Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui (duomenys neskelbtini) atstovui, tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) atstovui, J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), J. P. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 4 straipsnio 3 dalis (¹) (I tomas b.l. 89-94). Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka nedalyvavo, prašymų teismui neteikė. Teismo procesiniai dokumentai bei pranešimai apie posėdį įteikti tinkamai (I tomas b.l.147,150), todėl nutarta bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant (Civilinio Proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

5. Trečiajam asmeniui J. P. procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 4 straipsnio 3 dalis (¹). Tretysis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka nedalyvavo, prašymų teismui neteikė. Teismo procesiniai dokumentai bei pranešimai apie posėdį įteikti tinkamai (I tomas b.l.190, III tomas b.l. 32), todėl nutarta bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Iš ieškovo, jo atstovo paaiškinimų bei nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d. 21 val. 55 min. August?w, Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo trys transporto priemonės – automobilis Mercedes Benz W211, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklas Kawasaki Z G 1400C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t. el. b. l. 32-33). Ieškovui, vairavusiam transporto priemonę Kawasaki Z G 1400C, eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata bei apgadintas motociklo priekis (1 t. el. b. l. 7-15). Byloje pateikta AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 5 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog ieškovo patirta žala sudaro 4 011,58 Eur sumą (1 t. el. b. l. 25-29). 2019 m. liepos 7 d. ieškovas pateikė AB (duomenys neskelbtini), kaip Lenkijos Respublikoje veikiančios draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei, pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo (1 t. el. b. l. 30-31). Iš byloje pateikto AB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog atsisakyta ieškovui išmokėti draudimo išmoką, nes draudimo bendrovė gavo policijos pažymą, kurioje nurodyta, jog ir ieškovas yra nustatytas kaip įvykio kaltininkas, priežastis – saugaus atstumo nesilaikymas (1 t. el. b. l. 18). Teismo prašymu Augustavo policijos skyrius pateikė eismo įvykio medžiagą (4 t. el. b. l. 2-212), iš kurios matyti, jog automobilio Mercedes Benz W211, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. P. pripažintas kaltu, jog įvažiuodamas į pagrindinį kelią privertė transporto priemonės VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją staigiai stabdyti bei tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (4 t. el. b. l. 16). Šios transporto priemonės draudikas draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), polisas Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l. 73). Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažintas ir motociklo Kawasaki Z G 1400C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ieškovas B. K., nes nesilaikė saugaus atstumo nuo priešais važiavusios transporto priemonės VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į šios transporto priemonės galą (4 t. el. b. l. 15).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iš draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo J. P. vairavo transporto priemonę Mercedes Benz W211, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta Lenkijos Respublikoje veikiančioje draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), todėl pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarties atsiradusiems teisiniams santykiams taikytina valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė.

8. Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio 1 dalį, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai neturtinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala (šalies, kurioje atsirado žala, teisė), neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio padarinių. Vadovaudamasis nurodyta Reglamento „Roma II“ nuostata, atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykis, kuriame padaryta žala ieškovo B. K. turtui ir sveikatai, įvyko Lenkijoje, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikytina Lenkijos teisė.

9. Teismui ruošiantis civilinės bylos nagrinėjimui, kilo abejonės dėl taikytinos teisės, tai yra, ar šioje byloje klausimas dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas vadovaujantis Lenkijos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Teismas kreipėsi į kompetentingas Lenkijos Respublikos institucijas, nurodant bylos aplinkybes ir prašant suteikti teisinę pagalbą, tai yra, pateikti duomenis, susijusius su aptarto ginčo atveju taikytinos Lenkijos Respublikos teisės normų turiniu. Lenkijos Respublikos teisingumo ministerija teismui pateikė atsakymą į teisinės pagalbos prašymą. Kaip nurodyta Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme, atsakomybė už neteisėtus veiksmus (deliktus) yra reglamentuojama 1964 m. balandžio 23 d. Lenkijos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lenkijos CK) 415 - 449 straipsniuose. Šios įstatymo nuostatos taikomos ir žalai, kuri atsirado eismo įvykių keliuose. Mechaninės transporto priemonės, kurios yra varomos gamtinių jėgų, faktinio turėtojo atsakomybė yra nustatyta Lenkijos CK 436 straipsnyje siejant su Lenkijos CK 435 straipsniu.

10. Lenkijos CK 435 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savarankiškas ūkio subjektas veikiantis kaip įmonė ar gamykla, varoma gamtos jėgų (garo, dujų, elektros energijos, skystojo kuro ir pan.) pagalba, yra atsakinga už žalą asmeniui ar turtui, sukeltą kitiems asmenims dėl ūkio subjekto ar gamyklos darbo, išskyrus atvejus, kai žala atsirado dėl force majeure arba tik dėl nukentėjusiojo ar trečiosios šalies kaltės, už kurią ji nėra atsakinga. Lenkijos CK 456 straipsnio dalyje nurodyta, kad ankstesniame straipsnyje nurodyta atsakomybė taip pat tenka mechaninės transporto priemonės, varomos gamtos jėgų, faktiniam turėtojui. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog mechaninių transporto priemonių, varomų gamtos jėgų, susidūrimo atveju aukščiau nurodyti asmenys gali vienas iš kito reikalauti atlyginti patirtą žalą tik remiantis bendraisiais principais. Be to, tik remiantis bendraisiais principais (remiantis deliktine atsakomybe) šie asmenys yra atsakingi už žalą, padarytą tiems, kuriuos jie perveža iš mandagumo. Taigi, minėtose nuostatose numatyta atsakomybė yra rizikos principu pagrįsta atsakomybė, tai reiškia, kad ji nepriklauso nuo faktinio automobilio turėtojo kaltės. Tam, kad kiltų transporto priemonės turėtojo civilinė atsakomybė, pakanka, kad būtų sukelta žala asmeniui ar turtui, be to žalą sukeltų judanti gamtos jėgų varoma mechaninė transporto priemonė. Mechaninės transporto priemonės faktinis turėtojas gali būti atleistas nuo prievolės atlyginti žalą tik tuo atveju, jeigu bus įrodytos Lenkijos CK 435 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, o būtent: žala atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majore) arba tik dėl nukentėjusiojo ar trečiosios šalies kaltės, už kurią turėtojas neatsako. Mechaninių transporto priemonių susidūrimo atveju atsakomybė grindžiama susidūrimo metu dalyvavusių transporto priemonių turėtojų ar bendrai valdančių transporto priemonę vienas prieš kitą kaltės principu, todėl ji yra lengvinančiojo pobūdžio. Kita vertus, atsakomybė trečiųjų asmenų, esančių už susidūrusių transporto priemonių ribų, atžvilgiu grindžiama rizikos principu.

11. Iš Augustavo policijos skyriaus pateiktos eismo įvykio medžiagos nustatyta, jog dėl įvykusio eismo įvykio buvo nubausti dviejų transporto priemonių vairuotojai – Mercedes Benz vairuotojas bei ieškovas, kuris vairavo motociklą Kawasaki. Ieškovas nurodo, kad tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi buvo Mercedes Benz W211 neteisėti veiksmai, kadangi to pažeidimo nesant, eismo įvykis iš viso nebūtų įvykęs ir žala ieškovui nebūtų padaryta. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, juos taip pat patvirtina ir Augustavo policijos pateikta medžiaga (liudytojų parodymai, fotonuotraukos (III tomas b.l.86-91, II tomas b.l. 79,80)).

12. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog automobilis VW Tauran buvo priverstas staigiai stabdyti, stabdymo žymės matomos autoįvykio fotonuotraukose. Ieškovo nurodytus argumentus patvirtina ir liudytojų parodymai – automobilyje Mercedes Benz važiavęs keleivis M. S. Augustavo policijai nurodė: „Taksi vairuotojas nesustojo prieš įvažiavimą į pagrindinį kelią. Turėjome sukti į kairę pusę. Matydami, kad vairuotojas drąsiai įvažiuoja į pagrindinį kelią, sušukome „Stok!“. Mačiau, kad iš dešinės pusės važiuojantis automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, o važiavęs už jo motociklininkas nespėjo sustabdyti ir įvažiavo į šio priešais važiavusio automobilio galą. Taksi vairuotojas neatidžiai vairavo automobilį. Visą laiką kalbėjosi per CB radiją“. Panašiai Augustavo policijai nurodė ir kitas Mercedes Benz važiavęs keleivis B. W.: „taksi vairuotojas sustabdė automobilį tik, kai pravažiavo pusę pagrindinio kelio važiuojamosios dalies. Iš mūsų dešinės pusės važiuojančio automobilio vairuotojas matydamas visą situaciją staigiai sustabdė automobilį, dėl ko važiavęs už jo motociklo vairuotojas neturėjo galimybės laiku sustabdyti ir įvažiavo į priešais jį važiavusio automobilio galą. Mano nuomone, kaltas dėl šio įvykio yra taksi vairuotojas, kuris kalbėjo per CB radiją, o tai trukdė jam vairuoti atidžiai ir atsargiai.“ (4 t. el. b. l. 60-69).

13. Taigi, byloje surinkti duomenys leidžia padaryti išvadą, jog būtent dėl automobilio Mercedes Benz, W211, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavusios iš šalutinio kelio ir nepraleidusios transporto priemonės VW Tauran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo priversta staigiai stabdyti, kaltės, ieškovui atsirado padariniai - prašoma priteisti žala. Žalos dydį patvirtina į bylą pateikti duomenys. Kai įrodomi asmens neteisėti veiksmai, jo kaltė preziumuojama. Tuomet vertinama, kad jis konkrečiu atveju buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus ir atidus, t.y. kaltas. Šiuo atveju Mercedes Benz, W211 vairuotojo J. P. veiksmai buvo neteisėti, kadangi jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad dėl jo veiksmų nekiltų kitam asmeniui žalos. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens Mercedes Benz, W211 vairuotojo J. P. neteisėtas veikimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rūpestingumas, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga.

14. Lenkijos CK 361 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kas privalo atlyginti žalą, atsako tik už tipiškus veikimo arba neveikimo, dėl kurių atsirado žala, padarinius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į pirmiau nustatytas ribas, ir į tai, kad nėra įstatymo ar sutarties nuostatų, kurie nustatytų priešingai, žalos atlyginimas apima nuostolius, kuriuos nukentėjęs asmuo patyrė, bei naudas, kurias pastarasis galėtų gauti, jei jam nebūtų sukelta žala. Taigi, pagal Lenkijos Civilinio kodekso nuostatas žalos atlyginimu siekiama užtikrinti visišką padarytos žalos atlyginimą, tačiau tuo pačiu neleidžiant nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam, nes kompensacija mokama tik neperžengiant įprasto priežastinio ryšio ribų.

15. 2003 metų gegužės 22 d. Lenkijos įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 19 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjęs asmuo gali tiesiogiai kreiptis į žalos kaltininko draudiką su reikalavimu atlyginti žalą (actio directa). Draudiko atsakomybės už atsiradusią žalą apimtis yra tokia pati kaip apdraustojo asmens – faktinio automobilio turėtojo – atsakomybės apimtis. 2003 m. gegužės 22 d. Privalomojo draudimo, draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro įstatymo 36 straipsnis numato, kad kompensacija nustatoma ir mokama pagal motorinės transporto priemonės turėtojo ar vairuotojo civilinę atsakomybę, tačiau ji negali viršyti garantinės sumos, numatytos draudimo sutartyje. Garantinė suma negali būti didesnė nei 5 000 000,00 Eur už vieną įvykį žalos asmeniui, ir 1 000 000,00 Eur žalos turtui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus.

16. Lenkijos CK 363 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala turi būti atitaisoma nukentėjusiojo pasirinkimu, arba atkuriant ankstesnę būseną arba sumokant atitinkamą pinigų sumą. Tačiau jeigu ankstesnės būsenos atkūrimas yra neįmanomas arba jei dėl to prievolę atlyginti turinčiam asmeniui atsirastų pernelyg didelių sunkumų ar išlaidų, nukentėjusios šalies reikalavimas apribojamas pinigine išmoka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei žala bus atlyginama pinigais, kompensacijos suma turėtų būti nustatyta pagal kainas, galiojusias kompensacijos nustatymo dieną, nebent dėl ypatingų aplinkybių reikėtų atsižvelgti į kainas, galiojančias esamu laiku. Taigi, žalos atlyginimas, pagal Lenkijos CK 363 straipsnį, gali būti taikant restituciją natūra arba sumokant piniginę kompensaciją. Nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą. Tačiau jei nukentėjęs asmuo delsia priimti sprendimą, asmuo turintis atlyginti žalą gali priimti atitinkamą sprendimą.

17. Teismas, susipažinęs su Lenkijos Respublikos ministerijos pateiktu ginčo atveju taikytinos Lenkijos Respublikos teisės normų turiniu sprendžia, jog transporto priemonės Mercedes Benz W211, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), turi pareigą atlyginti ieškovui žalą, atsiradusią dėl transporto priemonės Mercedes Benz valdytojo – J. P., kaltės. Pažymėtina, jog atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, prašomo priteisti žalos dydžio neginčijo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4 011,58 Eur draudimo išmoka bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.38, 6.263, 6.261 straipsniai).

18. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį bei patyrė 500 Eur išlaidų už teisines paslaugas (IV tomas b.l. 109). Prašoma priteisti 500 Eur suma atitinka ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio. Ieškovas 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. liepos 19 d. mokėjimais yra sumokėjęs 1 139,52 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą, kuris buvo panaudotas gautų įrodymų vertimui iš lenkų į lietuvių kalbą. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovo patirtos 1729,52 Eur (590 + 1139,52) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

19. Teismo išlaidos už vertimus sudaro 403,09 Eur. Todėl iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos už vertimus bei 55,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso: 458,69 Eur (403,09 + 55,60) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 271 straipsniu, ,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojo kodas (NIP): (duomenys neskelbtini), 4 011,58 Eur (keturių tūkstančių vienuolikos eurų 58 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1729,52 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojo kodas (NIP): (duomenys neskelbtini), 458,69 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 69 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus minėtą sumą, duomenis apie sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.