Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-07 · Administracinė byla Nr. A-438-1103-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-07
Bylos Nr.
A-438-1103-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
M.R.
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A8 – 1103/2007Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjui M.R.,atsakovo atstovui G.G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M.R. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius 2006-11-22 įsakymu Nr.V-42 “Dėl nuobaudos UAB „Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M.R. skyrimo” BAB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M.R. skyrė įspėjimą už Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto ir 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2006-11-22 įsakymą Nr. V-42 “Dėl nuobaudos UAB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M.R. skyrimo”. Be to patikslinęs savo reikalavimą teismo posėdyje pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Viešojo administravimo ir Įmonių bankroto įstatymams neprieštarauja Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 “Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo” 17, 18 ir 19 punktai.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba UAB “Valeksa”, kuri paskirta bankrutuojančios akcinės bendrovės “Paminklų restauravimo institutas" administratoriumi, ir UAB “Valeksa” direktoriaus įsakymu Nr.1-61 paskirtas įgaliotu asmeniu šios įmonės bankroto byloje. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su atsakovo 2006-11-22 įsakymu Nr.V-42, kuriuo jam paskirta nuobauda - įspėjimas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame įsakyme nurodytų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų pareiškėjas nepažeidė. Atsakovas, skirdamas nuobaudą už kreditorių susirinkimo sprendimo nevykdymą, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus ir nevertino fakto, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, įpareigodamas administratorių kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, viršijo savo kompetenciją. Įmonių bankroto įstatymas nepriskiria kreditorių kompetencijai teisės įpareigoti ar reikalauti iš administratoriaus kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusio įmonės vadovo atžvilgiu arba pasirašyti akcininko ar jo atstovo surašytą nepagrįstą pareiškimą, todėl atsakovas neturėjo teisės skirti nuobaudą administratoriaus įgaliotam asmeniui už tai, kad jis nevykdė ar blogai vykdė neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo nutarimai, visų pirma, privalomi visiems kreditoriams ir kreditorių susirinkimo nutarimus kiekvienas kreditorius gali skųsti teismui. Pareiškėjas pabrėžė, jog nedelsiant informavo kreditorius apie supaprastintą bankroto procesą, nes teismo nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas gavo 2006-09-22 ir kai 2006-10-02 teismas patvirtino nutarties kopijas, pareiškėjas jas tą pačią dieną išsiuntė, be to įstatymas neapibrėžia sąvokos “nedelsdamas”. Anot pareiškėjo, bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 “Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės) prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui. Todėl skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti pagrįsti įstatymais, valstybės institucijos gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Kadangi Taisyklėse nenumatyta, kokiu įstatymu yra nustatytos Taisyklėse nurodytos nuobaudos, neįvardyta Taisyklėse nurodomų nuobaudų rūšis, įstatymiškai nereglamentuojamas jų vykdymo procesas, o pareiškėjo su atsakovu nesieja nei darbo, nei tarnybiniai santykiai, todėl atsakovas negali skirti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Taisyklėse nurodytų nuobaudų. Nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo veiksmai, nenumatyti įstatymuose arba atliekami pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, neturi asmeniui jo teises ribojančios teisinės reikšmės. Pasak pareiškėjo, skundžiamas atsakovo įsakymas nepagrįstas nustatytais faktais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Taip neteisėtas skundžiamas įsakymas daro pareiškėjui moralinę bei materialinę žalą ir grubiai pažeidžia jo teises.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2006-11-22 įsakymu Nr. V-42 pareiškėjui pagrįstai paskirtas įspėjimas. BAB “Paminklų restauravimo institutas” administratoriaus UAB "Valeksa" veiklos tikrinimo komisija (toliau - Komisija), išnagrinėjusi BAB “Paminklų restauravimo institutas” kreditoriaus T.R. 2006-10-25 prašyme nurodytas aplinkybes, bei administratoriaus UAB "Valeksa" įgalioto asmens M.R. paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotas asmuo M.R. AB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto byloje nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto reikalavimo dėl kreditorių susirinkimų sprendimų vykdymo ir nepakankamai tinkamai įgyvendino administratoriui suteiktą teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimamus sprendimus bei informuodamas kreditorius apie supaprastinto proceso taikymą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas nustato administratoriaus pareigą vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams ir gali būti apskųsti teismui, todėl šia teise, tinkamai ir protingai veikdamas, galėjo pasinaudoti ir pareiškėjas. Atsakovas nurodė, jog kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnyje nurodyta sąvoka “nedelsiant” gali būti tinkamai įgyvendinta per 9 dienas arba siejama su tam tikrų aplinkybių atsiradimu. Be to, pasak atsakovo, nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo teiginys dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam įstatymų viršenybės principui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr.831 3 punktu įgaliojo Ūkio ministeriją patvirtinti Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką. Atsakovo nuomone, pareiškėjo ginčijamas 2006-11-22 įsakymas Nr. V-42 yra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2006-11-22 įsakymo Nr.V-42 “Dėl nuobaudos UAB „Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M.R. skyrimo” teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas akcentavo, jog įmonių bankroto procesą reglamentuoja 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymas Nr.IX-216, kurio 11 straipsnio 10 dalyje (2003-01-28 įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) nustatyta, kad administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte (2002-11-19 įstatymo Nr.IX-1200 redakcija) Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai buvo pavesta nustatyti bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-03 priėmė nutarimą Nr. 831 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektu sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo" papildymo”, kurio 3.4 punktas įgaliojo Ūkio ministeriją patvirtinti Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką bei 5 punktas pavedė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos vykdyti įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2002-06-03 įsakymu Nr. 202 patvirtino Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatus, kurių 7.8 punkte nurodyta, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja įmonių bankroto administratorių veiklą ir, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą, 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 "Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtino Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles (toliau - Taisyklės).

Teismas atkreipė dėmesį, jog šių Taisyklių 17 punkte nurodoma, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra juridinis asmuo, nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš Taisyklių 17.1 ir 17.2 punktuose nurodytų nuobaudų, atitinkamai įspėjimą arba viešai paskelbiamą įspėjimą. Taisyklių 18 ir 19 punktuose buvo reglamentuotas nuobaudos administratoriui skyrimas ir atsakovo direktoriaus veiksmai nustačius reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai administratoriaus padarytus teisės aktų pažeidimus.

Sistemiškai įvertinęs išdėstytas teisės normas, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 "Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintos Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės patvirtintos laikantis Įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punkto reikalavimų, taip pat kad Taisyklių 17, 18 ir 19 punktas yra tiesiogiai susijęs su Įstatymo nustatyta bankroto administratorių veiklos kontrolės funkcija bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų 7.8 punkte nustatytomis atsakovo funkcijomis. Todėl teismui nekilo abejonių dėl Taisyklių atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo keliamas prašymas nėra pagrįstas teisiniais argumentais. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą patikrinti ar Taisyklių 17, 18 ir 19 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo ir tai, jog įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) nustato, kad administratorius vykdo kitus kreditorių susirinkimo sprendimus. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 17 dalis (2003-01-28 įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) suteikia kreditorių susirinkimui teisę spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus, o pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkta, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai įgyja teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Sistemiškai vertindamas išdėstytas teisės normas, teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimas, gindamas savo reikalavimus, turėjo teisę įpareigoti administratorių (pareiškėją) kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgdamas į tai, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas įpareigoja administratorių vykdyti kitus kreditorių susirinkimo sprendimus, t. y. nustato nebaigtinį kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriuos administratorius turi pareigą vykdyti, sąrašą, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą įvykdyti BAB „Paminklų restauravimo institutas" kreditorių susirinkimo 2006-05-19 nutarimą Nr. 7.1.2 ir kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjas, nevykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 7.1.2, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7.1.2, turėjo teisę dėl jo paduoti skundą teismui Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis šia teise nepasinaudojo.

Teismas savo sprendime taip pat nurodė, jog nuobauda pareiškėjui ginčijamu atsakovo įsakymu buvo paskirta taip pat dėl to, kad jis pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo informaciją apie šią teismo nutartį nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui arba teisėjui minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus veiksmus pavesti atlikti įmonės administratoriui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006-09-13 nutartimi pritaikė BAB “Paminklų restauravimo institutas” supaprastintą bankroto procesą ir šia nutartimi pavedė pareiškėjui pateikti informaciją apie ją Įstatyme išvardintiems subjektams, tarp jų ir kreditoriams. Vilniaus 1-ojo pašto viršininkės patvirtinimas apie nutarties gavimo datą įrodo, kad 2006-09-13 teismo nutartis administratoriaus buveinėje buvo gauta 2006-09-22. Taigi nurodyta teismo nutartimi pareiškėjui pavestas įpareigojimas informuoti apie teismo nutartį visus Įmonių bankroto įstatyme išvardintus subjektus buvo įvykdytas 2006-10-02, t. y. po devynių dienų nuo teismo nutarties gavimo.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jis laiku pateikė informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2006-09-13 nutartį Įmonių bankroto įstatyme nurodytiems asmenims, nes teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, ją pareiškėjas gavo 2006-09-22 ir šios teismo nutarties kopijas jis tą pačią dieną, kai jos buvo teismo patvirtintos, t. y. 2006-10-02, išsiuntė Įmonių bankroto įstatyme nurodytiems asmenims. Teismo nuomone, Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato pareigą teismui (teisėjui) arba jo pavedimu įmonės administratoriui nedelsiant pateikti Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Įstatymas nesieja šios pareigos – nedelsiamo informacijos apie teismo nutartį pateikimo - su pačios teismo nutarties, kaip konkretaus dokumento, įteikimu arba su teismo nutarties teisiniu statusu (jos įsiteisėjimu ar nuorašo patvirtinimu). Laiko tarpas nuo 2006-09-22 iki 2006-10-02, per kurį pareiškėjas įvykdė jam teismo 2006-09-13 nutartimi pavestą įpareigojimą nedelsiant apie teismo nutartį informuoti visus Įmonių bankroto įstatyme nurodytus subjektus, negali būti vertintinas kaip nedelsiamas informacijos pateikimas ir kartu kaip tinkamas Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos įvykdymas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad pareiškėjas, ignoruodamas teismo nutartyje išdėstytą įpareigojimą atlikti Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus veiksmus ir nesiimdamas priemonių nedelsiant pranešti apie priimtą nutartį visiems įmonės kreditoriams, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo manymu, Taisyklių 17 punktas atsakovui suteikia teisę skirti pareiškėjui nuobaudą ne tik už teisės aktų pažeidimus, bet ir už bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo metu nustatytus kitus administratoriaus veiklos trūkumus, atsižvelgiant į jų reikšmingumą. Dėl išsakytų motyvų teismas padarė išvadą, kad atsakovo direktoriaus 2006-11-22 įsakymas Nr.V-42, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2006-11-22 įsakymą Nr. V-42 “Dėl nuobaudos UAB “Paminklų restauravimo institutas” bankroto administratoriaus UAB “Valeksa” įgaliotam asmeniui M.R. skyrimo” nėra.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti jam atsakovo paskirtą nuobaudą. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, kad kreditorių susirinkimas, gindamas savo reikalavimus, turėjo teisę įpareigoti administratorių (pareiškėją) kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Visu pirma teismas neatkreipė dėmesio, kad kreditorių susirinkimas neįpareigojo administratoriaus, o tik nusprendė „ susirinkimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl AB „ Paminklų restauravimo institutas" direktoriaus veiksmų, susijusių su bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimu, kreiptis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo". Pareiškėjo teigimu, jis kaip administratoriaus įgaliotas asmuo, išanalizavęs turimą medžiagą, nerado pagrindo vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą, nes Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 17 dalis (2003-01-28 įstatymo Nr. DC-1332 redakcija) suteikia kreditorių susirinkimui spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus. Įstatymas nepriskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai reikalauti, kad administratorius (tuo labiau nesant pagrindo) kreiptųsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau tai nereiškė, kad buvo užkirstas kelias kreditorių susirinkimo nutarimą įvykdyti patiems kreditoriams, kas ir buvo padaryta kreditoriaus atstovo K.K.. Anot pareiškėjo, jis pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai (FNTT Vilniaus apskrities skyriui) visą turimą medžiagą skundžiamu klausimu. Nebuvo jokių neigiamų pasekmių kreditoriams dėl pareiškėjo atsisakymo pasirašyti nepagrįstą K.K. paruoštą skundą. Teismo išaiškinimas šiuo klausimu, pareiškėjo nuomone, prieštarauja viešojo administravimo ir viešosios teisės principui, kad asmenų teises ir pareigas gali numatyti tik įstatymų leidėjas, o kituose teisės aktuose galima sureguliuoti tik procedūras, kaip ir kokiomis priemonėmis įstatymu suteiktas teises ir pareigas reikia vykdyti. Įpareigojimas administratorių vykdyti bet kokį nepagrįstą kreditorių susirinkimo reikalavimą, kai jį įvykdyti gali jie patys, o administratorius neturi įmonės administravimui lėšų net įstatymo numatytoms procedūroms finansuoti, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Šias aplinkybes įrodo supaprastinto bankroto procedūrų pritaikymas įmonės bankroto byloje, kai kreditorių susirinkimo funkcijas perima teismas (Įmonių bankroto įstatymo 13(1) straipsnis). Todėl, pareiškėjo manymu, tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti konkrečiu atveju, ar bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turėjo teisę įpareigoti administratorių vykdyti konkretų įstatymo kreditorių kompetencijai ar administratoriaus kompetencijai nepriskirtą susirinkimo nutarimą. Aš būčiau pasinaudojęs teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu pastarasis būtų susirinkimo nutarimu administratorių ar jo įgaliotą asmenį įpareigojęs vykdyti susirinkimo nutarimą.

2. Dėl aplinkybių, susijusių su informavimu apie supaprastintą bankroto procesą, pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visai nevertino to fakto, jog kreditorių interesai nebuvo pažeisti dėl to, kad teismo pavedimas nedelsiant informuoti apie teismo sprendimą dėl supaprastinto bankroto proceso buvo įvykdytas per devynias dienas, sulaukus teismo nutarties įsiteisėjimo. Kreditorių susirinkimo pirmininkas buvo informuotas nelaukiant teismo nutarties įsiteisėjimo, o skundo atsakovui autorius neinformuotas, nes jis tapo kreditoriumi tik po nutarties įsiteisėjimo. Tą pažymėjo ir skundą tyrusi komisija. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai objektyviai jas ištirti. Pareiškėjo manymu, teismas šios pareigos tinkamai neatliko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjui Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2006-11-22 įsakymu Nr.V-42 buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1332 redakcija) pažeidimą, kuris nustato, kad administratorius vykdo kitus kreditorių susirinkimo sprendimus bei už to paties įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) pažeidimą, kuriuo nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo informaciją apie šią teismo nutartį nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio straipsnio 3 dalis suteikia teisę teismui arba teisėjui minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus veiksmus pavesti atlikti įmonės administratoriui.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto pažeidimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neįvykdė BAB „Paminklų restauravimo institutas" kreditorių susirinkimo 2006-05-19 nutarimo Nr. 7.1.2 dėl kreipimosi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2006-09-13 nutartimi pritaikė BAB “Paminklų restauravimo institutas” supaprastintą bankroto procesą ir šia nutartimi pavedė pareiškėjui pateikti informaciją apie ją Įstatyme išvardintiems subjektams, tarp jų ir kreditoriams, tačiau pareiškėjas 2006-09-22 gavęs šią teismo nutartį, apie ją Įmonių bankroto įstatyme išvardintus subjektus informavo tik 2006-10-02, t. y. po devynių dienų nuo teismo nutarties gavimo.

Pareiškėjas, ginčydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto pažeidimą iš vienos pusės nurodo, kad jis neprivalėjo vykdyti tokio kreditorių susirinkimo nutarimo, kita vertus teigia, kad šį nutarimą jis ir įvykdė.

Iš byloje esančio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus 2006-06-19 nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo matyti, kad šiame nutarime yra konstatuota, jog BAB „Paminklų restauravimo institutas" kreditorių susirinkimo 2006-05-19 nutarimo Nr. 7.1.2 nuorašą kartu su kitais dokumentais šiai institucijai pateikė pareiškėjas bei davė atitinkamus paaiškinimus ( b. l. 66 – 68 ). Iš minėto nutarimo taip pat matyti, kad šį ikiteisminį tyrimą inicijavo M. Ptašek, tačiau kaip minėta jau pradėtame tyrime paminėtus veiksmus atliko ir pareiškėjas. Todėl ta aplinkybė, kad anksčiau M. Ptašek inicijavo minėtą tyrimą ikiteisminį tyrimą nei pareiškėjas, nerieškia, jog šios pareigos nevykdė pareiškėjas. Be to kaip matyti iš minėto nutarimo, jis buvo pradėtas 2006-05-22 ,t. y. netrukus po BAB „Paminklų restauravimo institutas" kreditorių susirinkimo 2006-05-19, o baigtas 2006-06-19. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas minėtus veiksmus atliko per vėlai ar pan..

Apibendrinant darytina išvada, kad šio pažeidimo padarymas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai.

Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, įpareigojusio pareiškėją nedelsiant pateikti informaciją juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, apie Vilniaus apygardos teismas 2006-09-13 nutartimi pritaikytą BAB “Paminklų restauravimo institutas” supaprastintą bankroto procesą, tai byloje nustatyta, kad minėta teismo nutartis bankrutuojančios įmonės administratoriaus buveinėje, o tuo ir pareiškėjo buvo gauta 2006-09-22, o nurodytiems asmenims buvo pateikta tik 2006-10-02, t. y. po devynių dienų nuo teismo nutarties gavimo.

Ši aplinkybė - devynių dienų terminas per kuriuos buvo atlikti minėti veiksmai, teismo nuomone, neatitinka sąvokos „nedelsiant“ reikalavimų. Svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atlikti laiku šios pareigos bei kurios šalintų jo kaltės buvimą, teismui nepateikta. Dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog aptariamą pareigą įvykdė tinkamai.

Šio pažeidimo padarymas, atitinka teisės aktų pažeidimo, už kuriuos gali būti bankroto administratoriui skirtos nuobaudos, sąlygas. Kadangi pareiškėjui skirta švelniausio pobūdžio nuobauda, dar labiau jos švelninti nėra galimybės, dėl ko teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, nors ir šalinamas vienas iš inkriminuotų pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M.R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė