vaizdo įrašais (prie 2022 m. sausio 6 d. apžiūros protokolo), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti I. Z., kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).