Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-18 · Byla Nr. A2.6.-1349-784/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
A2.6.-1349-784/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17646-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
G. S.
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1349-784/2016Proceso Nr. 4-68-3-17646-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Eglei Petkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo atstovui adv. Nikolajui Kuznecovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2015-11-22 laikotarpiu nuo 9.40 val. iki 10.41 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą civilinės atsakomybės draudimu ir eksploatuojamą su vasarinėmis padangomis, važiuodamas atbulas, nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai Šiais veiksmais G. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. paaiškino, kad kieme jis buvo užstatęs mašiną, jam paskambino ir paprašė, kad jis patrauktų automobilį. Perstatė savo automobilį į kitą vietą, nepajuto, kad kliudė kaimyno mašiną. Kiemas buvo nevalytas, daug prisnigę. Kai perstatė savo automobilį, dar norėjo pataisyti automobilio lempas, bet paskambino mama ir paprašė, kad atvažiuotų pas ją. Įbrėžimą ant savo automobilio, kuris buvo kairėje pusėje palei galinį žibintą, pastebėjo jau būdamas pas mamą. Grįžęs namo, pastebėjo policijos pareigūnus, suprato, kad jis atsitrenkė į kaimyno mašiną. Tuomet nuėjo prie pareigūnų, siūlė apgadinto automobilio savininkui atlyginti žalą, bet pastarasis nesutiko. Pripažįsta, kad tai jis sukėlė eismo įvykį ir apgadino kaimyno automobilį, tačiau tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes smūgio nepajuto. Dėl kitų padarytų pažeidimų prisipažino visiškai, nurodė, kad draudimas nustojo galioti tos pačios dienos rytą 8 val.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame paaiškinime G. S. nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga, nepajuto smūgio į kitą automobilį. Transporto priemonė buvo apsnigta, o jis pats dar nebuvo tinkamai prabudęs. Po to turėjo išvažiuoti, tačiau prieš išvažiavimą reikėjo sutaisyti priekinę kairės pusės lempą, kuri nedegė. Nuvažiavęs pas motiną, pamatė, kad įbrėžtas jo mašinos kairės pusės galas. Tai pastebėjo apie 12 val. Tada suprato, kad apgadino ir kaimyno mašiną. Namo grįžo apie 12.45 val., kieme pastebėjo policijos pareigūnus, pas juos ir prisistatė. Atsakomybės nevengia. Kaltę pripažįsta, gailisi.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. D. paaiškino, kad iš tikrųjų įvykio laikas yra apie 10.41 val., tuomet pro savo buto langą jis pastebėjo, kaip automobilis „Audi“ išsukinėjo iš kiemo važiuodamas atbuline eiga ir šoniniu bamperiu kliudė stovintį „Volvo“ markės automobilį. Po to „Audi“ automobilis nuvažiavo į šalia, už kokių 50 metrų esančią automobilių stovėjimo aikštelę, sustojo, palaukė keletą minučių, maždaug 5 minutes, apsižvalgė ir nuėjo į kitą pusę. Jis tai užfiksavo fotonuotraukuose, kuriose nurodytas eismo įvykio laikas. Fotoaparatas, kuriuo jis fotografavo, turi laikmatį, kuris parodo, kuriuo laiku yra daryta nuotrauka. Nuotraukoje užfiksuotas blykstės suveikimo laikas. Po to automobilio „Audi“ vairuotojas grįžo atgal, tuomet buvo atsidaręs bagažinę, pakėlęs kapotą, keletą minučių kažką pakrapštė ir nuvažiavo. Šių vairuotojo veiksmų jis jau nebefotografavo. Mano, kad neatsargiai suklydo nurodydamas laiką paaiškinime policijai- 9.40 val. Iš tikrųjų įvykis įvyko už valandos, o dar maždaug po valandos jis apie eismo įvykį informavo automobilio „Volvo“ savininką.

Liudytojas V. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad apie 9.40 val. pro langą pamatė kaip automobilis „Audi“, išsukinėdamas iš kiemo, važiuodamas atbula eiga, užkliudė kitą automobilį „Volvo“. Įvykį nufotografavo, policijai pateikė fotonuotraukas. „Audi“ vairuotojas, pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, pajudėjo pirmyn ir nuvažiavo už 20-30 metrų į stovėjimo vietą, kur pastatė automobilį. Automobilyje sėdėjo apie 10 minučių, vėliau išlipo ir nuėjo į priešingą pusę nei automobilis „Volvo“. Maždaug po valandos pastebėjo, kad „Audi“ vairuotojas grįžo prie automobilio, atsidaręs savo automobilio priekį bei galą (kapotą ir bagažinę), stovėjo ir krapštėsi. Už 10-15 min. išvažiavo. Sutikęs „Volvo“ vairuotoją, informavo apie matytą įvykį.

Teismo posėdyje taip pat buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai – E. J. 2015-11-22 paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno M. K. 2015-11-22 tarnybinis pranešimas, policijos įvykio registro ataskaita, fotonuotraukos, kiti įrodymai.

Visų šių įrodymų visetas patvirtina, kad G. S. iš tiesų 2015-11-22 vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą ir su vasarinėmis padangomis automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino tiek savo automobilį, tiek kitam asmeniui E. J. priklausantį automobilį „Volvo XC90“, v/n (duomenys neskelbtini) Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. D. nurodė, kad suklydo, pirminiame paaiškinime nurodydamas eismo įvykio laiką – pasak jo parodymų teisme, eismo įvykis kilo ne 9.40 val., bet 10.41 val. ir tai jis grindžia fotonuotraukų darymo metu veikusiu laikmačiu. Vis dėlto, teismas neturi pagrindo besąlygiškai tikėti šiais liudytojo parodymais, kadangi fotoaparate, kuriuo darytos nuotraukos, nustatytas laikas irgi gali būti netikslus, metrologinė ar kitokia šio aparato atlikta patikra teismui nepateikta. Kita vertus, teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymų laikyti nesąžiningais, vertinti juos kritiškai ir pan. Atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, įskaitant policijos pareigūno M. K. tarnybinį pranešimą, paties G. S. tyrimo metu pateiktą paaiškinimą, teismas patikslina eismo įvykio laiką – t. y. nustato laikotarpį nuo 9.40 val. iki 10.41 val. Ši aplinkybė G. S. veikos kvalifikacijai pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 127 straipsnio 2 dalį, reikšmės neturi. Veika pagal šiuos straipsnius kvalifikuota teisingai.

G. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad jis iš eismo įvykio išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, t. y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas pažymi, kad būtinas šios pažeidimo sudėties požymis yra tyčinė kaltė – asmuo eismo įvykio metu ar iškart po jo turi suvokti, kad dalyvavo eismo įvykyje, ir sąmoningai nevykdydamas pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, iš jos nuvažiuoja. Nagrinėjamu atveju patikimų įrodymų kategoriškai išvadai, kad G. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir taip pažeidė KET reikalavimus, nesurinkta. Pats G. S. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos kategoriškai neigia. Be abejo, apie kaltės formą sprendžiama ne vien iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, bet ir iš kitų objektyvių aplinkybių. Iš eismo įvykio schemos bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad G. S. vairuojamo automobilio sugadinimai nežymūs, automobilio „Volvo “ – šiek tiek didesni (priekinis bamperis ir žibintas), tačiau apskritai abiejų automobilių apgadinimų pobūdis neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad jie yra tokio masto, kad juos sukėlęs vairuotojas būtinai turėjo pajusti automobilių kontaktą. Tačiau svarbiausia aplinkybė, teismo vertinimu, sukelianti didžiausias abejones dėl galimo G. S. tyčinio elgesio, yra jo paties grįžimas į eismo įvykio vietą ir prisistatymas atvykusiems policijos pareigūnams bei prisipažinimas apie sukeltą eismo įvykį, ką vienareikšmiškai patvirtina tiek pats G. S., tiek ir policijos pareigūnas M. K. (minėtame tarnybiniame pranešime). Taigi, visų šių aplinkybių visuma rodo, kad G. S. tyčinė kaltė grindžiama ne patikimais įrodymais, o prielaidomis, tuo tarpu traukti administracinėn atsakomybėn remiantis prielaidomis asmenį negalima. Šioje vietoje pažymėtina, kad liudytojo V. D. parodymai patvirtina tik eismo įvykio fakto buvimą, tačiau remiantis jais spręsti apie G. S. veiksmų subjektyviąją pusę nėra pagrindo. Todėl administracinė byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies G. S. nutrauktina, nesant jo veiksmuose būtinojo atsakomybei kilti požymio – tyčios (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

G. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino dėl ATPK 123 ir 127 straipsniuose numatytų pažeidimų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, už kuriuos asmeniui buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas pažymi, kad vienarūšiais teisės pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (darbovietėje charakterizuojamas teigiamai), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bei daro išvadą, kad G. S. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 2 dalyje, skirtinos nuobaudos, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijų ribose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 123, 127, 130, 286, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, paskirti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą.

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

G. S. administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis