Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-08 · Byla Nr. TS-3-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
TS-3-506/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
P. B.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-3-506/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. (toliau ir – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-03 nutarimo Nr. 59-248 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. Kauno apygardos teismo 2013-01-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoneriems metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė; iš P. B. turtinei žalai atlyginti solidariai priteista 19744,82 Lt (5718,50 euro), 200000 Lt (57924 eurai) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, 9765,68 Lt (228,34 euro) – Valstybinei ligonių kasai, už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai – 380 Lt (110 eurų) valstybei; Kauno apylinkės teismo 2013-01-21 teismo baudžiamuoju įsakymu P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 45 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 30 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a‘ papunkčiu, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013-01-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės septynerių metų penkių mėnesių 16 dienų bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta septyneri metai šeši mėnesiai 6 dienos laisvės atėmimo.

P. B. bausmės pradžia 2013-10-21, bausmės pabaiga 2021-04-27. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017-07-24. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018-11-29 buvo dveji metai 4 mėnesiai 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2018-12-03 priėmė nutarimą Nr. 59-248 netaikyti P. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į nuteistojo smurtinio elgesio riziką pagal HCR-20 metodikos vertinimą, neatliktos bausmės nemažą dalį, teistumų skaičių – anksčiau teistas 4 kartus, kartą taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą), į būdingą nusikaltimų modelį, nusikaltimų recidyvą, gyvenimo stilių ir draugus, pataisos įstaigoje turėtas nuobaudas, į emocinės gerovės problemas, mąstymą ir elgesį, į apsunkintą taikymąsi su priežiūros sąlygomis, į elgesį atliekant bausmę – baustas 14 kartų, nedirba, stokoja oficialios darbo laisvėje patirties, į nemažus finansinius įsipareigojimus, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog P. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija pasiūlė rekomendacijas – atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, lankyti AN grupės užsiėmimus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose bei nustatė pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą 2019 metų balandį.

Šalies argumentai

P. B. pateikė skundą dėl komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodė, kad pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baigė Įžanginę grupę, 2016 metais dalyvavo 16 akademinių valandų konsultacijų kompanijos G. P. programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, 2017-10-03 baigė užsiėmimus „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, nuo 2018-10-02 iki 2018-11-06 dalyvavo programos „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ užsiėmimuose, nuo 2018-06-21 iki 2018-10-25 dalyvavo Bendravimo grupės užsiėmimuose, lanko Anoniminių narkomanų užsiėmimus, dalyvavo Dailės terapijoje, atliko gerbūvio darbus. Komisijos nariai į šias aplinkybes neatkreipė reikiamo dėmesio, o vertino pareiškėjo praeitį. P. B. toliau skunde nurodo, kad praeityje buvo 14 kartų pažeidęs režimo reikalavimus, už tai nubaustas. Taip atsitiko, nes jis dėjo visas pastangas, kad būtų pervestas į kitą pataisos įstaigą, visus pažeidimus padarė tik dėl šios priežasties. Kadangi nebuvo pervestas, pakeitė savo elgesį, galiojančių nuobaudų neturi, įvykdė ir tebevykdo komisijos rekomendacijas, tačiau komisija ir vėl netaikė jam lygtinio paleidimo, ir vėl pateikė tas pačias rekomendacijas. Pareiškėjo nuomone, tai yra žmonių kvailinimas. Taip pat jis mano, kad nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir turi būti vertinami socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Pareiškėjas nurodo, jog sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jo manymu, tai įrodo, kad jis nesikrato atsakomybės už savo nusižengimus. 2018-06-14 jo nusikalstama rizika pagal OASys vertinimo metodiką buvo 81 balas, o šiuo metu ji sumažėjo iki 67 balų, kas rodo, jog jis padarė didelę pažangą. Pareiškėjas nori grįžti į savo šeimą, pradėti naują gyvenimą, jis pasikeitė, stengėsi vykdyti socialinės reabilitacijos priemones, įvykdė komisijos rekomendacijas. Ne kartą kreipėsi, kad įstaigos administracija suteiktų galimybę dirbti, tačiau gavo atsakymus, kad įstaiga stokoja darbo vietų. Ne dėl savo, o dėl valstybės kaltės jis negali mokėti skolų pagal vykdomuosius raštus. Laisvėje turi gyvenamąją vietą, turi galimybę dirbti, turi net kelias specialybes, tačiau nėra lygtinai paleidžiamas. Pareiškėjas nori turėti pilnavertę šeimą, tačiau, kol yra kalinamas, žmona nesutinka turėti vaikų. Pareiškėjas teigia, kad lygtinis paleidimas turi būti naudojamas taip, jog būtų pritaikomas prie individualių aplinkybių ir atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principams.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad privalomos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla bei jo skundu, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.

Susipažinus su nuteistojo P. B. asmens byla nustatyta, kad į Vilniaus pataisos namus atvyko 2013-10-04, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, lygtiniam paleidimui P. B. pristatomas antrą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Netaikydama lygtinio paleidimo pirmojo pristatymo metu komisija nustatė rekomendacijas dėl P. B. socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. P. B. vykdė pateiktas rekomendacijas – konsultuojasi su įstaigos psichologu, lanko grupinius užsiėmimus, AA susirinkimus, dalyvauja ir baigė dvi pataisos programas. Pirmojo teistumo metu jo amžius buvo 17 metų. P. B. vieną kartą buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Konstatuojamas būdingas nusikaltimų modelis, yra nusikaltimų recidyvas, baustas 8 kartus administracinėmis nuobaudomis. Dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, kaltę pripažino visiškai. Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikoje OASys „Savęs vertinimas“ P. B. nurodė bendravimo su bloga kompanija ir vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymo problemas. Teigia, kad nutraukė ryšį su visais ankstesniais draugais.

P. B. neigia sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau Kauno tardymo izoliatoriuje 2013-08-21, Vilniaus pataisos namuose 2017-03-31 bei 2017-10-31 yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Nuteistojo teigimu, tiek šiuos, tiek kitus pažeidimus, už kuriuos iš viso baustas 14 kartų, darė, nes norėjo išvažiuoti į kitą įkalinimo įstaigą, susitvarkyti su emociniais sunkumais. Vilniaus pataisos namuose baigė Įžanginę grupę, kelis kartus lankėsi AN užsiėmimuose, supranta narkotinių medžiagų kenksmingą poveikį sveikatai, tačiau pastebi ir gydomąjį poveikį skausmui mažinti. Taip pat P. B. pripažįsta praradęs teisę vairuoti transporto priemones, nes vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, nestebėti savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, tačiau jis yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą, nusikalstamai elgsenai būdingas smurtinis bei agresyviai kontroliuojantis elgesys. Nuteistojo saviveiksmingumas patenkinamas, savęs vertinimas pažemintas, savo galios jausmą linkęs palaikyti per įtakai pasiduodančio ryšio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą greitai savo vertę kitų akyse pakeliančiu, neapgalvotu, neteisėtu elgesiu. Pasak socialinio tyrimo išvados, emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla0 siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didins pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

P. B. išsako pasikeitusį nusikalstamos veikos matymą, alternatyvias kylančių problemų sprendimo galimybes, norą daugiau nebenusikalsti, samprotavimus, išsikeltus tikslus sieja su tęstine darbine veikla, teisės vairuoti atgavimu, šeimyniniu, prosocialiu gyvenimo būdu: įgijo elektros įrenginių montuotojo specialybę, baigė psichoedukacines programas, organizuoja sporto šventes, savarankiškai mokosi anglų kalbos. Visgi problemų sprendimo įgūdžių stoka, sunkumai atpažįstant kylančias problemas, impulsyvūs šių problemų sprendimo būdai, agresyvus elgesys, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui; šių problemų nesprendimas didins pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad su priežiūros sąlygomis P. B. taikosi apsunkintai – baustas drausminėmis nuobaudomis, pirmojo lygtinio paleidimo metu nusikalto. Supranta įstatymų kaip tarkos priemonės svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau dar tebeturi sunkumų visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis.

Iš asmens bylos duomenų matyti, jog P. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nustatytą elgesio tarką pažeidė 14 kartų, buvo skatintas vos vieną kartą. Skunde P. B. teigia, kad nuobaudas gaudavo, nes siekė būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Tokį nuteistojo elgesį teismas tegali vertinti kaip didelį asmenybės nebrandumą, nesugebėjimą spęsti kilusias problemas ir absoliutų neigiamų pasekmių nenumatymą, apie ką ir pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, ir nesutikti su tuo nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas turi pagrindą konstatuoti, jog praeityje nuteistasis, būdamas laisvėje, nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, nepateisino pasitikėjimo teismo, sušvelninusio bausmės atlikimo sąlygas, jas pažeidė padarydamas naują nusikaltimą.

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbu nustatyti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (67 balai), o ne žema, kaip to reikalauja įstatymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 67 balų 27 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti. Vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką teismas atsižvelgia į P. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo dvi specialybes, rizika mažėja. Smurto rizikos įvertinimu pagal HRC-20 metodiką nustatyta, kad P. B. smurtinio elgesio rizika tebėra vidutinė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nėra savaiminis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau net ir vertinant priešingai, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs vieną iš formaliųjų kriterijų – žemą nusikalstamo elgesio riziką. P. B. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji vidutinė, smurtinio elgesio rizika taip pat vidutinė, taigi ir šiuo aspektu nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatyme suformuluotų pagrindų. Toks rizikos įvertinimas nesudaro pagrindo išvadai, jog tikėtina, kad išėjęs į laisvę P. B. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, kitos, jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios matyti tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamame nutarime (nuteistasis šiuo atveju nepagrįstai skunde teigė, jog komisijai vertino vien jo praeitus teistumus), bendroje visumoje neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių ir manytina, kad P. B. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę, juolab, kad jis dar ne visiškai atitinka ir formaliuosius (būtinuosius) kriterijus.

Be to, teismo požiūriu, P. B. dar neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko net ir su intensyvia priežiūra, šiuo konkrečiu atveju, dar neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o komisijos nutarime padaryta išvada netaikyti nuteistajam P. B. lygtinio paleidimo yra motyvuota, pasiūlytos rekomendacijos dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo yra pagrįstos, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo P. B. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-03 nutarimą Nr. 59-248 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. B..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja