Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei I. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. V. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2022 m. gruodžio 28 d. gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti L. V. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Su teikimu pateiktoje 2022 m. gruodžio 20 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos surašytoje L. V. psichinės būklės vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2011 m. gegužės 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi L. V. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį padarymą, buvo taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje. Stacionare stebėta nuo 2011 m. birželio 16 d. 2015 m. birželio 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2022 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi pratęstas priverstinis ambulatorinis stabėjimas. L. V. daug metų serga (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2032 m. gegužės 31 d. nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) procentų. Nuo 2015 m. sausio 23 d. asmeniui neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Stebimuoju laikotarpiu skiriamas palaikomasis medikamentinis gydymas leidžiamaisiais prailginto veikimo (duomenys neskelbtini), kitus paskirtus vaistus išgeria personalo priežiūroje. Nuo ankstyvos paauglystės daug kartų buvo gydoma Rokiškio ir Šiaulių psichiatrinėse ligoninėse. Ambulatoriškai pas psichiatrą lankėsi ir gydėsi nereguliariai, vaistus vartojo savo nuožiūra. 1975 m. pirmą kartą gydėsi RVPL dėl nemigos, baimės, elgesio ir emocijų sutrikimų. Vėliau atsirado besimėtantys skausmai, greitas nuovargis, išryškėjo klausos ir regos pseudohaliucinacijos, persekiojimo kliedesiai, agresija šeimos narių atžvilgiu, ryškėjo negatyvi simptomatika. 2010 m. sausio 7 d. ji sudegino (duomenys neskelbtini), o 2010 m. rugsėjo 17 d. ir (duomenys neskelbtini). Jai buvo skirta teismo psichiatrinė ekspertizė. 2010 m. gruodžio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi perkelta tolimesniam gydymui ir stebėjimui į Rokiškio psichiatrinę ligoninę. Pacientė nuo 2015 m. liepos 10 d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, nes savarankiškai gyventi nesugeba. Orientacija laike, aplinkoje ir savyje sutrikusi. Formalaus kontakto. Dažnai įsitempusi, nerimastinga, baiminga, nestabilios nuotaikos, labai permaininga. Monotoniška, emocijos blankios. Mąstymas sulėtintas, nenuoseklus, paralogiškas. Kartais būna nerami, sujaudinta, teigia, kad ją kažkas muša, o po to, kad niekas jos nemuša. Pasakoja, kad ją persekioja. Reikalaujanti išskirtinio dėmesio. Linkusi manipuliuoti darbuotojais, siekdama gauti ko nori. Bendrauja tik su tais globos namų gyventojais, iš kurių gauna materialinės naudos, t.y. kavos, cigarečių. Tačiau, kai pati turi, mielai dalinasi su kitais gyventojais. Daug guli, mažai kuo domisi, epizodiškai dalyvauja maisto gaminimo programose. Neturi atsakomybės jausmo, savikritikos. Nesuvokia savo poreikių. Socialinis supratingumas menkas. Jaučiasi saugiai tik artimoje ir jai pažįstamoje aplinkoje. Piniginėmis lėšomis nedidelėmis sumomis disponuoja savarankiškai. Su artimaisiais ryšius palaiko: su dukra bendrauja telefonu vieną kartą per mėnesį, su buvusiu vyru 1 kartą per 2 mėnesius. Nekritiška padarytai nusikalstamai veikai bei sveikatos būklei. Psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, ji išlieka stabili, nėra pagerėjusi. Asmuo yra nepasveikęs. Jai reikalinga kito asmens ir specialistų pagalba, slauga ir medikamentinė kontrolė, todėl tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

(duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2022 m. gruodžio 7 d. socialinės būklės įvertinimo akte nurodyta, kad L. V. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose nuo 2015 m. liepos 10 d. Ji neturi atsakomybės jausmo, savikritikos. Bendrauja tik su tais globos namų gyventojais, iš kurių gauna materialinės naudos. Nerodo iniciatyvos jokiai veiklai. Savarankiškai neapsirengia, nenusiprausia. Asmens higiena pasirūpina tik iš dalies. Bando manipuliuoti darbuotojais, siekdama gauti to ko nori. Nuotaika depresyvi, pasyvi, išsako mintis apie baimę būti nužudytai. Jaučiasi persekiojama nepažįstamų vyrų. Kartais neina valgyti tam, kad pasiektų savo tikslų. Piniginėmis lėšomis nedidelėmis sumomis savarankiškai disponuoti geba. Reguliariai vartoja vaistus. Alkoholio nevartoja. Su dukra bendrauja telefonu 1 kartą per savaitę, su buvusiu vyru 1 kartą per 2 mėnesius.

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime bei prie jo pridėtuose dokumentuose, ir prašė teikimą tenkinti.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi L. V. nėra pasveikusi, nors jos būklė yra stabili, tačiau stabili dėka taikomos medikamentinės kontrolės.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašė teikimą tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą ambulatorinį stebėjimą L. V. pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš byloje esančių dokumentų bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad 2011 m. gegužės 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi L. V., už visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje. 2015 m. birželio 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis, kuris yra tęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas 2021 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi.

Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro konsultacinės komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 8 d. socialinės būklės įvertinimo akto, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad L. V. nusikaltimo padarymo metu sirgo ir dabar serga (duomenys neskelbtini). Orientacija laike ir aplinkoje sutrikusi, neįvertina savo galimybių, dažnai įsitempusi, nerimastinga, baiminga, nestabilios nuotaikos, labai permaininga. Mąstymas sulėtintas, nenuoseklus, paralogiškas. Būna nerami, sujaudinta, išsako persekiojimo, kaltės kliedesius. Skiriamas palaikomasis medikamentinis gydymas leidžiamaisiais prailginto veikimo neuroleptikais, o kitus paskirtus vaistus išgeria personalo priežiūroje. Socialinis supratingumas menkas. Jaučiasi saugiai tik artimoje ir jai pažįstamoje aplinkoje. Sau, visuomenei nepavojinga tik dėl nuolatinio medikamentinio gydymo ir priežiūros. Įvertinus teismui pateiktų duomenų ir paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, visumą, spręstina, kad L. V. psichikos sveikatos būklė nepasikeitusi, ji išlieka stabili, nėra pagerėjusi, jai reikalinga slauga ir medikamentinė kontrolė. Sveikatos stabilumas yra užtikrinamas medikamentiniu gydymu. Todėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas L. V. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo L. V. reikalingumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais, teismas

nutaria:

teikimą tenkinti.

Pratęsti L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti L. V. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo L. V. reikalingumo.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti L. V. (per (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų administraciją).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.