Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-23 · Administracinė byla Nr. A-469-101-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-23
Bylos Nr.
A-469-101-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Trečiasis asmuo
S.K.T., J.V.T.
Pareiškėjas
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Atsakovas
Panevėžio
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–101/07Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S.K.T.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens S.K.T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą atsakovei Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas prašė teismą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr.21-45525-11246, kuriuo J.V.T. atkurtos nuosavybės teisės į 6,17 ha miško, esančio Vaišvilčių kaime, Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone, grąžinant jį natūra. Pareiškėjas paaiškino, kad ruošiant dokumentus dėl miško sklypo pamatavimo J.V.T., buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl kurių neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas, ir pažeisti S.K.T. turtiniai interesai (J.V.T. buvo atmatuotas didesnės vertės miško sklypas). Pareiškėjas nurodė, jog matuojant sklypą J.V.T., S.K.T. nedalyvavo, sklypo ribos su juo suderintos nebuvo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr.55 8 punkto reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės su prašymu sutiko, paaiškindamos, kad sprendimas priimtas, pažeidžiant teisės aktus, S.K.T. turtines teises, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovė nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuoti du miško sklypai toje pačioje vietovėje (abu vienodų plotų - 6,17 ha ir 6,18 ha). Matuojant mišką J.V.T., padarytas pažeidimas, kadangi broliai nebuvo sudarę susitarimo, kuris kurį miško sklypą ima. J.V.T. pamatuotas didesnės piniginės vertės sklypas nei liko S.K.T. Atsakovės teigimu, nesant susitarimo, nuosavybės teisės į abu sklypus turėjo būti atkurtos bendrosios nuosavybės teise.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J.V.T. nurodė su prašymu sutinkąs ir paaiškino vienas rūpinęsis nuosavybės teisių atkūrimu tiek į žemę, tiek į mišką (brolis tam tik trukdė). Trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad matuojant mišką jam, brolis S.K.T. nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S.K.T. paaiškino, kad Pamolainių miškas buvo vadinamas miško pievomis, o Upytės miškas buvo pušynas. Matuojant mišką broliui J.V.T., jis nedalyvavęs ir apie tai nežinojęs. Broliui buvo atmatuotas pušynas, kuris yra didesnės vertės. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė su broliu daugelį metų nebendraująs. Nesant tarp brolių susitarimo dėl sklypų padalinimo, jo manymu, buvo pažeistos jo turtinės teisės.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 9 d. sprendimu prašymą patenkino. Nustatyta, kad su prašymais atkurti nuosavybės teises į K.T. nuosavybės teise iki nacionalizavimo valdytą žemę bei mišką Panevėžio apskrityje, Vaišvilčių kaime, 1991 metais kreipėsi jo sūnūs J.V.T. ir S.K.T. 1994 m. vasario 17 d. pretendentai į K.T. žemę surašė ir notariškai patvirtino susitarimą pasidalinti žemę ir mišką lygiomis dalimis: po 31,17 ha žemės ir po 6,17 ha miško. Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. sprendimais Nr.21-62437-16768 ir Nr. 21-62437-16767 kiekvienam iš pretendentų atkurtos nuosavybės teisės į 59,56 ha žemės bendrosios nuosavybės teise (kiekvienam po 29,78 ha) natūra. 1996 m. vienam iš pretendentų - J.V.T. - pamatuotas 6,17 ha miško sklypas ir į visą šį sklypą 1998 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr.21-45524-11246 jam atkurtos nuosavybės teisės natūra. Kitas miško sklypas buvo suformuotas ir pamatuotas 2003 m. spalio 20 d., patvirtinus Upytės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tačiau S.K.T. su jam suformuotu ir pamatuotu žemės sklypu nesutiko, jo ribų nederino. Teismas pažymėjo, jog pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 44 punktą miškas gražinamas natūra turėtoje vietoje piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Nustatyta, jog matuojant mišką J.V.T. bei priimant ginčijamą sprendimą, kitas pretendentas apie tai nebuvo informuotas, miško sklypo matavime S.K.T. nedalyvavo. Broliai J.V.T. ir S.K.T. nebuvo sudarę susitarimo, į kokį sklypą kuris pretenduoja. Todėl nuosavybės teisės į abu miško sklypus turėjo būti atkuriamos abiems pretendentams bendrosios nuosavybės teise. Iš teismui pateiktų S.K.T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir J.V.T. žemės tvarkymo byloje esančių valstybės perduodamų miško ūkio paskirties žemės sklypų vertės paskaičiavimų nustatyta, kad miško sklypas, į kurį ginčijamu sprendimu nuosavybės teisės atkurtos J.V.T., yra didesnės vertės, negu žemės sklypas, kuris suformuotas ir į kurį siūlyta atkurti nuosavybės teises S.K.T. Teismo konstatavimu, tuo pažeidžiamos S.K.T. turtinės teisės, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S.K.T. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo aprašomąją dalį pakeisti, įtraukiant į ją trečiojo suinteresuoto asmens J.V.T. žodžius „aš atsisakau viso miško". S.K.T. manymu, teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, tačiau jame nepažymėtas labai svarbus trečiojo suinteresuoto asmens J. V. T. paaiškinimas, kuris gali turėti įtakos ateityje - teismo posėdžio metu J.V. T. pareiškė atsisakantis ginčo miško. Todėl tretysis suinteresuotas asmuo prašo teismo sprendimo aprašomąją dalį pakeisti. S.K.T. teigimu, nagrinėjant bylą, jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, o nurodytas aplinkybes įrodo bylos medžiaga.

Atsiliepimas

Atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nenurodo jokių sprendimo pakeitimo teisinių pagrindų, teismo sprendimo aprašomosios dalies pakeitimas iš esmės neturės jokių juridinių pasekmių, atkuriant nuosavybės teises į jam priklausančią miško dalį. Atsakovės manymu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkąs. Jo manymu, teismo sprendimas pagrįstas, teisinio pagrindo jį keisti nėra, nes J. V. T. paminėti žodžiai byloje teismo sprendimo priėmimui esminės įtakos neturėjo. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalį įstatymas neįpareigoja šalių paaiškinimų stenografuoti pažodžiui, o pagal 83 straipsnio 5 dalį šalys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabas dėl protokolo raštu. Pareiškėjas paaiškina, jog nuosavybės teisių atkūrimas J. V. T. ir S. K. T. vyks iš naujo įstatymų numatyta tvarka, o J. V. T. valia dėl žemės (miško) turės būti tinkamai pareikšta ir įforminta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinių teismų kompetencija: ,,administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje“.

Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia teisės kreiptis teisminės gynybos ribas:

,,Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“.

Šios teisės normos reiškia ir tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriklauso ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku asmenų prašymai (reikalavimai), kurių patenkinimas nesukelia teisinių pasekmių, t.y. neįtakoja suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje yra nustatyta, kad ,,išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

,, 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 straipsnis).“.

Taigi pagal įstatymą sprendimu administracinėje byloje yra laikoma tai, kaip teismas išsprendžia skundo (prašymo) reikalavimus. Kadangi administracinės bylos nagrinėjimo dalyku negali būti reikalavimai, nesukeliantys teisinių pasekmių, tai ir teismo sprendimu negali būti procesinis dokumentas, nedarantis įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis apibrėžia apeliacinės instancijos teismo teises:

,,1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais - motyvuota teismo nutartis.“.

Sistemiškai aiškinant cituotas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas susiformuoja išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimu galima laikyti tik tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuris kitaip negu pirmosios instancijos teismo sprendimas išsprendžia skundo (prašymo) reikalavimus, t.y. kitaip įtakoja suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus; reikalavimai, kurių patenkinimas neturi teisinių pasekmių, negali būti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2006 m. birželio 20 d. pateiktu apeliaciniu skundu prašo papildyti teismo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstytus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, kartu nurodydamas, kad neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jį tenkina, kad teismas sprendimu patenkino pareiškėjo skundą.

Teismo sprendimo aprašomosios dalies pakeitimas, nekeičiant kitų sprendimo dalių, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesukelia teisinių pasekmių ir niekaip neįtakoja suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti apeliacinio skundo dalyku. Dėl to trečiojo suinteresuoto asmens skundas, kaip neatitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, neturėjo būti priimtas pirmosios instancijos teismo ir jo pagrindu negalėjo būti pradėtas apeliacinis procesas šioje byloje.

Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo tiek teismui pateiktame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. neketina taisyti paduoto skundo trūkumų ir nurodyti apeliacinio skundo dalyko, byloje nesant apeliacinio skundo, apeliacinis procesas nutraukimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį procesą byloje nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas