- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- A2-5142-775/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00254-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ū., M. Ū., J. Ū., G. S.
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys A. Ū., M. Ū., J. Ū., G. S. – Ū., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolis R. B. 2013-01-08 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Nurodė, jog antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-731-364/2009 dėl išlaikymo vaikams skolos išieškojimo iš skolininko A. Ū. išieškotojos A. Ū. naudai. 2010-06-13 skolininkas A. Ū. mirė, jo palikimą priėmė M. Ū., J. Ū., G. S. – Ū.
Suinteresuoti asmenys A. Ū., M. Ū., J. Ū., G. S. – Ū. apie posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti teismo pranešimais (b.l. 105-109).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš civilinės bylos medžiagos bei prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0085/12/02265 medžiagos nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kauno miesto apylinkės teisme 2012-01-25 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-731-364/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Ū. ir J. Ū. išieškojimo iš A. Ū.. 2010-06-13 A. Ū. mirė (b. l. 63), 2010-08-23 A. Ū. antstoliui M. L. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nuo 2009-04-01 A. Ū. nemokėjo nepilnamečiams vaikams išlaikymo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-23 sprendimą (b. l. 59). 2010-09-22 antstolis M. L. sudarė mirusiojo A. Ū. turto apyrašą, kuriame buvo nurodyta 14 495,40 Lt skola kreditorei A. Ū. (b. l. 55-58). 2012-11-06 turto apyrašas buvo patikslintas, skola kreditorei A. Ū. patikslinta - 42 584 Lt (b. l. 51-54). 2012-11-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (not. reg. Nr. 2-11479) nurodyta, jog A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-06-13, turtą paveldi sūnus M. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra J. Ū., gim. (duomenys neskelbtini). Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išraše nurodyta, jog palikėjo A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-06-13, palikimą priėmę asmenys: M. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Ū., (duomenys neskelbtini) (palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. S. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) (palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Vykdomojoje byloje 2012-11-08 gautas A. Ū. prašymas kreiptis į teismą dėl skolininko A. Ū. pakeitimo į jo turto paveldėtojus M. Ū. ir J. Ū., kurių įstatyminė atstovė - A. Ū., ir G. S. – Ū. Teismui 2013-02-06 nutartimi prašymą dėl skolininko pakeitimo atmetus išieškotoja prašė antstolio grąžinti vykdomąjį dokumentą. 2013-07-23 vykdomoji byla buvo užbaigta, vykdomasis raštas grąžintas A. Ū. (vykd. b. l. 53). Atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl skolininko pakeitimo A. Ū. pakartotinai pateikė minėtą vykdomąjį raštą vykdyti, 2014-05-08 antstolio patvarkymu vykdomoji byla atnaujinta (vykd. b. l. 59, 60).
CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 str. 1 d. nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011).
Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 str., kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi, tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 str. taisykles.
Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-06-13 mirus skolininkui A. Ū. jo palikimą priėmė nepilnamečiai M. Ū. ir J. Ū., atstovaujami įstatyminės atstovės A. Ū. (vykd. b. l. 5-11), bei G. S. Ū. (vykd. b. l. 12-13). Šie asmenys priėmė palikimą, todėl jie, įsitikinus, kad įgyvendintos įstatyme numatytos skolininko pakeitimo sąlygos, turi pakeisti skolininką vykdomame išieškojimo procese.
Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 str., nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 str. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).
CK 5.63 str. normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Taip pat šios normos tikslus atitiko turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė G. A. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įpėdiniai A. Ū. priklausantį turtą paveldėjo pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. antstolio M. L. sudarytą turto apyrašą (turto apyrašas patikslintas 2012-11-06). Jame nurodytas palikėjo nuosavybės teise valdytas turtas, ir kreditoriniai įsipareigojimai, tarp jų ir 14 495,40 Lt (pagal 2012-11-06 patikslintą turto apyrašą – 42 584 Lt) išlaikymo skola, išieškoma A. Ū. naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-23 sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog byloje yra rašytinis įrodymas, kad A. Ū. apie minėtą skolą antstoliui M. L. raštu pranešė dar 2010 08 23 (b.l. 59), t.y. nepraleidus 3 mėn. termino. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, antstoliui 2010 m. rugsėjo 22 d. turto apyraše įrašius apie iš A. Ū. išieškotiną išlaikymo skolą, o įpėdiniams M. Ū., J. Ū., G. S. – Ū. pagal tokį apyrašą palikimą priėmus, apie kreditorinį išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą buvo pranešta tinkamai ir įstatymo nustatytu terminu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolio R. B. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02265 tenkintinas, skolininkas A. Ū. vykdomojoje byloje pakeistinas įpėdiniais M. Ū. ir J. Ū., atstovaujama įstatyminės įpėdinės A. Ū., bei G. S. – Ū.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 596 str.,
nutaria:
priimti naują nutartį.
Antstolio R. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02265 tenkinti.
Pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/02265 skolininką A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėjais M. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S. – Ū., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.