Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-5192-738/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
A2.9.-5192-738/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04444-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
G. A. M.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-5192-738/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04444-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.1.;2.1.2.;2.14.3.;2.10.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 186 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. A. M. buvo surašytas už tai, kad 2016-05-18, apie 20.21 val., jis telefonu žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir tokia veika padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str.

Teismo posėdžio metu G. A. M. nepripažino padaręs administracinį pažeidimą. Jis teigė, kad policiją kvietė dėl to, kad padėtų jam patekti į namą, kuriame jis gyvena, nes brolis jo neįsileido.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal LR ATPK 186 str. atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog LR ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 186 str. kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl LR ATPK 186 str. pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“.

Taigi, teismui ištyrus rašytinę byloje surinktą medžiagą - administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l.1-2), policijos patrulio tarnybinį pranešimą (b.l.3), nepakanka duomenų konstatuoti, kad G. A. M. tyčia melagingai iškvietė policijos pareigūnus į savo gyvenamąją vietą ir, kad padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str.. Priešingai, nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini) Kauno r. yra G. A. M. gyvenamoji vieta, į kurią jis turi teisę patekti.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visi neaiškumai vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai), nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti (ATPK 250 str.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str., 288 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. A. M. atžvilgiu pagal LR ATPK 186 str. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Drozdienė