Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-16 · Byla Nr. ATP-1271-648/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-16
Bylos Nr.
ATP-1271-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-01491-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1271-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-01491-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „B (duomenys pakeisti)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, darbo vietos, nustatytas darbo laikas, aptartas darbo užmokestis), tačiau nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido 2012-04-24 A. J. nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko darbą statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p.

Šalies argumentai

A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė dvi visiškai skirtingas versijas dėl A. J. darbo UAB „B“, viena vertus, nurodydamas, kad šis realiai pradėjo dirbti 2012-04-23, o ne 2012-04-24, darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, kita vertus, konstatuodamas, kad byloje įrodyta, jog A. J. dirbo UAB „B“ statybos objekte pagalbiniu darbininku 2012-04-24. Byloje nustatyta, kad A. J. pradėjo dirbti bendrovėje 2012-04-24, todėl teismo argumentai dėl A. J. darbo nuo 2012-04-23 neturi jokios reikšmės, nes A. G. nebuvo kaltinamas dėl šio fakto. Tai rodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje dalyvavusių asmenų parodymus.

Nepritariama, kad 2012-04-24, 15 val., darbo inspektoriams atvykus į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. J. jau dirbo dažytojo darbą, nors darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, o ji buvo sudaryta 16.30 val., t. y. jau po darbo inspektorių patikrinimo. Teismas neargumentuodamas nurodė, kad 2012-04-24, 15.15 val., A. J. pavardė į „Sodros“ duomenų bazę nebuvo įrašyta, o buvo įrašyta tik 2012-04-24, 16.23 val. Atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimų taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų tvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) 17.1 p. nurodyta, kad draudėjai privalo pateikti 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Remiantis šia nuostata, UAB „B“ privalėjo pateikti apie A. J. įdarbinimą darbo pradžios dieną iki 2012-04-24, 17 val. Toks pranešimas buvo pateiktas tos pačios dienos 16.23 val. Tokiu būdu nepagrįsti teismo teiginiai apie pavėluotą pranešimą „Sodrai“ bei nelegalų darbą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas savo nutarimą grindė ir tuo, kad UAB „B“ direktorius 2012-07-18 nutarimu buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. už tai, kad A. J. dirbo 8 darbo valandas, o pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 1 valanda. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikla turėtų būti vertinama būtent šio teisės pažeidimo sudėties apimtyje, o ne pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Tokiu būdu A. G. už galimai padarytą teisės pažeidimą yra traukiamas du kartus. Teismo nurodytas asmens baustumas pagal 2012-07-18 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą yra nepagrįstas, nes minėtas nutarimas nėra įsiteisėjęs.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai išsamiai paaiškino A. J. įdarbinio ir darbo aplinkybes, tačiau teismas visiškai nesivadovavo jomis neargumentuotai atmesdamas.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau - Vilniaus teritorinis skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, UAB „B“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., nes 2012-04-23 statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti pagalbiniam darbininkui A. J. nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (b.l. 1). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniam skunde, A. G. buvo kaltinamas dėl A. J. nelegalaus darbo ne 2012-04-24, o 2012-04-23, todėl apylinkės teismo argumentai dėl A. J. nelegalaus darbo 2012-04-23 yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apelianto patraukimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

2012-04-26 nelegalaus darbo tyrimo aktas patvirtina, kad 2012-04-24, apie 15.15 val., buvo patikrintas statybos objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu nustatyta, jog dirbo A. J., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis (b.l. 2).

Šalies argumentai

A. J. 2012-04-24 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis pradėjo dirbti UAB „B“ nuo vakar, t. y. 2012-04-23, dažytoju, tarėsi dėl darbo sąlygų su R., susitarė dėl 800 Lt atlyginimo, 8 valandų darbo per dieną, darbo sutartis su juo nesudaryta (b.l. 14).

Byloje esančiame 2012-04-24 vaizdo įraše užfiksuota, kad A. J. pripažino, jog jis dirba UAB „B“ antrą dieną, tačiau nėra sudaręs darbo sutarties.

Šalies argumentai

R. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad A. J. pradėjo dirbti statybos objekte, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2012-04-23, darbo sutartis pradėta ruošti nuo 2012-04-23, darbuotojas pasirašė darbo sutartį 2012-04-24, 16.30 val. (b.l. 15).

UAB „B“ 2012 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad A. J. dirbo 2012-04-23 vieną valandą (b.l. 51). Tokia pati informacija užfiksuota UAB „B“ 2012 m. balandžio mėn. darbo grafike objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 52).

2012-04-24, 15.15 val., padarius užklausą „Sodros“ informacinėje sistemoje apie UAB „B“ dirbančius asmenis, nenustatyta, kad šioje bendrovėje dirbtų A. J. (b.l. 11-13).

Įvertinus minėtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. J. 2012-04-23 dirbo konkretų darbą UAB „B“, t. y. pagalbinio darbininko darbą. A. G. ir A. J. teismo posėdyje pateikta versija, kad A. J. pradėjo dirbti UAB „B“ nuo 2012-04-24, o 2012-04-23 jis tik atėjo tartis dėl darbo (b.l. 42, 44), prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, A. J. darbo inspektorių patikrinimo metu vienareikšmiškai nurodė, kad jis pradėjo dirbti 2012-04-23, o darbo sutartis su juo dar nebuvo sudaryta. Tai įrodo tiek jo rašytinis paaiškinimas, tiek vaizdo įrašas. Nėra jokių duomenų, kad A. J. būtų nurodęs minėtas aplinkybes ne savo valia. A. J. darbą UAB „B“ 2012-04-23 patvirtino ir R. P. rašytiniame paaiškinime. R. P. teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad darbo inspektorius liepė jam rašyti tokį rašytinį paaiškinimą (b.l. 46), vertintinas kritiškai, nes jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka A. J. patikrinimo metu nurodytas aplinkybes, kurios pripažintinos patikimomis. Be to, UAB „B“ 2012 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir darbo grafikas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrodo, kad A. J. pradėjo realiai dirbti 2012-04-23. Šie dokumentai yra oficialiai patvirtinti, darbo grafike yra pasirašęs tiek bendrovės direktorius A. G., tiek statybos darbų vadovas R. P. (b.l. 52), A. J. pasirašytinai susipažino su darbo grafiku (b.l. 53). Nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose užfiksuotos informacijos teisingumu. Priešingu atveju, žymėti darbo laiko apskaitoje, kad asmuo dirbo bendrovėje, nors iš tiesų to nedarė, yra nelogiškas ir nenaudingas elgesys.

Liudytojų A. J. ir R. P. teismo posėdyje duoti parodymai tarpusavyje prieštarauja. A. J. nurodė, kad jis, paskambinęs pagal internete esantį UAB „B“ skelbimą, kalbėjo su R. P. dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo. A. J. užsiminė apie pageidavimą dirbti dažytoju. R. P. pasakė, kad pasidomės dėl darbo pobūdžio ir perskambins. Šis perskambinęs A. J. nurodė nuvažiuoti į biurą ir pakalbėti su direktoriumi (b.l. 44). Kita vertus, R. P. nurodė, kad jis nieko nežino apie darbo užmokestį, A. J. paklausus dėl dažytojo darbo, R. P. pasakė, kad reikia dažytojų, be to, pastarasis neužsiminė, kad pakalbėjęs su A. J., skambino bendrovės direktoriui A. G. (b.l. 45). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. J., tiek R. P. iki šiol dirba UAB „B“, juos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja pavaldumo santykiai. Taigi, nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo remtis A. G., A. J. ir R. P. teismo posėdyje duotais parodymais.

Byloje nėra įrodymų, kad A. J. 2012-04-23 dirbo pagalbinio darbininko darbą UAB „B“ sudarius darbo sutartį. Byloje esanti 2012-04-23 darbo sutartis, pasirašyta tarp UAB „B“ atstovo A. G. ir A. J., nepripažintina kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis, jog minėtą dieną ir buvo pasirašyta darbo sutartis, nes pasak A. G., darbo sutartis buvo pateikta Vilniaus teritoriniam skyriui 2012-04-25 (b.l. 43). Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir A. J. teismo posėdyje tvirtino, kad tarp jų buvo pasirašyta darbo sutartis 2012-04-24, o darbo sutartyje padaryta klaida (b.l. 41-44).

Sprendžiant klausimą dėl A. G. kaltės pagal inkriminuotą straipsnį neturi jokios reikšmės jo atstovo teismo posėdžio metu pateiktas 2012-07-18 nutarimas, kuriuo apeliantas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. (b.l. 68-70).

Įvertinus visas aplinkybes, A. G. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtį. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad įdarbinant A. J., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Toks pranešimas buvo pateiktas 2012-04-24, 16.23 val. (b.l. 8), tik po darbo inspektorių patikrinimo. Iki patikrinimo „Sodros“ informacinėje sistemoje nebuvo duomenų, kad UAB „B“ dirbo A. J. (b.l. 11-13). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju nebuvo laikomasi Įsakymo nuostatų, susijusių su pranešimu apie asmens įdarbinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimą A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Skundžiame nutarime konstatuota, kad A. J. 2012-04-24 leido A. J. nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko darbą UAB „B“ statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą, darytina išvada, kad skundžiame nutarime A. G. teisės pažeidimo padarymo laikas yra klaidingai nurodytas, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimas atitinkamai keistinas. Toks pakeitimas nelaikytinas A. G. teisės į gynybą pažeidimu ir niekaip nesuvaržo jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole teisės pažeidimo padarymo laikas yra nurodytas 2012-04-23. Šiuo atveju tai, ar A. J. 2012-04-24 dirbo legaliai UAB „B“, ar ne, neturi reikšmės A. G. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nes pagal šį straipsnį darbdavys ar jo įgaliotas atstovas pripažintinas kaltu, kai darbuotojas dirba nelegaliai bent vieną dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 ir 6 p.,

nutarė:

Netenkinti A. G. apeliacinio skundo.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 rugsėjo 18 d. nutarimą: nustatyti, kad A. G. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes jis, būdamas UAB „B“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, darbo vietos, nustatytas darbo laikas, aptartas darbo užmokestis), tačiau nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido 2012 m. balandžio 23 d. A. J. nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko darbą statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis