- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-761-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Virginija Volskienė, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- J. B., L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
- Advokatai
- Tomas Jaugelavičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. B. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai J. B. ir L. K. 2007 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą į kiemo statinius – inžinierinius statinius-įrenginius (šulinys ir atliekų duobė), unikalus Nr.1094-0090-3046, esančius A.(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad šie statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau nuosavybės teisė į juos nėra įregistruota niekieno vardu. Statiniai yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prie nuosavybės teise priklausančio namo. Nurodė, kad šiuos statinius dar 1966 metais pastatė, įrengė, visą laiką prižiūrėjo ir naudojosi tik pareiškėjai, į juos nėra įregistruota valstybės nuosavybė, o 2007 03 13 Vilniaus miesto 4-ios apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojanti 1995 08 17 dovanojimo sutarties dalis, kurios pagrindu į objektus buvo registruota nuosavybė O. M.-M (K.), iš esmės patvirtino pareiškėjų nuosavybę į statinius
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų J. B. ir L. K. pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, kad kiemo statiniai (šulinys ir atliekų duobė), nebuvo pareiškėjų valdomi nepertraukiamai dešimt metų, kaip tai numato LR CK 4.68 str. 1 d. Beveik aštuonerius metus nuosavybės teisė į kiemo statinius (šulinį ir atliekų duobę) buvo registruota kito asmens – O. M.-M (K.) vardu ir nors vėliau ši registracija ir buvo panaikinta 2007-03-13 Vilniaus miesto 4-ios apylinkės teismo sprendimo pagrindu, tačiau teismo posėdžio metu pats pareiškėjas J. B. patvirtino, kad O. K. tuo metu taip pat naudojosi minėtais objektais. Teismas nesutiko su pareiškėjų atstovo advokato Tomo Jaugelavičiaus išsakytu argumentu, jog 2007 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-43-232/2007 nustačius, kad dovanojimo sutarties dalis dėl kiemo statinių yra negaliojanti leidžia konstatuoti aplinkybę, jog visą laikotarpį nuo 1999 iki 2007 metų šuliniu ir atliekų duobe naudojosi pareiškėjai. Šią aplinkybę pirmos instancijos teismas atmetė, kadangi sprendime už akių tokia išvada nėra padaryta. 2008 m. gegužės 6 d. sprendime pažymima, kad pareiškėjai nuosavybės teisių tinkamą įgyvendinimą kiemo statinių atžvilgiu turėtų atlikti ne teismine tvarka, o kreipdamiesi į Apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, pagal LR Aplinkos ministro ir LR Teisingumo ministro 2003 04 03 įsakymu Nr. 158/89 nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjai J. B. ir L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad nesama vienos iš LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos būtinos sąlygos – nepertraukiamas nekilnojamojo daikto valdymas dešimt metų. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esamus duomenis t.y. konstatavo, kad kiemo statiniai aštuonerius metus buvo įregistruoti O. M.-Markham (K.) nuosavybės teise. Apie tai apeliantai sužinoję tik 2006 m. ir dėl to kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių nuginčijimo. 2007 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu už akių buvo pripažinta negaliojančia 1995 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo sutarties dalis dėl kiemo statinių (šulinio ir atliekų duobės) sudarytos tarp O. M.-Markham (K.) ir K. Č.. Pripažinus sutarties dalį negaliojančia, ji turėtų būti laikytina niekine LR CK 1.95 str. numatyta tvarka. Tuo pagrindu LR CK 4.68 str. numatyta sąlyga esanti įgyvendinta ir apeliantai valdo šį turtą nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Apeliantai taip pat nurodo, kad kiemo statiniai (šulinys ir atliekų duobė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys įregistruoti nekilnojamo turto registre, tačiau jų nuosavybės teisė nėra nustatyta. J. B. ir L. K. tvirtina, kad šie minėti statiniai esantys jiems nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia jų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šulinys buvo valdomas apeliantų tėvų nuo 1945 m. jiems mirus juos perėmė ir valdė kaip savo. Atliekų duobė buvo valdoma nuo jos įrengimo 1966 m. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas neteisingai sprendime interpretavo J. B. žodžius, jog kiemo statiniais naudojosi O. M.-M. (K.). Šuliniu pastaroji naudojosi tik keletą kartų, kol gyvenusi kaimynystėje esančiame name, tuo tarpu atliekų duobe visai nesinaudojo, nes ji skirta apeliantų gyvenamojo namo kanalizacijai aptarnauti. Taip pat skunde pažymima, kad naudojimasis daiktu nėra daikto valdymas kaip savo, nes O. M.-M (K.) šių kiemo statinių netvarkiusi ir neprižiūrėjusi. Šie statiniai esantys svarbūs apeliantų gyvenamojo namo normaliai eksploatacijai užtikrinti, o būtent vandens tiekimui ir nuotekų surinkimui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Byloje nustatyta, kad apeliantui J. B. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nuo 1992-10-07 įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/6 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2003-10-03 įregistruota nuosavybės teisė į 552/1848 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. (b.l. 52-57).
Apeliantei L. K. nuo 1992-10-07 įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/6 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2003-10-03 įregistruota nuosavybės teisė į 552/1848 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. (b.l. 52-57).
Nuo 2006-05-22 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, 744/1848 dalys, 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Gyvenamasis namas, unikalus Nr.1094-0090-3024, esantis (duomenys neskelbtini)A, Vilniuje nuo 1999-12-13, nuosavybės teise priklauso O. K. (M.-M.) (b.l. 52-57)
Apeliantai J. B. ir L. K. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą, kad jiems būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas atsiradęs įgyjamosios senaties pagrindu į nekilnojamąjį turtą - kitus statinius (šulinį, atliekų duobę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismas išnagrinėjęs prašymą atsisakė apeliantų prašymą tenkinti bei nurodė, kad byloje esančių duomenų visuma paneigia, jog nekilnojamieji daiktai (šulinys ir atliekų duobė) J. B. ir L. K. buvo nepertraukiamai valdomi dešimt metų, nes beveik aštuonerius metus nuosavybės teisė į kiemo statinius (šulinį ir atliekų duobę) buvo įregistruota kito asmens – O. M.-M. (K.) vardu.
Teisėjų kolegija mano, kad sprendžiant civilinių teisinių santykių klausimą, kilusį įgyjamosios senaties instituto pagrindu, privalu nustatyti su juridine reikšme turinčio fakto nustatymu susijusius asmenis bei esant būtinybei juos įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis.
Pirmos instancijos teismas išspręsdamas klausimą iš esmės ir priimdamas sprendimą civilinėje byloje argumentavo, jog kiemo statiniai aštuonerius metus priklausė nuosavybės teise O. M.-M. (K.), todėl pagrįstai daroma išvada, kad J. B. ir L. K. pareiškimas yra glaudžiai susijęs su O. M.-M. (K.) teisėmis – Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju teismas turėjo būti aktyvus ir įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu O. M.-M. (K.).
Pareiškėjai tvirtina, kad kiemo statiniai yra jų žemės sklype, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra padalintas į tris dalis tenkančias O. M.-M. (K.) 744/1848 dalys, J. B. 552/1848 dalys, L. K. 552/1848 dalys. Būtina išsiaiškinti ar šis sklypas yra padalintas, atidalintas ar kitaip yra nustatyta jo naudojimosi tvarka. Tai galima nustatyti tik dalyvaujant visiem sklypo savininkam ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas neišsiaiškino ar kiemo statiniai (šulinys ir atliekų duobė) dėl kurių nuosavybės teisės nustatymo įgyjamąją senatim buvo kreiptasi į teismą, aptarnauja tik pareiškėjų namą ar ir O. M.-M. (K.) priklausantį namą. Šios faktinės aplinkybės nustatymas gali patvirtinti arba paneigti O. M.-M. (K.) suinteresuotumą bylos baigtimi. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą negali vien įvardinti kokiais įrodymais vadovaujantis jis buvo priimtas. Privalu nurodyti įrodymų įrodomąją reikšmę išdėstant jų turinį nepriklausomai nuo to ar prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra tenkinamas ar ne.
Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismo 2008 m. gegužės 6 d. priimtame sprendime nėra atskleistos visos bylos aplinkybės, išsamiai ištirti teismui pateikti įrodymai, į bylą nėra įtraukti visi suinteresuoti asmenys, netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (LR CPK 329 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 str., 329 str., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.