Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą individualios įmonės vadovui A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį, pratęsti terminą administracinės nuobaudos skyrimui vieneriems metams, paskirti A. G. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2172,15 EUR dydžio baudą.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „U. – E.“ (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-09-01 duomenimis Bendrovė turi 14048,09 Eur mokestinę nepriemoką. Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, įmonėje atliktas operatyvus patikrinimas. Bendrovės vadovas A. G. pasirašytinai supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-7813. Įvertinus Įmonės pateiktus dokumentus nustatyta, kad Įmonė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš pateiktų AB „Citadelė" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 matyti, kad Įmonė atliko atsiskaitymus, kurie pažeidė nustatytą tvarką, Iš pateiktų kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 matyti, kad Įmonė atliko atsiskaitymus, kurie pažeidė nustatytą tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo sau pateikta medžiaga grąžintinas institucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės bei juridinis pažeidimo kvalifikavimas, kas yra pagrindas asmens teisei gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškimu kreipėsi valstybinė institucija, turinti viešojo administravimo įgalinimus, todėl jos pateikiamų procesinių dokumentų turiniui bei priedams yra keliami didesni reikalavimai. Nors ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

2015-11-16 pareiškimas A. G. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo nustatomos teisenos ribas, todėl jo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Teismas nustatė, kad pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas atitinka ne visus įstatymo numatytus privalomuosius požymius. Pareiškime nurodoma, kad įmonė vykdė atsiskaitymus, pateikiami atsiskaitymų išrašai ir nurodoma, kad „šie ir kiti atsiskaitymai iš sąskaitų išrašų/žiniaraščių leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vadovas A. G., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM bei pažeisdamas CK 6.930¹ str. „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas" nuostatas, padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50⁶ str. numatytą pažeidimą. Tokiu būdu, nenurodant, kokie yra kiti atsiskaitymai, kaltinimas pareiškime suformuluotas netinkamai, jame neaiškiai apibrėžti tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo data ir laikas, trukmė ir esmė, kas aktualu administracinės nuobaudos terminų skaičiavimui. Pareiškime prašoma pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau nenurodoma, kada terminas yra ar bus pasibaigęs, kas neleidžia teismui spręsti dėl bylos iškėlimo galimybės.

Bylos iškėlimui ir jos nagrinėjimui aktualios ir kitokios žinios, o būtent apie įmonės darytus ir įvykdytus atsiskaitymus Valstybinei mokesčių inspekcijai atitinkami kaltinime nurodytu laikotarpiu, nes iš pareiškimo matyti, kad nuo 2015-01-31 buvusios 37179,72 EUR mokestinės prievolės iki 2015-09-01 nustatytos ir esamos mokestinės prievolės – ši yra akivaizdžiai sumažėjusi, todėl aiškiai buvo vykdoma. Be to, pareiškime nurodoma, kad „Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-09-01 duomenimis Bendrovė turi 14048,09 Eur mokestinę nepriemoką (Priedas Nr. 1).“ Tačiau operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad „VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015-09-01dienai Bendrovės skola biudžetui sudarė 13570,44 Eur.“ (b.l. 13), todėl teismui neaišku, kokia yra tikroji Bendrovės skola biudžetui.

Prie pareiškimo nėra duomenų apie bendrą įmonės turto balansą, kas taip pat reikšminga sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo. Spręsdamas dėl bylos iškėlimo teismas turi atsižvelgti į galimus pažeidimo požymius, t. y. Pareiškėjas turi įrodyti, kad įmonė vykdydama atsiskaitymus buvo (yra) nemoki, arba kad įmonė neturėjo pakankamai lėšų visų pareikštų reikalavimų ir atsiskaitymų įvykdymui.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad A. G. 2015-08-26 pateikė paaiškinimą Nr. 339-KD-1865, tačiau teismui jis nepateiktas. Be to, teismui nėra pateikti duomenys, kodėl būtent šis asmuo - A. G. - yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Už A. G. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą atsako įmonių ir įstaigų administracijos vadovai ar administratoriai, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis VMI nustatė, jog būtent A. G. pažeidimo padarymo metu buvo UAB „USD – EU“ administracijos vadovas ar administratorius.

Nustatyti gauto pareiškimo trūkumai turi būti pašalinti, todėl pareiškimas ir jo priedai grąžintini jį pateikusiai institucijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bylą ir kaltinamam asmeniui vengiant atvykti į teismą ar vengiant būti atvesdintam, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant, taip pat tai gali būti daroma rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškime nurodytas kaltinimas, rašytinė bylos medžiaga ir įrodymai turi lemiamą reikšmę teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, o visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai, įrodymų nepateikimo rizika tenka protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. 1 d. 2 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

pareiškimą su priedais dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. G. grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos trūkumų pašalinimui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.