Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43831-17 medžiagą, kur A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas Kauno m. apylinkės teismo 1994 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; Kauno apygardos teismo 2001 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 105 straipsnio 5 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 15 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 16 d. nutartimi veika pagal BK 105 straipsnio 5 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, veika pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 13 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi paleistas iš įkalinimo įstaigos,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Č. 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.46 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ginčo metu, tyčia, namo virtuvėje panaudojo fizinį smurtą prieš savo dėdės J. Č. žmoną I. Č., t. y. kumščiu sudavė du smūgius į dešinę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.48 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. Č. ginant žmoną I. Č., sudavė jam 1 smūgį kumščiu į galvos sritį ir 1 smūgį į krūtinės kairę pusę. Atvykus policijos pareigūnams, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, lauke, prie namo durų, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam J. Č. į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. Č. apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), nurodė, jog pilnai supranta kuo yra įtariamas, narkologinėje ar psichiatro įskaitoje nėra įrašytas, savo veiksmus supranta pilnai, sunkių galvos traumų neturėjo. Paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. jis kartu su savo motina G. M. nuvažiavo pas savo giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Visi namo virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Geriant tarp jo, J. Č. bei I. Č. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl jo močiutės namo palikimo. Konfliktas išaugo į muštynes, kurių metu jis rankos kumščiu I. Č. sudavė du smūgius į dešinę veido pusę. Daugiau jai jokių smūgių nesudavė. Taip pat, J. Č. ginant savo žmoną I. Č., sudavė jam 1 smūgį kumščiu į galvos sritį ir 1 smūgį į krūtinės kairę pusę. Šiuos smūgius J. sudavė virtuvėje. Jam būnant kambaryje, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Išėjus į lauką ir pamačius policijos pareigūnus, jis labai supyko ir kumščiu J., kuris tuo metu buvo lauke prie namo durų, sudavė 1 smūgį į veido sritį. Po suduoto smūgio J. nugriuvo ant žemės. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Taip pasielgė, kadangi buvo girtas. Ką padarė, gailisi (b. l. 60, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. Č. nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 26 d. pas ją į namus apie 19.00 val. pasisvečiuoti atvyko Druskininkuose gyvenantis jos vyro J. Č. sūnėnas A. Č.. A. Č. atvyko automobiliu, jau buvo išgėręs. Kartu su juo atvyko ir jo motina G. M., kuri buvo visiškai girta. Ji gyvena Kaune, tikslaus adreso nežino. Jie atsivežė alkoholinių gėrimų. Tiek ji, tiek jos vyras buvo blaivūs. Sūnėno atsivežtą alkoholį jie visi gėrė virtuvėje. Išgėrė 0,7 l butelį degtinės. Išgėrus minėtą butelį degtinės, sūnėnas A. pradėjo jai priekaištauti dėl namo, kuriame gyvena, nes šiame name gyveno ir jo močiutė, kuri prieš mėnesį laiko mirė. Jis sakė, kad namo dalis po močiutės mirties priklauso ir jam. Ji jam pasakė, kad jei jis nori to namo, tai tegu eina ir tame name gyvena. A. supyko ir jai kumščiu trenkė du kartus į dešinę veido pusę, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Kaip A. jai sudavė smūgius, matė ir jos vyras J. Vyras jam liepė apsiraminti, nes kitaip iškvies policijos pareigūnus, tačiau A. nenurimo ir toliau triukšmavo, todėl vyras iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie visi trys, ji, vyras ir A. išėjo į lauką. Lauke A. triukšmavo toliau. Vyras liepė jam apsiraminti, tačiau jis neaprimo ir lauke jos vyrui sudavė smūgį į veidą. Po smūgio vyras parkrito ant žemės. Daugiau jokių smūgių vyrui nesudavė. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kadangi jai jokie sužalojimai nepadaryti, tik sukeltas fizinis skausmas, ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18, 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.00 val. pas juos į svečius automobiliu atvyko jo sesuo G. M. ir jos sūnus A. Č.. Jie atvyko būdami neblaivūs. Tiek jis, tiek jo žmona I. buvo blaivūs. A. atsivežė 0,7 l talpos butelį degtinės ir porą alaus butelių. Jie visi keturi gėrė alkoholį namo virtuvėje. Išgėrus A. atsivežtą alkoholį, A. pradėjo jo žmonai priekaištauti dėl namo, kuriame jie gyvena, nes šiame name gyveno ir jo senelė, kuri mirė prieš mėnesį laiko. Jis pradėjo reikšti pretenzijas į jo motinai G. M. priklausančią namo dalį. Ką jam atsakė žmona, negirdėjo, tik tuo momentu A. kumščiu žmonai sudavė vieną smūgį į veido sritį, dešinę pusę. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Jam puolus ginti savo žmonos, A. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinės kairę pusę. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir, pro duris išstūmęs A. ir jo motiną į lauką, iš vidaus užsikabino duris. Atvykus policijos pareigūnams, jis išėjo į lauką ir A. vėl puolė jį ir sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veido sritį. Po suduoto smūgio jis parkrito ant žemės. Daugiau jokių smūgių A. nesudavė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kadangi jam jokie sužalojimai nepadaryti, tik sukeltas fizinis skausmas, jis pas teismo medicinos ekspertus nevyks, niekur nesigydė ir nesigydys, į jokius gydytojus nesikreips. A. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereškia (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. D. nurodė, kad įvykį pamena. Ji dirbo popietinėje pamainoje pagal atskirą planą dėl vasaros palydų šventės, vykusios „Pas Radvilą“. Dirbo kartu su Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. Z. ir policijos rėmėju R. M.. Dirbo ekipaže , kurio šaukinys „4019“. Buvo vakaras, tikslaus laiko nepamena, budėtojas radijo ryšiu nurodė vykti į (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo dėl konflikto su smurto požymiais. Kai nuvyko prie namo, jau buvo tamsu. Juos pasitiko vyriškis, akivaizdžiai neblaivus, klausė ko atvažiavo. Pasikalbėjus su pranešėju, vienu iš sutuoktinių, paaiškėjo, kad prieš jo žmoną smurtavo sūnėnas. Ji nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. Kolega su policijos rėmėju nuėjo iki tarnybinio automobilio atsinešti alkoholio matuoklio, nes visi asmenys akivaizdžiai buvo neblaivūs, o ir neneigė vartoję alkoholį. Jai apžiūrint įvykio vietą – namo virtuvę, ji už nugaros pro praviras lauko duris išgirdo garsą – tokį kaip būtų kažkas kažkam trenkęs ir žmogaus nukritimo garsą. Atsisuko ir ėjo link lauko kviesdama kolegas, kurie atbėgo nuo tarnybinio automobilio. Paaiškėjo, kad sūnėnas lauke, prie namo durų, sudavė pranešėjui – dėdei į veidą. Sūnėnas buvo sulaikytas. Sulaikomas priešinosi, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino atleisti iš darbo ir t.t. Už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kiek pamena, pranešėjas pasakojo, kad jo sesuo su savo sūnumi, kuris smurtavo, atvyko į mišias – ketvirtines, po kurių jie visi vartojo alkoholį. Konfliktas kilo dėl turto dalybų (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas M. Z. davė parodymus, analogiškus liudytojos A. D. parodymams, patvirtindamas tą faktą, kad pranešėjui lauke buvo suduotas smūgis į veidą ir kad jis nuo smūgio nugriuvo ant žemės (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja G. M. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. ji kartu su savo sūnumi A. Č. atvyko pas jos brolį J. Č., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Juos į svečius pasikvietė jos brolio žmona I. Č.. Ji ir sūnus atvyko jau išgėrę. Taip pat į svečius atsivežė dar alkoholio, kurį visi, t. y. ji, sūnus A., jos brolis J. su brolio žmona I. gėrė virtuvėje. Geriant jie kalbėjosi apie namo, kuriame gyvena jos brolis J., palikimą. Kadangi jų motina buvo mirusi prieš du mėnesius, o namo palikimas nebuvo sutvarkytas, namas buvo jų mirusiosios mamos vardu. Jie šeimoje yra keturi vaikai. Visi vaikai sutarė, kad savo dalį perleis broliui J., kuris gyvena šiame name, tačiau jos sūnus A. pasakė, kad tiek jis, tiek ji pati norės atvažiuoti į šią sodybą. I. pasakė, kad čia ne jo reikalas ir, kad jos sūnus nesikištų, nes jam čia niekas nepriklauso. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Kaip virtuvėje A. sudavė smūgius I. ir J., ji nematė, nepamena to momento, buvo išgėrusi. Kas vyko toliau, nepamena, kadangi buvo girta, tik jai kitą dieną I. pasakojo, kad J. išėjus į lauką, A. prie policijos pareigūnų dar sudavė smūgį J., todėl A. ir buvo sulaikytas (b. l. 39).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ nustatyta, kad smurtą patyrę asmenys yra J. Č. ir I. Č.. A. Č. smurtas prieš nukentėjusius asmenis pasireiškė smūgių sudavimu (b. l. 11-16).

Asmens blaivumo testo šaknele nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. 23.06 val. A. Č. nustatytas 3,29 proc. girtumas (b. l. 45).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Elektrėnų g.32, Lomenių k., Kaišiadorių r. Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 7-10).

Kaltinamojo A. Č. visiškas kaltės prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis dėl jų, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 89).

Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje, kurioje A. Č. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymu, baudžiamuoju įsakymu ir prašo skirti A. Č. bausmes – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Č.) – 60 parų arešto, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. Č.) – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis siūlomas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹, straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 parų arešto, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme – nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, procesas šioje byloje užbaigtinas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. Č. su prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 89), tačiau teisme 2017 m. lapkričio 10 d. gautas prašymas, kuriuo A. Č. teismo prašo nepriimti baudžiamojo įsakymo byloje arba priimti baudžiamąjį įsakymą, tačiau neskirti arešto bausmės. Prašyme nurodyta, kad jis su bausmės dydžiu sutiko, tačiau sutiko skubėdamas, neturėdamas teisinių žinių, gynėjo, dėl ko nebuvo išsiaiškinta arešto atlikimo tvarka ir sąlygos. Taikant arešto ar viešųjų darbų bausmę, jis prarastų darbą, kartu su juo gyvenantis nepilnametis vaikas liktų be tėvų priežiūros, nes nepilnametį sūnų jis augina vienas.

Skiriant bausmes kaltinamajam A. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 140 straipsnio 1 dalis (dvi veikos). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 81-83), teistas (b. l. 68-69), teistumas neišnykęs, tačiau dirba (b. l. 67), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip pareigingas, tvarkingas darbuotojas (b. l. 87), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 85), augina nepilnametį sūnų E. Č., gim. 2013 m. sausio 15 d. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo prašyme nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Č.) – 9 mėn. laisvės apribojimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. Č.) – 9 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam A. Č. skirtina galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. Č. paskirta bausmė – laisvės apribojimas - už padarytas nusikalstamas veikas yra tinkama, laisvės apribojimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. Č.) – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant A. Č. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. Č.) – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. Č. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. Č. skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant A. Č. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Č. skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. Č. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, laiką, kurį A. Č. išbuvo laikinai sulaikytas (nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., t. y. 2 paras), pakeisti į 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmę.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.

Išaiškinti A. Č., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.