Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-19583-600/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
e2-19583-600/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
R. D., A. D.
Atsakovas
K. K.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Odetai Bielskytei,dalyvaujant ieškovams R. D. ir A. D.,atsakovui K. K.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir A. D. ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 225,06 Eur žalos atlyginimo, 150,00 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2020 kovo 30 d. buvo užlietos jų buto lubos iš atsakovui priklausančio buto, esančio virš ieškovų buto. Dėl užliejimo nedelsiant buvo informuotas atsakovas ir namo bendrijos pirmininkas. Telefoninio pokalbio metu paaiškėjo, kad galima užliejimo priežastis – skalbimo metu iš atsakovo vonios iškritusi skalbimo mašinos žarna ir per ją išbėgęs vanduo.

3. Atsakovas į jam elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 7 d. siųstą pretenziją geranoriškai atlyginti žalą nereagavo, žalos neatlygino.

Šalies argumentai

4. Ieškovai taip pat prašo priteisti 150 Eur už žalos atstatymo kaštų paskaičiavimą, kadangi atsakovui neatlyginus gera valia, reikėjo kreiptis dėl žalos paskaičiavimo sąmatos sudarymo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies, kurioje yra numatyta būsimo remonto suma, t. y. 225,06 Eur, tačiau nesutinka su į sąmatą įtraukta suma dėl šiukšlių išvežimo, kur automobilio keliamoji gali nuodyta 5 t, o išvežamų šiukšlių išvežamoji galia 1 t, kaina 39,06 Eur. 5 Sąmatą yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, kad šios išlaidos jau patirtos, t. y. už remontą yra sumokėta jį atlikusiai įmonei ar transporto paslaugas teikusiai įmonei. Todėl mano, kad realios ieškovų buto remonto išlaidos sudarytų 154,09 Eur.

6. Atsiliepime atsakovas pabrėžė, kad apie užlietas lubas jis nebuvo informuotas, o dėl atliktos akių operacijos jis pats kompiuteriu nesinaudojo, o teiginiai dėl skalbimo mašinos yra neteisingi, nes skalbimo mašina yra tvarkinga ir skalbimo žarna iš jos nebuvo iškritusi. Apie užliejimą jis pats sužinojo iš bendrijos pirmininko.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad tuo metu, kai pradėjo lašėti pro lubas, namie buvo žmona, kuri apie užpylimą pranešė bendrijos pirmininkui, kai paskambinus į atsakovo domofoną niekas neatsiliepė. Užpylimo faktas matosi prie bylos pateiktame vaizdo įraše. Pabrėžė, kad atsakovas ieškovų butą užpila nebe pirmą kartą. Buvo sugadintos lubos, sienos, grindys, elektros instaliacijos dalis (perdegė vienas halogenas). Buvo užpilta buto patalpa – virtuvė, buto plane pažymėta 10-8 indeksu. Nuo užpylimo nukentėjo siena, esanti arčiau patalpos 10-7. Sienos yra dažytos. Planuoja remontuoti ūkio būdu. Papildė, kad atsakovas paaiškino, kad jie turi pateikti įrodymus dėl žalos dydžio, tada ir spręs, ar atlyginti.

Šalies argumentai

8. Ieškovė paaiškino, kad užpylimo metu buvo namie, kai išgirdo vandens kapsėjimą. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad per lubas laša vanduo, pastatė kibirą ir pradėjo aiškintis, kaip užsukti vandenį. Paskambino į atsakovo domofoną, bet niekas neatsiliepė. Į duris neskambino, nes užliejimas buvo nebe primas, paskutinis užliejimas buvo prieš pat šv.Kalėdas ir atsakovas nesutiko geruoju tada spręsti užliejimo situacijos, o jie prie šventes nebenorėjo gadintis sau nuotaikos, todėl nusprendė nesikreipti dėl žalos atlyginimo. Dėl užliejimo informavo bendrijos pirmininką, tada dar skambino į UAB „Grinda“, bet buvo informuota, kad bendrovė su jų namu neturi sutarties. Šį kartą nusprendė kreiptis oficialiai, nes kiek buvo užliejimų, atsakovas nusiteikęs negeranoriškai jų atžvilgiu, replikuoja.

Atsiliepimas

9. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka atlyginti tik dalį žalos, o žalos sudarymo sąmatos kaštų atlyginti nesutinka. Mano, kad jeigu būtų kreipęsi į jį, tų kaštų nebūtų buvę. Dėl užpylimo paaiškino, kad dukra plovė šuniui kojas, nepilnai užsuko vandens čiaupą ir per iš vonios iškritusią šlangelę išbėgo vandens, tačiau ne tiek, kiek tvirtina ieškovai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas.

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e/b l. 5-6). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e/b l. 4). Ginčo, kad atsakovui priklausantis butas yra virš ieškovų buto, byloje nekilo (LR CPK 187 straipsnis). Taip pat byloje nekilo ginčo dėl užliejimo fakto (LR CPK 187 straipsnis).

11. Ieškovai reiškia reikalavimą dėl žalos, patirtos dėl buto užliejimo, atlyginimo. Ginčas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriuje numatytu reglamentavimu (CK 6.245-6.255 straipsniai). Įstatymas numato, kad nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. Taip pat įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (LR CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

12. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

13. Ieškovai reikalavimą dėl 225,06 Eur žalos atlyginimo grindžia Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 200424, kurioje yra paskaičiuoti remonto darbai ir jų kiekiai. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su sąmata sutinka iš dalies, nesutinka su 7 pozicija, kurioje nurodyta šiukšlių išvežimo krovininės automašinos keliamoji galia 5 t, teigdamas, kad tokio galingumo automobilio pagal padarytos žalos apimtį nereikia skaičiuoti šiukšlėms vežti, taip pat nesutinka su paskaičiuotu PVM. Šioje dalyje tarp šalių kilo ginčas, todėl jį teismas sprendžia vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

14. Teismui pateikta Lokalinė sąmata Nr. 200424 yra parengta vadovaujantis programine įranga „Sistela“, o žalos atstatymo kiekiai paimti iš sudarytos lentelės Nr. 1. Šioje lentelėje paskaičiuotų kiekių atsakovas neginčijo, todėl teismas plačiau tiek apie juos, tiek apie kitą žalos sumą atskirai nepasisako vadovaudamasis LR CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teismas surašo sutrumpintus motyvus.

15. Analizuojant teismui ieškovų pateiktą žalos atlyginimo sąmatą, nustatyta, kad sąmatos 7 pozicijoje yra paskaičiuota statybinėms šiukšlėms išvežti reikalingos automašinos keliamoji galia 5 t ir paskaičiuota suma 31,91 Eur. Šioje pozicijoje nurodyti duomenys turi būti vertinami kartu su 6 pozicijoje nurodytais, t. y. kad vežamų šiukšlių kiekis yra 0,0025 t. Pateikti paskaičiavimai teismui abejonių nekelia, sumos paskaičiuotos adekvačios, jos gautos į „Sistela“ sistemą suvedus žalos atstatymo darbų kiekius iš lentelės Nr. 1, kurioje pateikti žalos atstatymo darbai ir medžiagos. Pažymėtina, kad nurodytus paskaičiavimus paneigiančių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai).

16. Atsakovo argumentas dėl sąmatoje nurodytos sumos mažinimo atimant PVM yra pripažįstamas nepagrįstu vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM) 3 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už paslaugas, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ieškovų nurodytą aplinkybę, kad remontas bute po šio užpylimo nėra padarytas, kas sąlygoja išvadą, kad sąmatoje yra nurodytos būsimo remonto išlaidos. Kitokių įrodymų į bylą nepateikta.

17. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovų reikalavimas dėl 225,06 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.245-6.249 straipsniai). Teismo neaptarti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl atskirai nevertinami.

18. Ieškovai prašo atlyginti 150 Eur nuostolių, patirtų dėl žalos atlyginimo sąmatos sudarymo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, sąmatą parengė T. M., yra pateiktas jo kvalifikacijos atestatas, suteikiantis jam teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji, dirbantis VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“. Kaip matyti iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 420, 2020 m. gegužės 5 d. mokėjimu už suteiktas paslaugas (Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita) ieškovas sumokėjo 150 Eur. Šios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, jos yra įrodytos, pagrįstos, todėl priteistinos (LR CPK 88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. teismo parengiamajame posėdyje atsakovui nurodžius, kad jis naudojasi teise pateikti įrodymus dėl kitokių žalos atlyginimo sąmatų paskaičiavimo paslaugų kainų, teismas suteikė galimybę pateikti atitinkamus įrodymus. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovų pateikti įrodymai dėl šių nuostolių, kurie yra priskirtini bylinėjimo išlaidoms, pagrįstumo nebuvo paneigti, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

19. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovų naudai priteisiamos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur už žalos atstatymo kaštų ataskaitos parengimą, viso 165 Eur (LR CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

20. Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jos neviršija 5 Eur (LR CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 225,06 Eur žalos atlyginimo, ir 165 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė