Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas E. A. E. M. E. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226703, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau- ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, Sprendimą grindė pareiškėjui pareikštu įtarimu ir pareiškėjo daromais administraciniais nusižengimais. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau- ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė privalo būti tiriama ir vertinama kiekvieno leidimo gyventi išdavimo ar keitimo atveju. Nurodė, jog kiek tai susiję su leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūra (kai užsienietis turi galiojantį leidimą gyventi), yra laikomasi taisyklės, kad Migracijos departamento darbuotojams nustačius, kad, be kita ko, yra duomenų apie užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus ar duomenų apie užsieniečio tarptautinę paiešką, Migracijos departametas privalomai siunčia Policijos departamentui paklausimą, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Teigė, kad sąvokos „gali grėsti“ turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas, turi būti tinkamai įvertintas galimos grėsmės realumas ir akivaizdumas. Pažymėjo, kad faktiškai visi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra vienos kategorijos, t. y. susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tokie pažeidimai negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Be to, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimo metu joks apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas. Teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino pareiškėjo šeimyninių, socialinių bei ekonominių santykių. Nurodė, kad pareiškėjo magistro studijos baigsis tik 2024 m. birželio mėnesį, jis dirba, yra sudaręs religinę santuoką ir jo sutuoktinė gyvena Lietuvoje. Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.