- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- TS-97-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45147-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-750, netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį - 4 metų 1aisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis prie bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausmė - galutinė bausmė 6 metai 1aisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 21 para arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 14 parų arešto. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis -1 metai 1aisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - 8 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu skirta bausme - galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrintos 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai 10 dienų 1aisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi skirta bausme - galutinė bausmė 7 metai 10 dienų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 7 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-750 netaikyti nuteistajam T. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. T. Š. nuteistas dešimtą kartą, jam būdingas įsitraukimas į nusikalstamų veikų vykdymą, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už keturis subendrintus nuosprendžius, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą Lietuvoje, tačiau yra kalėjęs ir užsienyje. Nuteistas už nusikalstamas veiklas vykdant organizuotoje grupėje. Nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikalstamas veikas darė siekdamas finansinės naudos patenkinant savo poreikį narkotikams. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. LK-N-750 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad dalyvavo visose programose, kurios buvo įtrauktos į resocializacijos planą, daugiau nei du metus atlieka bausmę atviro tipo įstaigoje, kasdien tikrinasi alkotesteriu, pažeidimų nenustatyta, šiuo metu dirba, gauna pajamas, atlieka mokėjimus Kalėjimų tarnybai ir antstoliams, toje pačioje įmonėje, kur šiuo metu dirba tęs darbą ir po bausmės atlikimo. Nors įsiskolinimai egzistuoja, bet nuteistasis deda realias pastangas juos mažinti. Socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2025 m. balandžio 11 d., o rekomendacijos turėjo būti įgyvendintos iki 2025 m. rugsėjo 24 d. Komisijai priimant sprendimą dar nebuvo pasibaigęs visas numatytas laikotarpis, tokiu būdu buvo pažeistas procedūrinio teisingumo principas, nes nesuteikta reali galimybė pilnai įgyvendinti numatytas priemones. Komisija remiasi senomis išvadomis ir neatsižvelgia į jo dabartinę situaciją: visą bausmės atlikimo laiką dirba, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, ne kartą buvo skatintas, laikosi nustatyto režimo, palaiko šeiminius ryšius, o išvykų metu pažeidimų nefiksuota, taip pat pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog visi kriminogeniniai veiksniai yra valdomi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad T. Š. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Kaip matyti iš 2025 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados, T. Š. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią vyksta ir trumpalaikių išvykų metu, dirba vadybininko pareigose, iš atlyginimo dengiamos skolos antstoliams, taip pat pagal galimybes antstoliams moka savarankiškai, palaiko artimus ryšius su artimaisiais (žmona, vaikais, seserimis) bendrauja telefonu, išvykų į namus metu. Pastaruoju metu pastebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys, paskutinį kartą baustas 2022 m. balandžio 19 d, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pagal galimybes, laisvu nuo darbo metu, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas penkis kartus už gerą elgesį ir gerą bei sąžiningą darbą (paskutinį kartą 2025 m. liepos 29 d.). Dalyvauja resocializacijos programose, atsiribojo nuo galimai neigiamą įtaką darančių asmenų, pakartotinio vertinimo metu fiksuojamas socialinių rizikos veiksnių suvokimas ir jų vengimas rodo sąmoningą elgesio kontrolę bei vidinę motyvaciją keistis, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (renginiuose, viktorinose turnyruose, įvairiuose būreliuose). Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus.
Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad T. Š. šiuo metu nuteistas dešimtą kartą, paskutinius keturis nuosprendžius subendrinant. Nusikaltimai arba už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, arba finansinio motyvo todėl priskiriama nuteistojo nusikaltimo modeliui. Nusikaltimai nėra sunkesni už ankstesnius. Dalyje nusikaltimų veikė su bendrininkais (pats būdavo iniciatorius). Kalbėdamas apie laisvalaikio praleidimo būdus neišskiria jokių mėgstamų užsiėmimų, tačiau pripažįsta, jog laisvą laiką leisdavo su draugais, vartodamas alkoholinius gėrimus, kartais ir kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Iš asmens pasakojimo, matyti, kad jis yra lengvai paveikiamas, „prišnekamas“, gana greit pasiduoda kitų įtakai. Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog paskutiniu metu asmeniui būdingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką (visos veikos tokio paties pobūdžio - finansinio, neskaitant atvejų, kai buvo nuteistas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą). T. Š. laisvėje net ir turėdamas pajamų šaltinį susidurdavo su finansinio stabilumo trūkumu, todėl, kaip jau minėta, nevengė vykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimų. Nuteistajam gyvenant laisvėje trūko kompetencijos skirstant gaunamas lėšas, turimus pinigus išleisdavo savo poreikiams patenkinti, o ne būtinoms išlaidoms, ar įsiskolinimams padengti. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis 2008 m. gegužės 4 d. ir 2009 m. gegužės 4 d. ir dabar du kartus buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, t. y. disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2004 m. gruodžio 24 d. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (platino amfetaminą), tačiau pokalbio metu nurodė, jog šias narkotines medžiagas įsigijo sau. Bausmės atlikimo metu T. Š. nedalyvavo jokiose programose, skirtose narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai, intervencijai. Nuteistasis teigia, jog nesaikingas alkoholio vartojimas jam nekelia problemų, tačiau bausmės atlikimo metu buvo užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis 2022 m. balandžio 22 d., nuteistasis kreipėsi dėl konsultacijų, Elgesio keitimo terapijos, pokalbių tema apie alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą. Taigi, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu teismas negali vertinti kaip nepriekaištingo, nes net struktūruotoje aplinkoje T. Š. nesilaikė nustatytų taisyklių - nevartoti alkoholio, neturėti draudžiamų daiktų (telefono), todėl du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas (pvz. narkotinių medžiagų vartojimas), tačiau įvertina tik išorines aplinkybes paskatinusias nusikalsti ir nesigilina į vidines priežastis. Geba atpažinti priežasties - pasekmės ryšį, tačiau yra pernelyg susikoncentravęs į pasekmes sau, o neįvertina pasekmių aplinkiniams, nukentėjusiems asmenims, yra gana egocentriškas, susikoncentravęs į save bei jam trūksta empatijos nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Nuteistasis neigia įvykdęs, kai kurias nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, racionalizuoja, pateikia savo įvykių versiją. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar negeba riboti savo elgesio ir išvengti rizikingų situacijų, be to šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek atlikus eilę pakartotinių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų (2022 m. lapkričio 16 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. liepos 10 d.), tiek paskutiniojo 2025 m. liepos 30 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad šiuo metu būtų stebimas aiškus asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jog nuteistasis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Dėl šios priežasties sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.
Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo T. Š. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-750 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. Š. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-750, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.