Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, V. M. gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsiskyrusiam, (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021 m. vasario 21 d., apie 14.30 val., buto virtuvėje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. M. be jokios priežasties tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į kairę akį, po smūgio nukentėjusiajam parkritus ant grindų jis ne mažiau 3 kartus kojomis spyrė į V. M. kojas, tuo padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje pagal specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jo ir kaltinamojo V. M. giminystės ryšiai nesieja. Nurodė, kad jis išėjo parnešti maisto produktų iš parduotuvės V. motinai, kuri (duomenys neskelbtini). Grįžo namo, V. pradėjo nukentėjusiajam trankyti per galvą, o I. jį (nukentėjusįjį) gynė. V. spardė jį, skambino kažkokiai moteriškei ir sakė motinai, kad ji jo (nukentėjusiojo) neužstotų. Viskas vyko buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis ten gyvena daugiau nei 6 metus, nuomojasi (duomenys neskelbtini) iš I. M., kuri yra kaltinamojo mama. Kaltinamasis supyko ant nukentėjusiojo, kuomet jis pasakė kaltinamajam išnešti savo šiukšles tam, kad nukentėjusysis, kaltinamojo prašymu, išplautų virtuvę. Pirmiausia kaltinamasis trenkė ranka nukentėjusiajam į veidą ir jis parkrito. Neatsimena, kaip trenkė, ar kumščiu, ar delnu. Nukentėjusįjį užstojo I. M., kuri yra V. mama. Kaltinamasis spardė nukentėjusiajam į kojas, t. y. blauzdas gal 20 min. Smūgiai buvo vienas po kito stipresni. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Ant kojų buvo mėlynės, po to buvo bėdų su dubens kaulais. Nukentėjusysis išmetė katilą pro langą, jį išdauždamas, siekdamas, kad kažkas atkreiptų dėmesį ir iškviestų policiją. Tačiau katilą kažkas pasiėmė, o policijos neiškvietė. Po to atvažiavo policija, norėjo išvežti nukentėjusįjį, tačiau išvežė V.. V. smurtauja prieš visus. V. smurtavo prieš nukentėjusįjį jau nebe pirmą kartą. Nurodė, kad V. buvo išrašyti vaistai, tačiau jis jų negėrė. V. sakydavo, kad broliai yra ligoniai, o jis sveikas. Nukentėjusysis visada saugojasi V., nes jaučiasi nesaugiai. V. yra baisus ir nemalonus žmogus. Nukentėjusysis bijo jo, jis kalba blogai, jo įsitikinimai blogi. Nukentėjusysis stengiasi su juo nebendrauti. V. gyvena atskirtai, tačiau jis ateina pas mamą, bet jo niekas neįleidžia.

Liudytojas B. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo brolis. Nurodė, kad visko buvo su broliu. Viskas prasidėjo prieš (duomenys neskelbtini) metų, kai V. susirgo. Prieš tai jis visą laiką gyveno su savo šeima, kartu buvo ir jų mama. Ligos pasekmė – tai, kad jis pradėjo terorizuoti motiną, liepdavo vartoti tam tikrus vaistus, gyventi pagal jo taisykles. Jie nutarė nupirkti V. atskirą butą, kad jį izoliuoti nuo motinos. Nors V. gyvena atskirai, tačiau jis sako, kad jis turi gyventi su mama, ja rūpintis, teigia, jog žino, kaip ją gydyti ir panašiai. Kraštutiniais atvejais reikėdavo kviesti policiją, medicinos pagalbą. Liudytojas patvirtina duotus parodymus, nors ir nebuvo ten. Mama jam pasakė, kad, jei ji nebūtų buvusi ten tuo metu, V. būtų užmušęs V.. Ji stovėjo tarp jų, nes V. buvo labai agresyvus. Anksčiau V. keldavo ranką prieš mamą, liudytoją. Liudytojas nurodė, kad jis apie šį įvykį sužinojo 2021 m. vasario 21 d. iš savo mamos ir V.. Mama papasakojo jam, kad ji tuo metu žiūrėjo televizorių ir išgirdo, jog virtuvėje yra triukšmas. Atėjusi ji pamatė, kad V. spardo V. kojomis. V. gulėjo ant žemės. Ji su vaikštyne bandė prieiti tarp jų. V. gudravo, liepė mamai eiti į savo kambarį. V. toliau spardė V. kojomis. Pats V. iškvietė policiją, nes V. išdaužė langą. Policijai buvo pasakyta, kad V. reikia izoliuoti, o V. langą išdaužė dėl savigynos. V. ignoruoja gydymą, jis prieš gydytojus imituoja, kad supranta savo ligą, bet vaistų vis tiek nevartoja. Liudytojas sakė poliklinikoje, kad jie darytų kažką, nes tokiam žmogui reikalingas nuolatinis stebėjimas. V. yra pavojingas ir agresyvus buityje. Jei ne mama, kuri gynė V., galėjo būti sunkesnės pasekmės.

Teismo psichiatrė ekspertė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji atliko teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę V. M., savo ir savo kolegės pasirašytą ekspertizės aktą patvirtino, palaikė ir papildė, kad buvo nustatyta, jog V. M. serga (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Šis (duomenys neskelbtini) yra nustatytas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu. V. M. dėl savo (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir savo veiksmų. Šis V. M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vienas iš gydymo tikslų – pasiekti (duomenys neskelbtini), ir ji gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai yra užtikrintas medikamentinis gydymas, t. y. asmuo turi nepertraukiamai vartoti vaistus. Ekspertizės atlikimo metu, V. M. buvo nekritiškas savo būklei, jo (duomenys neskelbtini), buvo padriko mąstymo, tai reiškia, kad jam buvo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Elgesys buvo pakankamai impulsyvus, pasirodė, kad jis nėra kritiškas būklei ir nesuvokia būtinybės gydytis, ir vartoti vaistus, lankytis pas (duomenys neskelbtini). Medicininės dokumentacijos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra gana stiprūs, su agresyviais epizodais. Jis dėl kritikos stokos nevartoja medikamentų, nesuvokia gydymo būtinybės, todėl negalima užtikrinti adekvataus gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, dėl to būtinas stacionarus stebėjimas. Šiai dienai negalima prognozuoti, ar V. M. būklė pagerės, tai priklausys nuo gydymo ir intervencijų taikyto, bet siekiamybė yra, jog (duomenys neskelbtini) stabilizuotųsi ir nebūtų (duomenys neskelbtini).

2021 m. balandžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu V. M. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, nurodė, kad juos duos tik su savo gynėju, kadangi planuoja kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 142-143).

2021 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad jis nuomoja (duomenys neskelbtini) bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kartu bute gyvena buto savininkė I. M., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metai, ir jos sūnus V. M., kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Šiame bute nukentėjusysis gyvena jau apie 5-6 metus ir prižiūri buto savininkę, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jos sūnus V. M. serga (duomenys neskelbtini) ir kasmet būna (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 21 d., apie 14.00 val., jis tvarkė namus ir paprašė, jog V. M. atneštų visas bute esančias šiukšles į virtuvę, kadangi jis pats viską numeta bet kur. Matyt, tas dalykas jį sunervino. Be to, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), jam dažnai būna (duomenys neskelbtini). Paprašęs, kad jis suneštų šiukšles į virtuvę, jis išėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės, apie 14.30 val. ir dedant produktus į šaldytuvą, prie jo priėjo V. M., ir rankos kumščiu trenkė jam į veidą, o tiksliau į kairę akį. Po smūgio jis parkrito ant grindų. Parkritęs nušliaužė už stalo. Tuo metu virtuvėje buvo ir I. M., kuri, visa tai matydama, paėmė taburetę ir pastatė ją prieš jį bei ant jos atsisėdo, kad V. M. negalėtų jo pasiekti. Negalėdamas jo pasiekti rankomis, jis puolė spardyti jam į kojas savo kojomis. Kiek kartų jam įspyrė, jis tiksliai negali pasakyti, bet tikrai ne mažiau 20 smūgių. V. M. buvo apsiavęs batus, todėl jam labai skaudėjo, kai jis jį spardė. Jam pateikė į įvairias kojų vietas – tiek į šlaunis, tiek į kelius, tiek į blauzdas. Spardydamas jis nežiūrėjo, kur spardo. Labiausiai nukentėjo jo dešinė koja, kuri buvo ištinusi bei buvo mėlynės, taip pat dar iki šiol yra nubrozdinimas žemiau kelio. Taip pat skaudėjo ir kairės kojos kelį. V. M. yra neprognozuojamas, nevartoja jam paskirtų vaistų. Prašo, kad jam būtų paskirta ekspertizė dėl jo (duomenys neskelbtini) ir jis būtų uždarytas ilgam laikui į (duomenys neskelbtini), nes jis kelia pavojų kitiems asmenims. Apie jo pavojingą elgesį gali paliudyti ir jo broliai Č. M. bei B. M., nes, kai jie atvažiuoja aplankyti savo mamos I. M., V. M. taip pat puola ir juos (b. l. 34-37).

2021 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. papildomai parodė, kad jis pamena, jog įvykis įvyko 2021 m. vasario 21 d., kai V. M. sukėlė jam fizinį skausmą, visas jam žinomas aplinkybes nurodė pirminės apklausos metu. Kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, V. M. turi (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), įvykio metu jis be jokios priežasties jam dedant maisto produktus į šaldytuvą savo dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės akies sritį, po smūgio jis parkrito ant grindų, jam gulint ant grindų, V. M. abejomis kojomis ne mažiau 3 kartus spyrė į jo kojas ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, ir sužeidė jo dešinę koją, ant kurios matėsi kraujosruvos ir nubrozdinimas. Apklausos metu nurodė, kad V. M. savo kojomis į jo kojas spyrė ne mažiau 20 kartų, tačiau nurodė tai tik dėl to, kad jis spyrė keletą kartų stipriai, o kitus švelniau, nuo stiprių spyrių ant kojos atsirado sužalojimai. Po įvykio jis su V. M. nekalbėjo, jis jo neatsiprašė (b. l. 42-44).

2021 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad įvykį jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), prisimena, tačiau tikslios datos nurodyti negali, žino tik tai, jog buvo 2021 m. žiema ir tai, kad tą dieną buvo sekmadienis, nes tą dieną rodė mišias. Ji buvo virtuvėje kartu su V. M. ir V. M., girdėjo, kaip V. M. V. M. liepė išplauti grindis, V. atsisakė plauti grindis ir pasakė, kad neseniai plovė grindis, V. šie žodžiai nepatiko, ji iš V. judesių pamatė, kad jis nori suduoti V.. Kai V. ėjo link V., V. tuo metu buvo už stalo prie lango, ji, pamačiusi, kad V. eina link V., atsisėdo ant taburetės, kuri stovėjo tarp stalo ir viryklės, ir ištiesė rankas, kad V. nepasiektų V.. V. atsisėdo prie stalo, todėl V. galėjo jį pasiekti tik kojomis, V. nestipriai keletą kartų spyrė į V. kojas, kiek kartų sudavė, nežino, nurodyti negali. Pamena, kad visaip stengėsi apginti V., kad V. jo nesužalotų, tačiau V. vis tiek pavyko spirti į V. kojas. Įvykio metu V. sudavė tik V. į kojas, į veidą ar kitas veido sritis jam nesudavė. Pamena, kad į namus atvyko policijos pareigūnai, tačiau nežino, kas iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, V. atsikėlė nuo grindų ir ramiai išėjo, tačiau V. ant grindų atsisėdo pats, jis nebuvo nukritęs ant grindų (b. l. 49-51).

2021 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. M. parodė, kad jis įvykio nematė, apie šį įvykį tik žino iš pasakojimų. Prieš 10 metų V. M. terorizavo motiną I. M., nes norėjo, kad mama gyventų pagal jo taisykles, jis taip turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais jie šeimoje nutarė, kad V. M. turi gyventi atskirai nuo mamos, tačiau V. po išsikėlimo iš mamos namų visą laiką ėjo pas mamą, stengėsi jai daryti įtaką. Šiuo metu pas I. M. gyvena V. M.. V. M. vis stengiasi grįžti į mamos namus ir visais būdais bando išvyti V. M. iš namų. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas tarp V. ir V., nurodyti negali, nežino, tačiau iš V. pasakojimų suprato, kad V. priekaištavo jam dėl tvarkos ir viską darė siekdamas, kad V. išeitų iš namų. Jis įvykio aplinkybių nurodyti negali, nežino, tačiau V. minėjo, kad nuo V. smūgių jis atsidūrė ant grindų, jo žiniomis, V., bandydamas atkreipti dėmesį ir gelbėtis nuo V., sąmoningai išdaužė virtuvės langą, kad išvengtų tolimesnių veiksmų ir nebūtų sužalotas. Jo žiniomis, tai ne pirmas atvejis, kai V. ir V. konfliktuoja ir nuo to nukenčia V.. Taip pat žino tai, kad tuo metu, kai mama užstojo V. nuo V., V. bandė paveikti mamą, sakydamas, kad eitų žiūrėti toliau mišių, ir tokiu būdu galėtų toliau smurtauti prieš V. (b. l. 54-57).

2021 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu V. M. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 38).

Iš 2021 m. kovo 10 d. nukentėjusiojo V. M. pareiškimo matyti, jog jame nurodyta, kad šių metų vasario 21 dieną jį primušė ir stipriai suspardė V. M.. Ypač nukentėjo dešinė koja, dėl ko negalėjo vaikščioti. Į įvykio vietą atvykusi policija ir greitoji pagalba išvežė smurtautoją į (duomenys neskelbtini). Tai įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso I. M., kuriai (duomenys neskelbtini) metai, ir ji sugebėjo apsaugoti jį nuo liūdnesnių pasekmių (b. l. 1).

2021 m. kovo 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukomis (b. l. 23-24, 25-28).

2021 m. kovo 10 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta V. M. dešinė koja, ant kurios tarp kelio ir pėdos matosi sukrešėjusi žaizda bei paraudimas aplink krešulį. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 58-60, 61-62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. nustatytas gyjantis odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai 1 savaitė iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatytam sužalojime nėra likusių požymių, leidžiančių pasisakyti apie žalojantį objektą ar daiktą (b. l. 71-72).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog kadangi V. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), siekiant objektyviai įvertinti jo (duomenys neskelbtini), gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 81).

2021 m. spalio 21 d. – lapkričio 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); 2) dėl savo (duomenys neskelbtini) V. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) šiuo metu V. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); 4) V. M. nebuvo (duomenys neskelbtini) būsenoje, jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 5) V. M. dėl savo (duomenys neskelbtini) negali suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti parodymų; 6) nerekomenduojama su V. M. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir šaukti jo į teismą, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) jo elgesys gali tapti pavojingas aplinkiniams; 7) V. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 111-118).

2021 m. gruodžio 29 d. Asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokole užfiksuotas, jog remiantis 2021 m. spalio 21 d. – lapkričio 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojama, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio V. M. (duomenys neskelbtini) negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatiniam atstovui (b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog V. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors V. M. nebuvo apklaustas teisme (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nerekomenduojama su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir šaukti jo į teismą, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) jo elgesys gali tapti pavojingas aplinkiniams), tačiau tai, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, tarp jų nukentėjusiojo V. M. ir liudytojų B. M., I. M. duoti parodymai, kurie sutampa dėl esminių įvykio aplinkybių, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kita rašytinė bylos medžiaga, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. M. dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), negalėdamas suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021 m. vasario 21 d., apie 14.30 val., buto virtuvėje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. M. be jokios priežasties tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į kairę akį, po smūgio nukentėjusiajam parkritus ant grindų jis ne mažiau 3 kartus kojomis spyrė į V. M. kojas, tuo padarydamas odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje pagal specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu V. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Dėl savo (duomenys neskelbtini) V. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad dėl (duomenys neskelbtini) V. M. eilę kartų (duomenys neskelbtini), nepaisant gydymų metu sąlygoto (duomenys neskelbtini) pagerėjimo, V. M. išlieka nekritiškas savo būklei, ambulatorinio gydymo rekomendacijų nesilaiko, liga (duomenys neskelbtini), ekspertinio tyrimo metu klinikiniame vaizde stebima (duomenys neskelbtini), įtakojanti neprognozuojamą elgesį, (duomenys neskelbtini), nekritiškumas savo būklei, psichologinio įvertinimo metu stebimas sunkiai koreguojamas elgesys bei nenuoseklaus, iškreipto mąstymo požymiai, žymi kritiškumo ir kryptingumo stoka. V. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį psichikos būklės stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)), nes V. M. (duomenys neskelbtini) yra pakankamai ryškūs, jis dėl kritikos stokos nevartoja medikamentų, nesuvokia gydymo būtinybės, todėl negalima užtikrinti adekvataus gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, be to V. M. smurtinis ir netinkamas elgesys betarpiškai susijęs su (duomenys neskelbtini) pablogėjimu, todėl V. M. elgesys vėl bet kada gali tapti socialiai pavojingas. Kaip jau buvo minėta, teismo psichiatrė ekspertė A. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, patvirtino Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytas išvadas, paaiškino, kad V. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį galima valdyti, pasiekti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau V. M. dėl kritikos stokos nevartoja medikamentų, nesuvokia gydymo būtinybės, todėl negalima užtikrinti adekvataus jo gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, todėl yra būtinas stacionarinis jo psichikos būklės stebėjimas.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte ir jį surašiusios teismo psichiatrės ekspertės A. S. apklausos teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto byloje turinį ir teismo psichiatrės ekspertės A. S. parodymus teisme, pripažįsta, kad V. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taigi V. M. bylai reikšmingu laiku buvo nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Medicininių priemonių taikymas nėra kriminalinė bausmė, šių priemonių taikymas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje asmeniui neužtraukia neigiamų pasekmių, kurios yra būdingos teistumui. Tokiems asmenims reikalingas ne bausmės taikymas, o gydymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad sprendimą, ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje paskyrimo klausimą, yra svarbu įvertinti ir padarytas įstatymo uždraustas veikas bei asmens realų pavojingumą visuomenei.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti V. M., atsižvelgia į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas, joje išanalizuotų medicininių dokumentų turinį, ekspertės paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Taip pat atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo V. M. bei liudytojo B. M. (V. M. brolio) paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis V. M. teisme nurodė, jog V. M. smurtauja prieš visus, jis smurtavo prieš nukentėjusįjį ne pirmą kartą, nukentėjusysis jo bijo, saugojasi, nes jaučiasi nesaugiai, pažymėjo kad V. M. buvo išrašyti vaistai, tačiau jis jų negėrė. Liudytojas B. M. (V. M. brolis) teisme nurodė, jog nuo tada, kai V. M. susirgo, jis pradėjo terorizuoti motiną, liepdavo vartoti tam tikrus vaistus, gyventi pagal jo taisykles, būdavo agresyvus, be to jis ignoruoja gydymą, gydytojams imituoja, kad supranta savo ligą, bet vaistų vis tiek nevartoja. Teismas taip pat vertina V. M. padarytos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo požiūrį į gydymo reikalingumą. V. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Veika susijusi su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta nukentėjusiojo namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad V. M. kritika savo būklei yra nepakankama, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir teismo psichiatrė ekspertė A. S..

Pagal BK 98 straipsnio 3 dalį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Šiame kontekste pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.). Teismas, įvertinęs tiek V. M. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę, tiek jam diagnozuoto (duomenys neskelbtini) požymius, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo metu V. M. tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Paskirdamas priverčiamąsias medicinines priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Pažymėtina, kad priemonės taikomos tik iki tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144) – paliekama galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, nutarčiai įsiteisėjus – naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad V. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti V. M. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.