- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- I-4270-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02249-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstoliui Nikolajui Aleninui dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. padavė teismui skundą (b. l. 1), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 3 580,17 Lt turtinės žalos ir 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad antstolio N. Alenino 2012-07-10 patvarkymu buvo areštuotos jo sąskaitoje AB Swedbank esančios lėšos, t. y. 227,05 Lt valstybei ir 523 Lt vykdymo išlaidų antstoliui. 2012-07-11 patvarkymu tokio paties dydžio lėšos buvo areštuotos iš AB DNB banke esančios sąskaitos. Be to, minėtas antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo Sodros Jonavos skyrių įpareigojo tokio paties dydžio pinigų sumas išieškoti ir iš pareiškėjo invalidumo pensijos. Sodros skyrius 2013-05-02 raštu pareiškėją informavo, kad antstolio N. Alenino žinioje esančioje vykdomojoje byloje nuo 2012-08-01 iki 2012-10-31 iš pareiškėjo pensijos buvo išieškota 227,05 Lt Lietuvos Respublikai ir 244,37 Lt vykdymo išlaidų antstoliui, likusi vykdymo išlaidų 278,63 Lt suma baigta išieškoti 2012 metų gruodžio mėn. Dėl neteisėtų antstolio N. Alenino veiksmų areštuojant dviejose pareiškėjo sąskaitose esančias lėšas, 2012-07-12 padavė skundą Tisingumo ministerijai. Pats antstolis pripažino savo veiksmų neteisėtumą ir 2012-07-23 patvarkymu panaikino 2012-07-10 patvarkymą dėl AB Swedbank sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir grąžino pareiškėjui neteisėtai areštuotus pinigus. Nepaisydama to, atsakovės atstovė dangstė antstolį ir provokavo tolesnę jo neteisėtą veiklą. Antstolio N. Alenino 2012-07-11 patvarkymo pagrindu pakartotinai iš pareiškėjo sąskaitos, esančios AB DNB banke, buvo išieškota 227,05 Lt ir 523 Lt sumos. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų pareiškėjas 2013-05-23 pateikė skundą Teisingumo ministrui, tačiau pastarasis 2013-05-17 sprendimu Nr. (1.23)-7R-3614 ir toliau dangstė neteisėtus antstolio veiksmus, motyvuodamas tuo, kad antstoliui nebuvo žinoma AB Swedbank esančių lėšų kilmė. Dėl tokių teisingumo ministro veiksmų pareiškėjas patyrė žalą. Turtinę 3 580,17 Lt dydžio žalą sudaro pagal vartojimo kredito sutartį iš 2 468,32 Lt atėmus pareiškėjo gautus 654,95 Lt ir 1 766,8 Lt dėl papildomai paskolintų 750 Lt, kuriuose neteisėtai pakartotinai areštavo antstolis. Reikalaujamą atlyginti 35 000 Lt neturtinę žalą pagrindžia sistemingas ir neteisėtas, nebaudžiamas piniginių lėšų plėšimas, trukdantis laisvai naudotis savo nuosavybe, neleidžiantis gydytis.
Pareiškėjas 2013-09-24 pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir jame nurodė, kad skundas turėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 27–29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovės nuomone, iš pareiškėjo skundo galima spręsti, kad savo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad Teisingumo ministerija atsisakė antstoliui N. Aleninui iškelti drausmės bylą. Kita vertus, iš pareiškėjo skundo negali būti nustatyta, kokiais veiksmais ar neveikimu pasirėškė Teisingumo ministerijos veiksmų neteisėtumas, t. y. negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas neįrodė, kad Teisingumo ministerija pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Ministerijos 2013-05-17 raštu Nr. (1.23)-7R-3614 A. B. buvo informuotas, kad drausmės byla antstoliui keliama nebus, be to, net ir iškėlus jam drausmės bylą, nebūtų apgintos jokios pareiškėjo teisės. Pagal Antstolių įstatymo 16 str. nuostatas, už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą antstolis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui manant, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų buvo padaryta žala, jis turi teisę šios žalos atlyginimo reikalauti iš antstolio. Jokių vykdymo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu vedamose vykdomosiose bylose Teisingumo ministerija neatliko, todėl ji negalėjo sukelti pareiškėjui žalos.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestina kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl tariamai neteisėtais Teisingumo ministerijos veiksmais pareiškėjui A. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.
Iš skundo turinio matyti, kad prašomą atlyginti žalą pareiškėjas kildina iš teisingumo ministro veiksmų, kai jis, nagrinėdamas pareiškėjo 2012-07-12 ir 2013-05-03 skundus, sąmoningai dangstė neteisėtus ir jo teises pažeidžiančius antstolio N. Alenino veiksmus, areštuojant pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas. Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar teisingumo ministras pareiškėjo skundus išnagrinėjo vadovaudamasis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, pagal kompetenciją ir nepažeisdamas procedūrinių reikalavimų.
Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas A. B. 2012-07-13 skundu kreipėsi į teisingumo ministrą, prašydamas už netinkamą pareigų atlikimą ir savavaldžiavimą prievartaujant turtą antstoliui N. Aleninui iškelti drausmės bylą (b. l. 8). Šis pareiškėjo skundas buvo persiųstas Lietuvos antstolių rūmams, kurie į jį atsakė 2012-08-20 raštu Nr. S-10325-12502 (b. l. 10) ir nurodė pareiškėjui antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką, paaiškino, kad Lietuvos antstolių rūmai tik kontroliuoja kaip antstoliai laikosi Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo 2012-07-13 skundas Teisingumo ministerijoje nebuvo nagrinėjamas, nes jis pagal kompetenciją buvo persiųstas Lietuvos antstolių rūmams, kurie pateikė savo atsakymą (b. l. 10). Pareiškėjas Teisingumo ministerijos veiksmo, kuriuo jo skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos antstolių rūmams, teismui neskundė (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinta, kad Teisingumo ministerija (ministras), nagrinėdama pareiškėjo 2012-07-13 skundą, dangstė antstolio N. Alenino veiksmus. Galimai neteisėti Lietuvos antstolių rūmų veiksmai (neveikimas) nagrinėjant pareiškėjo skundą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nevertina 2012-08-20 rašte Nr. S-10325-12502 nurodytų aplinkybių.
Nustatyta, kad pareiškėjas dėl antstolio N. Alenino procesinių veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481, pakartotinai į Teisingumo ministeriją kreipėsi su 2013-05-03 skundu (b. l. 15). Teisingumo ministras 2013-05-17 sprendime Nr. (1.23)7R-3614 (b. l. 16) konstatavo, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų tikrinti ir vertinti antstolio N. Alenino atliktų procesinių veiksmų, nes tokia kompetencija, pagal Civilinio proceso kodekso 510 ir 512 str., suteikta teismui, Teisingumo ministerija tik kontroliuoja ir tikrina kaip antstoliai laikosi Antstolių įstatymo, teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų, reglamentuojančių neprocesinę antstolių veiklą, nuostatų ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo. Nurodė, kad, pagal Antstolių įstatymo 13 str. drausminė atsakomybė antstoliui gali būti taikoma tik už teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, Antstolių procesinės etikos kodekso pažeidimus arba jeigu teismo sprendime konstatuoti imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimai.
Antstolių įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad antstoliui drausmės bylą iškelti gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausminė atsakomybė antstoliui gali būti taikoma už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (13 str. 1 d.). Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 patvirtintame Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta, kad antstolių veiklos tikrinimo objektas – tai kaip antstolis laikosi Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nustatytų teisės aktų reikalavimų (3 p.). Gavus skundą, pareiškimą, prašymą ar kitą informaciją, kur nurodomi faktai ar aplinkybės, kad antstolis nesilaiko teisės aktuose, nurodytuose Tvarkos aprašo 3 punkte, nustatytų reikalavimų, atliekamas neeilinis antstolio veiklos patikrinimas (5 punktas). Kai atliekant antstolio veiklos patikrinimą nustatomi pažeidimai, antstolio veiklos patikrinimo medžiaga perduodama teisingumo ministrui ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, siūlant spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo arba neeilinės atestacijos inicijavimo antstoliui (14 punktas).
Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad teisingumo ministras, gavęs asmens skundą, kuriame nurodomos konkrečios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad antstolis nesilaiko Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. nurodytų teisės aktų nuostatų, jis gali inicijuoti neeilinį antstolio veiklos patikrinimą ir, nustatęs pažeidimus, priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad teisės aktai teisingumo ministrui nenustato imperatyvios pareigos kiekvienu atveju, gavus skundą, iškelti antstoliui drausmės bylą, nes, visų pirma, turi būti nustatyta, jog skunde nurodyti faktai yra susiję su Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtintų teisės aktų nuostatų nesilaikymu.
Iš pareiškėjo A. B. Teisingumo ministerijai adresuoto 2013-05-03 skundo matyti, kad į teisingumo ministrą buvo kreiptasi siekiant iškelti antstoliui N. Aleninui drausmės bylą už atliktus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481 (b. l. 15). Civilinio proceso kodekso 510 str. 1 d. nustatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti skundžiami XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. (510 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Teisingumo ministerija pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad neteisėtus procesinius antstolio N. Alenino veiksmus turėtų skųsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ir pagrįstai atsisakė tenkinti skundą dėl drausmės bylos antstoliui N. Aleninui iškėlimo.
Teisingumo ministerijai pateiktame 2013-05-03 skunde pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti antstolio įgaliojimus iki bus išnagrinėta drausmės byla. Antstolių įstatymo 11 str. 1 d., nustatyta, kad antstolio įgaliojimai gali būti sustabdomi, kai: antstolis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką (1 p.); atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant įstatyme nustatytas funkcijas, ir dėl to iškelta drausmės byla (2 p.); antstolis nesumoka Lietuvos antstolių rūmams profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos (3 p.). Kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais (11 str. 5 d.), taip pat iki įsiteisės Antstolių garbės teismo sprendimas (11 str. 3 d.). Nagrinėjant pareiškėjo 2013-05-03 skundą, pagrindai, įtvirtinti Antstolių įstatymo 11 str. 1 d., nebuvo nustatyti, drausmės byla antstoliui nebuvo iškelta, todėl teisingumo ministras pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo ir nesustabdė antstolio N. Alenino įgaliojimų.
Pareiškėjas taip pat prašė apie antstolio veikloje esančius nusikaltimo požymius pranešti kompetentingai institucijai. Pažymėtina, kad pateiktame skunde A. B. nepateikė argumentų, jog antstolio N. Alenino procesiniai veiksmai laikytini neteisėtais baudžiamosios teisės požiūriu. Teisės aktai neįpareigoja valstybės institucijos, gavus skundą, visais atvejais kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Teisingumo ministras 2013-05-17 sprendime Nr. (1.23)7R-3614 pareiškėjui išaiškino, kad jei mano, jog antstolio veiksmuose yra nusikalstamos veiklos požymių, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Be to, teisingumo ministro 2013-05-17 sprendime Nr. (1.23)7R-3614 pareiškėjui yra išaiškinta ne tik teisė skųsti antstolio N. Alenino procesinius veiksmus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, bet ir teisė kreiptis į teismą dėl galimai neteisėtais antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teismas pažymi, kad Teisingumo ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl, pagal kompetenciją nagrinėdama pareiškėjų prašymus, skundus ir pareiškimus, turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pateikdamas 2013-05-03 skundą, A. B. iniciavo administracinę procedūrą, kuri baigta priimant individualų administracinį aktą – teisingumo ministro 2013-05-17 sprendimą Nr. (1.23)7R-3614. Įvertinęs šio sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais faktiniais duomenimis, priimtas kompetentingo subjekto. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 str., administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Sprendimas dėl pareiškėjo 2013-05-03 skundo buvo priimtas 2013-05-17, t. y. nepaleidus nustatyto termino.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisingumo ministro veiksmai, nagrinėjant A. B. 2013-05-03 skundą, negali būti pripažinti neteisėtais, nes kaip nustatyta, skundas buvo išnagrinėtas laiku, kompetentingo subjekto, 2013-05-17 sprendimas Nr. (1.23)7R-3614 pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir priimtas tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas. Teisingumo ministerija nepažeidė ir nesuvaržė jokių pareiškėjo teisių. Atsižvelgus į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra nustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėti veiksmai, todėl valstybei pareiga atlyginti žalą nekyla. Pagrindo tenkinti A. B. skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.