Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant O. G., dalyvaujant pareiškėjui A. A., suinteresuoto asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei V. L., Akmenės žemėtvarkos skyriaus atstovei S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Akmenės žemėtvarkos skyriui, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotų asmenų Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės įmonės registrų centro atstovai į teismo posėdį neatvyko apie posėdį pranešta.

Liudytoja E. O. B. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1937 metų, A. yra jos kaimynas. Pažinojo B. L., kuri su vyru gyveno tame ūkelyje, vaikų jie neturėjo. Vėliau B. L. pradėjo gyventi su M. G.. Jai mirus, name liko gyventi M. G.. M. G. mirus, persikėlė gyventi į jo sodybą A. A.. Sodybą tvarkė prižiūrėjo ir iki šiol gyvena. Kada tiksliai neprisimena trobesius statė ir juose gyveno S. T.. Šeimos jis neturėjo. Jį nukaršino S. P.. Jos dukra E. S. su vyru L. S. persikėlė gyventi į pastatus. Gyveno gal iki 1967m., vėliau kiek jai žinoma pastatus pardavė L. S. mirę. L. jiems ne giminaičiai. Jie buvo ūkininkai, kiek žinoma turėjo atskirai žemės. B. L. turėjo brolį, jis miręs. Vaikų neturėjo. Tiksliai negali pasakyti gal apie 10-15 metų pastatuose gyvena A. A..

Liudytojas A. B. paaiškino, kad seniai gyvena (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad sodybą statė ir joje gyveno T. S.. Šeimos jis neturėjo. Jį nukaršino S. P.. Po to jos dukra S. su vyru persikėlė ten gyventi. Po to, tiksliai neprisimena sodybą pardavė Laurinaičiams. V. L. išėjo gyventi atskirai, o pas B. L. atsikėlė gyventi M. G.. Kai B. L. mirė jis liko sodyboje gyventi. Vaikų neturėjo. L. turėjo seserį bet ji mirusi. A. A. po M. G. mirties persikėlė gyventi į sodybą. Visą tą laiką sodyboje gyveno, šiuo metu tebegyvena.

2010-09-17 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-833-672/2010 patvirtintas valdymo faktas, kad A. A., valdo kaip savą teisiškai neįregistruotą nekilnojamą turtą – namą ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Valdymo faktas nustatytas dėl galimybės įgyti nuosavybės teisę į pastatus pagal įgyjamąją senatį (b.l.8-9). Po sprendimo įsiteisėjimo buvo atlikti valdomo turto kadastriniai matavimai ir nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 44/1396518 adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas lAlm(ž), bendras plotas 69,05 kv.m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių)-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo faktas, valdytojas A. A. (b.l. 10-24). 2011-01-20 Akmenės žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodoma, kad B. L. 1991-12-05 kreipėsi į Naujosios Akmenės apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl 11,22 ha žemės sklypo dėl nuosavybės teisės. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad B. L. ir J. L. (duomenys neskelbtini) vienkiemyje valdė 11,22 ha žemės sklypą. Mirus pareiškėjai dėl žemės niekas nesikreipė ir nuosavybės teisės į žemės sklypą nėra atstatytos. Daugiau duomenų apie valdytą žemę neturi. Pateikė duomenis dėl žemės bei prašymo kopiją (b.l. 35). 2011-01-17 Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos pažymoje nurodoma, kad duomenų apie B. L. gim. 1901-09-12, mirusios 1992-06-06 ir J. L., mirusio 1985-09-21, gyvenusių (duomenys neskelbtini), šeimos narius ir artimuosius giminaičius neturi (b.l. 36). 2011-01-25 valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo pažymoje nurodoma, kad B. L. ir J. L. vardu įregistruoto namo su ūkiniais pastatais ir žeme nėra. (b.l. 37).

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas savo lėšomis paskelbti apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bylos iškėlimą pareiškėjo buveinės, nekilnojamojo daikto buvimo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Skelbime buvo prašoma visus, kurie turi duomenų apie B. L., gim. 1901-09-12, mirusios 1992-06-06 ir J. L., mirusio 1985-09-21, gyvenusių (duomenys neskelbtini) šeimos narius ar artimuosius giminaičius, kurie gali būti suinteresuoti bylos nagrinėjimu informuoti teismą ne vėliau, kaip per keturiolika dienų po skelbimo išspausdinimo dienos. Kreiptis su pareiškimais į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese. Pareiškėjas pateikė teismui 2011-03-03 respublikinį dienraštį „Respublika“ bei 2011-03-02 rajoninį laikraštį „Vienybė“ dėl skelbtų skelbimų. Dėl skelbimų jokių papildomų duomenų negauta.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 str. 1 d., o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos sąlygos. Nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytais duomenimis po B. L., ar kitų asmenų mirties gyvenamojo namo su priklausiniais niekas nepaveldėjo, nepriėmė palikimo. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. iki valdymo pradžios nekilnojamieji daiktai neperėjo ir valstybei, nes jie nebuvo įregistruoti nei asmenų nei valstybės ar savivaldybės vardu. Teismui įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus yra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas 1994m. M. G. prašymu padėjo jam tvarkytis ūkyje. 1995-06-16 mirus M. G. į sodybą persikėlė gyventi pareiškėjas ir pradėjo tvarkyti, rūpintis ir valdyti pastatus. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjo nesąžiningu, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.70 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiškėjas valdė daiktą įstatyme numatytomis sąlygomis, todėl jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Pareiškėjas pateikė duomenis apie valdymo fakto įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2010-12-08, 2010-09-17 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-833-672/2010 pagrindu. Pareiškėjas nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti iki 2003 m. liepos 1 d. CK 4.27 str. 2 d. nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre. Įstatymo nuostata dėl valdymo įregistravimo viešajame registre taikoma po įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjas nurodė, kad pradėjęs nepertraukiamai valdyti pastatus, buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos pastatus negu jis. Per visą tų pastatų valdymo laikotarpį, t.y. 10 metų, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jo valdomų pastatų ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Byloje ištirtų aplinkybių visumą patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Per visą valdymo laikotarpį, po paskelbimo spaudoje apie bylos iškėlimą teisme dėl valdymo fakto nustatymo, dėl įgyjamosios senaties į nekilnojamąjį turtą nustatymo, bylos nagrinėjimo metu kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo priteistina valstybei teismo turėtos pašto išlaidos 29,40 Lt. (CPK 88 str.1d.3p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 1d.11p., 4.68 str.-4.71 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str.-448 str., 530-533 str., 270 str., 88 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas lAlm (ž), bendras plotas 69,05 kv. m., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio, užstatytas plotas 117,00 kv. m, kitus statinius (inžinierinius)-šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės įgijimui.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 29,40 Lt (dvidešimt devynis litus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašus išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims, pareiškėjui išaiškinti pašto išlaidų sumokėjimo tvarką.