Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant pareiškėjai O. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui O. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, R. L., O. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme pareiškėja paaiškina, kad jos senelis (pareiškėjos tėvo tėvas) P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,74 ha žemės plotą, buvusį Liuliškių kaime, Širvintų valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Senelis P. L. mirė (duomenys neskelbtini) metais Irkutsko srityje, į kurią buvo su šeima (tame tarpe ir su pareiškėjos tėvu) ištremti. Po senelio mirties liko jo įstatyminiai įpėdiniai ir turto paveldėtojas – sūnus bei pareiškėjos tėvas P. L.. Pareiškėjos tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja, jo dukra O. P. (L.), sūnūs – R. L. ir O. L.. Pareiškėja paaiškina, kad 2005 metais pradėjus domėtis senelio nuosavybės atkūrimo klausimu, nuvyko į Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių, kur gavo duomenis apie senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tačiau prašymas atkurti nuosavybės teisę įstatymo nustatytu laiku nebuvo paduotas. Paaiškina, kad tėvas laiku nepadavė prašymo, kadangi buvo ligotas žmogus – jam dar 1974 metais nustatyta III invalidumo grupė. Būdamas silpnos sveikatos jis neturėjo galimybės aktyviai veikti ir išsiaiškinti visus teisinius klausimus, susijusius su jo tėvo iki nacionalizacijos valdytos nuosavybės teisės atkūrimu. Paskutiniais metais prieš mirtį tėvo sveikata buvo labai pašlijusi ir dėl tos priežasties jis nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės bei paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Paaiškina, kad vaikų santykiai su tėvu buvo pakankamai šalti, jie mažai bendravo, niekuomet nebuvo jokių pokalbių apie senelio nuosavybę. Tai apsunkino vaikams galimybę įtakoti tėvą, kad būtų laiku paduotas prašymas dėl nuosavybės atkūrimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė prašymą. Paaiškino, kad apie senelio turėtą žemę nieko nežinojo. Mirus tėvui užsuko į svečius pas krikšto tėvą, jis ir paklausė, kodėl nesusigražina senelio žemės.

Teisminiame bylos nagrinėjime VAVA atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti VAVA atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo O. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė pareiškėjos prašymą. Paaiškino, kad tėvas buvo uždaro būdo, po karo jis buvo ištremtas, atkūrus nepriklausomybę jis nelabai domėjosi žemės reikalais.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į senelio P. L. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad dėl P. L. valdytos žemės Liuliškių kaime, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje grąžinimo iki 2006 metų kreiptasi nebuvo.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad priežastys, kurias pareiškėja nurodė kaip pateisinančias Įstatymo nustatytų terminų prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleidimą, negali būti pripažintos svarbiomis.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos tėvas P. L., kuris turėjo teisę pretenduoti į pareiškėjos senelio P. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę 7,74 ha Liuliškių kaime, Širvintų rajone, Vilniaus apskrityje, mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, b.l.12). Pareiškėjos tėvas Įstatymo nustatytais terminais nesikreipė su prašymu dėl nuosavybės grąžinimo. Byloje yra pažymėjimas (b.l.15), patvirtinantis, kad pareiškėjos tėvui 1974 metais nustatyta trečia invalidumo grupė. Atsižvelgiant į tai, kad jam rekomenduojama dirbti su tam tikromis sąlygomis, toks invalidumo turėjimas negali būti pripažintas priežastimi, trukdančia per Įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Kitokių dokumentų, patvirtinančių sunkią pareiškėjos tėvo sveikatos būklę, dėl kurios jis nebūtų turėjęs realių galimybių pats kreiptis į žemėtvarkos skyrių nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, nepateikta. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos tėvo sveikata nebuvo kliūtis Įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės grąžinimo ir tik jis pats apsisprendė nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimu ir neteikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Svarbia priežastimi negali būti pripažinti ir pareiškėjos santykiai su tėvu. Pareiškėja aiškina, kad su tėvu mažai bendraudavo, niekada nekalbėjo apie tai, ar turėjo senelis žemės. Kaip matyti iš pateiktos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-16 pažymos Nr.2-1-78 (b.l.14) bei suinteresuoto asmens VAVA atsiliepimo į prašymą, dėl P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės grąžinimo kreiptasi tik 2006 metais. Nėra duomenų išvadai, kad pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių per Įstatymo nustatytą ilgą laikotarpį (daugiau kaip 10 metų) pasidomėti, ar senelis nuosavybės teise turėjo žemės, kreiptis informacijos į archyvus ar į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo instituciją, o gavus informaciją, prašyti tėvo paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar perduoti šią teisę jai. Pati pareiškėja nurodė, kad ir senelis, ir jos tėvas buvo ištremti (archyvinė pažyma, b.l.16), todėl buvo galima įtarti, kad senelis nuosavybės teise turėjo žemės.

Kitų priežasčių, kurios galėtų būtų pripažintos objektyviomis (t.y. nuo asmenų valios nepriklausančiomis) ir svarbiomis Įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastimis pateisinančiomis pareiškėjos tėvo ir jos pačios elgesį laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2001-12-31 ir 2003-12-31, neteikiant prašymo ir dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenustatyta.

Dėl nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos O. P. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio P. L. iki 1940 metų nacionalizacijos Liuliškių kaime, Širivintų rajone, Vilniaus apskrityje nuosavybės teisėmis valdytą 7,74 ha žemės sklypą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.