- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 2YT-384-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01122-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Artūras Dilys (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; VĮ Turto bankas; Rokiškio rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja S. V. prašo nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties faktą į gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) su tvartu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), (kiti inžinieriniai statiniai) šulinys plane pažymėtas k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)
Pareiškime nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsisakė registruoti nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. S. V. iki šiol valdo pastatus, kurie teisiškai nebuvo įregistruoti. Panevėžio apskrities archyvas pateikė patvirtintas kopijas iš (duomenys neskelbtini), kaimo ūkinėse knygose esančių duomenų apie S. V. motinos D. K. ūkinį kiemą. Tai rodo, kad visi pastatai buvo įtraukti į ūkines knygas, o tai reiškia, jog pastatai buvo priimti eksploatuoti pagal statybos metu galiojusių teisės aktų nustatytą tvarką. D. K. su F. K. apie 1974 m. gyvenamąjį namą su ūkio pastatais esančiais (duomenys neskelbtini) pasistatė kaip kolūkiečiai iš savo lėšų. Namai registruoti nebuvo. F. K. mirė (duomenys neskelbtini) Moškėnų k. 1991 m. ūkinėje knygoje kaip šeimos galva įrašyta D. K.-pensininkė. Pagal Rokiškio r. sav., administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos 2020 m. birželio 18 d. pažymą Nr. S-20-80 matyti pagal įrašus namų ūkio knygose Nr. 5 (1998-2002 m.) ir Nr. 4 (2003-2007 m.) namų ūkio galva įrašyta D. K.. Žemės nuosavybės teise neįsigijo, nors ne kartą matininkų buvo raginama tai padaryti, bet matyt dėl amžiaus nutarė tuo nesirūpinti. Liudininkų nebėra likusių. Panevėžio apskrities archyvo Rokiškio kaimiškosios seniūnijos 1976-1990 ūkinių knygų išrašai patvirtina, kad D. K. šeima nuosavybės teise valdė minėtus pastatus (duomenys neskelbtini). Ūkinėse knygose nuo 1976 m. Moškėnų kaimo sodybos šeimos galva registruota K.. (duomenys neskelbtini) mirus F. K., jo visą palikimą priėmė žmona D. K., tuo metu dar galiojo kolūkiečių kiemo įstatymas, pagal kurį visas kolūkiečio kiemo turtas atitekdavo likusiam kolūkiečių kiemo nariui, pas notarą nereikėjo kreiptis. Nuo 1974 m. iki mirties (duomenys neskelbtini) sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai šiuos pastatus valdė nuosavybės teise. 2014 m. vasario 14 d. dukra S. V. priėmė palikimą po D. K. mirties. Priėmusi palikimą S. V. rūpinasi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusių D. K. saugumu, tvarko aplinką. Mano, nėra jokių apribojimų įgyti pastatus nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 53-54), kuriame nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas teisės aktų nustatytas sąlygas. VĮ Turto banko nuomone, šioje civilinėje byloje savo poziciją dėl pareiškėjos reiškiamo prašymo turėtų išdėstyti Rokiškio rajono savivaldybės administracija. Taip pat, iš pareiškėjos turėtų būti išreikalauti papildomi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys jos pareiškime nurodytus teiginius apie tai, kad pastatai, (duomenys neskelbtini), buvo sukurti privačių fizinių asmenų, t.y., jos tėvų darbu ir lėšomis. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad ginčo turtas buvo įsigytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Prašo pareiškėjos S. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (b. l. 57-59) nurodė, kad 0,30 ha valstybinės žemės sklypas po pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), suprojektuotas D. K. vardu Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 542ž „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Rokiškio rajono Rokiškio k. seniūnijos Moškėnų kadastrinėje vietovėje“, tačiau žemės sklypas privatizavimui (nuomai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nes dar gyvai esant D. K. nebuvo atlikta Pastatų teisinė registracija. Teismui nustačius, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą dėl įgyjamosios senaties nagrinėti teismo nuožiūra Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 66), kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjos pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį. Civilinę bylą prašome nagrinėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius sprendimu (b. l. 13) netenkino pareiškėjos S. V. prašymo įregistruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinius ūkio pastatus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, kadangi nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius 2020 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. NSPR4-908 (14.5 E) atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į minėtus statinius.
Pareiškėja nurodo, kad D. K. su F. K. apie 1974 m. gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), pasistatė kaip kolūkiečiai iš savo lėšų, tačiau jų neįregistravo, žemės nuosavybės teise neįsigijo.
Iš Lietuvos Respublikos Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono Žemėtvarkos skyriaus 1998 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 777 (b. l. 5) matyti, kad D. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 1998 m. naudojosi 0,32 ha asmeniniam ūkiui skirtos žemės. Tos pačios institucijos 2000 m. vasario 8 d. rašte Nr. 148 (b. l. 6) nurodoma, kad D. K. būtinai privalo atvykti į Kavoliškį, pas matininką E. M. dėl asmeninio ūkio privatizavimo. 2006 m. gegužės 19 d. rašte (b. l. 7) nurodyta, kad žemėtvarkos skyriuje yra gauta D. K. parengta žemės tvarkymo byla dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo (nuomos). Pastatų teisinė registracija neatlikta, todėl negalima rengti juridinių dokumentų dėl namų valdos žemės sklypo privatizavimo ar nuomos.
Iš teismui pateiktų Moškėnų kaimo ūkinių knygų kopijų (b. l. 17-21) matyti, kad F. K. (jam (duomenys neskelbtini) mirus – D. K.) ūkis (ūkinis kiemas), esantis (duomenys neskelbtini) 1976-1994 m. buvo įtrauktas į Moškėnų kaimo ūkines knygas.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos 2020 m. birželio 18 d. pažymoje Nr. S-20-80 (b. l. 22) nurodoma ir iš pateiktų Rokiškio kaimiškosios seniūnijos namų ūkio knygų (b. l. 23-28) matyti, kad D. K. namų ūkis Nr. 213, esantis (duomenys neskelbtini), 1998-2007 m. buvo įtrauktas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos namų ūkio knygas Nr. 4 ir Nr. 5. Nuo 2007 n. namų ūkio knygos seniūnijoje nebepildomos, įrašai jose nebedaromi.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (b. l. 29-46) matyti, kad gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys, (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1974 m.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys, (duomenys neskelbtini), nėra įtraukti į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
Pareiškėja nurodė ir iš pateikto Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro 2014 m. vasario 11 d. liudijimo apie palikimo priėmimą (b. l. 4) bei mirties liudijimo AA Nr. 746789 (b. l. 8) matyti, kad pareiškėja S. V. priėmė jos motinos D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Iš mirties liudijimo Nr. 433091 (b. l. 9) matyti, kad D. K. sutuoktinis F. K. mirė (duomenys neskelbtini)
Iš Rytų skirstomųjų tinklų atsiskaitymo knygelės kopijų (b. l. 10-12) matyti, kad D. K. 2014 m. mokėjo už elektros energiją, tiektą į jos gyvenamąjį namą, esanti (duomenys neskelbtini) D. K. nuo 1974 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) šį turtą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ir naudojosi, o vėliau, po jos mirties, pareiškėja S. V. priėmusi motinos D. K. palikimą, rūpinasi minėtais pastatais, tvarko aplinką.
Aukščiau nurodyti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad 1974 metais F. K. ir D. K. už savo asmenines lėšas pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuriame gyveno ir sąžiningai, atvirai bei nepertraukiamai iki jų mirties kaip savo valdė šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio valdymą po jų mirties, nuo 2014 metų iki šiol perėmė pareiškėja S. V.. Taigi, pareiškėja kartu su tėvais minėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais valdo jau daugiau nei 46 metus.
Šis nekilnojamasis turtas nėra nei valstybės nei savivaldybės administracijos nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo S. V., o prieš tai jos motina D. K. ir jos tėvas F. K. valdė ir šiuo metu tebevaldo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog S. V. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, šulinį (kiti inžinieriniai statiniai), esančius (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjos prašomą nustatyti faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
Iš pareiškėjos prie pareiškimo pridėto mokesčių kvito matyti, kad už pateiktą pareiškimą pareiškėja 2020 m. lapkričio 4 d. sumokėjo 101,90 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydis – penkiasdešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl išdėstyto, grąžintina pareiškėjai 51,90 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų įteikimą sudaro – 9,50 Eur, todėl ji priteistina iš pareiškėjos Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai grąžinama dalis byloje jos sumokėto žyminio mokesčio – 51,90 Eur, o iš jos valstybės naudai priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 9,50 Eur, darytinas bylinėjimosi išlaidų mokėtinos sumos įskaitymas. Pareiškėjai atlikus priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, grąžintina 42,40 Eur žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) su tvartu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), šuliniu (kiti inžinieriniai statiniai), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.
Grąžinti iš valstybės biudžeto pareiškėjai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 4 d. kvitu permokėtus 42,40 Eur (keturiasdešimt du eurus 40 ct) žyminio mokesčio.
Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.