- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- II-284-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00152-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- T. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-549-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179557719.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-549-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22179557719) A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas dviratį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, nesumažino važiavimo greičio, nepraleido važiuojamąja kelio dalimi važiuojančio automobilio „Toyota“, valst. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 59 ir 60 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. A. B. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur dydžio bauda.
A. B. skundžia Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimą, prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjant ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nebuvo įvertintos aplinkybės, nurodytos skundo autoriaus rašytiniame paaiškinime, kad A. B. važiavo dienos šviesoje, su šalmu, ryškiaspalve liemene, savo eismo juostoje tiesiai, lygiagrečiai baltai brūkšninei linijai, skiriančiai priešingos krypties eismo juostas, 5–10 km/ h greičiu. Važiavo saugiai, brūkšninės linijos nekirto, neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo automobilis „Toyota“ prieš eismą. Šio automobilio vairuotojas T. Č. nesustabdęs, nepanaudojęs garso signalo, važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje lenkė pareiškėjo dviratį. Atlikdamas šį manevrą neužtikrino saugaus atstumo nuo lenkiamo dviračio ir pažeidė KET 136.4 ir 137 punktus. Dėl to jis, apvažiavęs dviratį iš kairės, trenkėsi į jo vairo kairę pusę bei kylančią A. B. kairę ranką siekiant rodyti posūkį į kairę. Dėl to dviratis nukrito neprisilietęs prie automobilio „Toyota Prius“ dešinio šono, krito toje eismo juostoje, kurioje važiavo A. B..
Nutarime T. Č. nukentėjusiuoju pripažintas nepagrįstai, kadangi jis nesikreipė į medikus, nutarime nėra nukentėjusiojo parašo apie tai, kad jis yra nukentėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklausė minėtas automobilis, nėra pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, todėl jo turtui žalos nėra padaryta.
Skundžiamame nutarime neteisingai nurodomas eismo įvykio laikas – 19 val., kadangi įvykis vyko 19.10 val.
Liudytojos K. B. ir G. B. ir nukentėjusysis nematė automobilio dešinės pusės sparno, bamperio, veidrodėlio. Automobilio fotonuotraukose neužfiksuoti Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti apgadinimai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. B. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nepažeidė KET, jis persirikiavo, važiavo savo eismo juostoje 6–8 metrus šalia brūkšninės eismo linijos. Automobilis „Toyota“ važiavo priešpriešine eismo juosta, nors dviratį galėjo aplenkti iš dešinės. Būtent jo vairuotojas pažeidė KET ir neužtikrino saugaus atstumo iki jo dviračio. Automobilio savininkas nėra jam pareiškęs pretenzijų, o T. Č. taip pat nenukentėjo. Važiavo (duomenys neskelbtini)g. Administracinio nusižengimo bylos 28 lape esančioje fotonuotraukoje (pieštuku) pažymi, kad važiavo šaligatviu link (duomenys neskelbtini) g., pravažiavo važiuojamąja kelio dalimi iki brūkšninės linijos, jam reikėjo sukti į kairę, ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini). Pavažiavo apie 6–8 metrus ties vidurine linija, jam liko pavažiuoti dar apie 6–8 metrus iki posūkio ir jo ranką ties alkūne kliudė automobilio veidrodėlis, paties dviračio nekliudė. Dviratis automobiliui kliūties nesudarė, jam įvažiuojant į eismo juostą, ją matė už 300 metrų toje pačioje eismo juostoje. Kelkraščiu jis nevažiavo. Tiek išvažiuodamas nuo šaligatvio, tiek prieš sukdamas rodė posūkį į kairę kaire ranka. Jo dviratis įvykio metu nebuvo apgadintas. Išvažiuodamas iš šaligatvio stabtelėjo ir pažiūrėjo, ar saugu įvažiuoti į gatvę, sustojęs visiškai nebuvo.
Nukentėjusysis T. Č. teismo posėdyje parodė, kad transporto priemonės savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)V“. Šio automobilio jau nėra, jis nurašytas. Jis buvo automobilio valdytojas, jį buvo išsinuomojęs. Posėdyje, jo prašymu, buvo pagarsinti jo paaiškinimai, teikti institucijai.
Liudytoja K. B. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. ji išsikvietė taksi iš (duomenys neskelbtini), šia gatve važiavo tiesiai link Pramonės g. Ji sėdėjo automobilio gale. Ties šviesoforu sankryžoje su šia gatve sustojo, po to šiek tiek pavažiavo link tos vietos, kur dešinėje yra garažai. Dviratininko nematė per sėdynę. Automobilio vairuotojas važiuodamas suktelėjo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje tuo metu nebuvo automobilių, galimai taip bandė išvengti susidūrimo su dviračiu. Jei to nebūtų padaręs, pasekmės galimai būtų didesnės. Dviratininkas galimai norėjo spėti pravažiuoti ar nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į automobilį. Automobilio greitis tuo metu buvo tikrai nedidelis, nes buvo neseniai sustoję prie šviesoforo, nebuvo, kur įsibėgėti. Smūgis buvo į dešinę automobilio pusę, kurioje ji ir sėdėjo, jau tuo metu, kai automobilio vairuotojas bandė susidūrimo išvengti. Ji girdėjo smūgį, nematė dviračio apgadinimų, tačiau smūgis buvo garsus. Iš garso gali spręsti, kad dviratis, o ne kūnas trenkėsi į skardą. Tuo metu dviratis buvo eismo juostoje jų važiavimo kryptimi. Po įvykio kalbėjo su moterimi, kuri važiavo priešais, baltu džipu. Ji davė savo norvegišką telefono numerį. Ši moteris jai sakė, kad dviratininkas trenkėsi į automobilį. Matė jau nukritusį dviratį, su pačiu dviratininku nekalbėjo. Automobilio po įvykio neapžiūrėjo, skubėjo, todėl greitai išvažiavo iš įvykio vietos. Ji pati vairuojanti, mano, kad ne automobilis patrenkė dviratininką, o šis atsitrenkė į automobilį. Automobilio vairuotojui nereikėjo stabdyti, jis tikrai negreitai važiavo. Jei dviratis būtų buvęs lygiagrečiai automobilio, šiam esant priešpriešinėje eismo juostoje, būtų jį tikrai mačiusi, nes, kaip ir minėjo, sėdėjo dešinėje automobilio pusėje. Automobilis dviračio nelenkė, mano, kad jis išvažiavo iš garažų.
Liudytoja G. B. teismo posėdyje parodė, kad tikslios dienos nepamena, tačiau įvykio dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini). Pravažiavo PC „(duomenys neskelbtini)“ sankryžą, visi važiavo tikrai lėtai. Pamatė dviratininką, važiuojantį iš garažų važiuojamąja kelio dalimi, ne šaligatviu, jis važiavo į kitą kelio pusę, nestojo. Jis važiavo jai priešais, žiūrėjo jos kryptimi, nežiūrėjo, kur važiavo. Jis norėjo pervažiuoti gatvę, nežiūrėjo į automobilį, kuris buvo arti jo. Jis mynė greitai, jai kilo klausimų, kodėl jis nežiūrėjo į automobilius jo eismo juostoje. Ir įvyko susidūrimas. Toje vietoje nebuvo jokios perėjos. Fotonuotraukoje (administracinės bylos lape 28) pavaizdavo (mėlynu tušinuku) dviratininko važiavimo trajektoriją. Matė savo juostoje važiuojantį taksi automobilį, sidabrinės spalvos. Dviratininkas atsitrenkė į jį. Tuo metu dviratininkas jokio posūkio ženklais nerodė. Dviratininko elgesys buvo netikėtas.
Liudytojas V. B. teismo posėdyje parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jo bendrovei priklausė automobilis „Toyota Prius“. Šiuo metu jis yra nurašytas. Jam žinoma, kad buvo eismo įvykis, kai į šį automobilį atsitrenkė dviratis. Tai žino tik iš kitų asmenų. Minėtą automobilį vairavo nukentėjusysis, kuriam automobilį buvo išnuomojęs. Nors apgadinus automobilį žala padaroma bendrovei, bet nuomininkas pagal sutartį yra visiškai atsakingas už žalą, kuri nuomos laikotarpiu padaroma automobiliui. Šiuo atveju buvo atsitrenkta į automobilio dureles ir nubrėžtas jo šonas. Žala buvo nedidelė, apie 100–200 Eur, jos tiksliai nevertino. Jis dėl šio įvykio nesiskundė, kaip ir minėjo, atsakomybė pagal nuomos sutartį pereina nuomininkui ir jis yra atsakingas už žalą, padarytą automobiliui. Automobilis buvo draustas pavežėjo statuso draudimu. Jis tuo metu galiojo. Nukentėjusysis galėjo pats pildyti eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusįjį apibūdina kaip tvarkingą, gerą vaikiną, todėl jam pretenzijų nereiškė, bet kitu atveju, jeigu neatlygintų žalos draudimas ar kiti asmenys, žalos atlyginimo galėtų reikalauti iš vairuotojo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už keletą alternatyvių veiksmų: 1) pėsčiųjų judėjimą per važiuojamąją kelio dalį ar judėjimą ja ten, kur draudžiama; 2) dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymą; 3) KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, jei dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.
KET 9 punkte, nustatančiame bendrąsias visų eismo dalyvių pareigas, nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET VIII dalyje nurodomi reikalavimai dviračių vairuotojams. Jų 59 punkte numatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu, o 60 punkte numatyta pareiga dviračio vairuotojams, kad ketindami kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, jie privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Šiuo atveju, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis nesilaikė minėtų dviratininkų pareigas numatančių bei bendrųjų taisyklių, įvažiuodamas į važiuojamąją kelio dalį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido važiuojamąja kelio dalimi važiuojančio automobilio „Toyota“, dėl to įvyko susidūrimas. Šio susidūrimo metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Prius“.
Pareiškėjas savo kaltės padaręs administracinį nusižengimą nepripažino. Jis teigė, kad važiavo šaligatviu ir, įsitikinęs, kad važiuojamojoje kelio dalyje transporto priemonių arti jo nebuvo, o taksi automobilis buvo toli – maždaug už 300 metrų, įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, ja judėjo link priešingas eismo kryptis skiriančios brūkšninės linijos ir apie 6–8 metrus pavažiavęs, rodydamas ranka posūkį į kairę, buvo partrenktas automobilio. Šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia kita byloje esanti medžiaga, įskaitant teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų K. B. ir G. B. parodymus teisme, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių atitinka jų paaiškinimuose netrukus po įvykio užfiksuotas aplinkybes.
Liudytoja K. B. nurodė važiavusi taksi automobiliu, kurį vairavo nukentėjusysis. Nors ji teigė, kad sėdėdama gale nematė, iš kur atvažiavo dviratininkas, kadangi sėdėjo automobilio gale ir vaizdą jai užstojo priekinės automobilio sėdynės atlošas, tačiau ji kategoriškai patvirtino, kad sėdėdama dešinėje, kur vėliau ir įvyko susidūrimas, lygiagrečiai ties automobiliu važiuojančio dviračio nematė. Tai paneigia pareiškėjo argumentus apie tai, kad eismo įvykis įvyko nukentėjusiajam lenkiant jo dviratį priešpriešine eismo juosta. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas tvirtino, jog iki šalutinio kelio – įvažiavimo į daugiabučių kiemus kairėje, jam buvo likę nuvažiuoti apie 6–8 metrus, o iki susidūrimo jis važiavo gatve tiesiai, lygiagrečiai brūkšninės kelio ženklinimo linijos. Taigi logiškai nepaaiškinama, kaip automobilio vairuotojas, važiuojantis priešpriešine eismo juosta ir neva atliekantis lenkimo manevrą, tokioje situacijoje būtų galėjęs susidurti su dviračiu, važiuojančiu kitoje eismo juostoje ir dar nepradėjusiu posūkio į kairę manevro.
Pažymėtina, kad liudytoja G. B. teismo posėdžio metu nurodė kitokias nei tvirtino pareiškėjas įvykio aplinkybes. Ji, vairuodama automobilį ir važiuodama priešpriešine A. B. ir automobilio „Toyota“ važiavimo krypčiai eismo juosta, teigė aiškiai mačiusi, kaip nubaustasis į važiuojamąją kelio dalį išvažiavo ne nuo šaligatvio, kaip jis teigė, o nuo garažų masyvų, esančių dešinėje. Jos teismo posėdžio metu nurodyta dviratininko važiavimo trajektorija sudaro pagrindą spręsti, kad A. B., ketindamas pervažiuoti į kitą kelio pusę, gatvę kirto skersai, išvažiavęs iš šalimai esančių garažų masyvo, o iš jos parodymų matyti, kad jis, atlikdamas šį manevrą, neįsitikino, ar taip elgtis yra saugu, neįvertino eismo situacijos ir nematė arti jo buvusio automobilio. Tiek liudytoja K. B., tiek G. B. analogiškas aplinkybes nurodė ne tik rašytiniuose paaiškinimuose. Tai užfiksuota ir byloje pateiktoje pareigūnų portatyvinėmis kameromis darytoje vaizdo medžiagoje praėjus kelioms minutėms po įvykio. Šie jų paaiškinimai atitinka nukentėjusiojo paaiškinimų turinį. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip liudytoja K. B., aiškindama pareigūnams aplinkybes, nurodė, kad dviratininkas nematė taksi automobilio ir tiesiog ant jo griuvo, išvažiavęs iš garažų masyvų. Nukentėjusysis nurodė, kad jis vos spėjo pasukti vairą, nes pareiškėjas būtų užkritęs jam ant automobilio priekio. Pareiškėjui teigiant, kad jis važiavo nuo šaligatvio, ši liudytoja kategoriškai tai paneigė. Tuo tarpu vien tai, kad administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytas įvykio laikas yra 19 val., o ne, kaip teigė pareiškėjas, kad įvykis vyko 19.10 min., esminės reikšmės šiuo atveju jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir yra vertinama kaip galimas formalus netikslumas.
Iš byloje esančių fotonuotraukų, taip pat 2022 m. rugpjūčio 11 d. automobilio „Toyota“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio dešinės pusės veidrodėlio palangė, galinis dešinės pusės sparnas ir bamperis buvo apgadinti, o atliekant dviračio apžiūrą, fiksuoti jo apibraižymai. Aptarti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio apgadinimą teismo posėdyje patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Įvertinus šio asmens nurodytas aplinkybes, kad už jo bendrovei priklausančios transporto priemonės apgadinimus yra atsakingas nuomininkas, šiuo atveju, T. Č., nepaisant to, kad įvykio metu jam sveikatos sutrikdymai nebuvo padaryti, jis institucijos pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį keisti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra ir dėl to skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-549-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179557719 palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.