Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo IĮ J. D. turgus "Marmantas" savininkės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams IĮ J. D. turgus „Marmantas", įmonės savininkei J. D., VĮ „Registrų centras", tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, VĮ „Registrų centras" Kauno filialas, Kauno 6-asis notarų biuras, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisių pripažinimo, teisinės registracijos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Atsakovė nurodė, jog nagrinėjant bylą iš esmės, 2009-05-26 teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą, tačiau šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl atsakovės nuomone ši civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Procesinių teisės normų pažeidimas bei netinkamas jų pritaikymas. Atsakovė nurodė, kad nei viename iš teismo sprendimų baudžiamojoje byloje nėra nurodyta, kad J. D. pasisavinto iš ieškovės 10 472 Lt., kuriuos ši tariamai yra investavusi į ginčo patalpos įrengimą bei įrangą. Taip pat nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuojama, jog dėl turto pasisavinimo civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos turtinės žalos, o civiliniame procese įrodinėjimo pareiga tenka šalims-šiuo atveju ieškovei (LR CPK 178 str.). Pastaroji savo ieškininius reikalavimus dėl ginčo patalpos vertės grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu - 2001-06-19 UAB "Kauno komprojektas" aktu, kur tos pačios patalpos įsirengimo vertė buvo 10 272 Lt. Daugiau įrodymų, pagrindžiančių ginčo patalpos vertę ieškovė teismui nėra pateikusi. Teismas nemotyvavo, todėl neaišku, kodėl darbai vertinti 10 472 Lt ir kokiu pagrindu ši suma pripažinta tiesioginėmis išlaidomis. Skundžiamas teismo sprendimas taip pat yra paremtas ieškovės ieškinyje minima jungtinės veiklos bei 1999-05-30 sutartimi. Šių sutarčių originalai nebuvo pateikti, nors atsakovai šią aplinkybę yra nurodę savo atsiliepime į pareikštą ieškinį (CPK 114 str. 1 d., 198 str. 2d.),

Taip pat nurodė, jog teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo prašymus, protegavo tik ieškovės interesus ir ieškovei sudarė išskirtines sąlygas, nors pagal įstatymą teismui, kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (LR Konstitucijos 29str., CPK 17 str.).

Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuosavybės teisių pripažinimui neturi reikšmės kokia yra šiandieninė šios patalpos kaina, nėra aišku kokiais teisiniais argumentais yra paremta ši išvada (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), kai nekilnojamojo turto vertė nuo pastarųjų dokumentų surašymo datos kito didėjimo linkme. 2006-11-14 dienos kainomis ginčo patalpos vertė buvo 94 603 Lt.

Skunde taip pat nurodoma, kad atsakovės ir įmonės jėgomis ir lėšomis įrengtas objektas, komercijos ir verslo pastatų kompleksas (duomenys neskelbtini) liko išregistruotas, nors faktiškai jis veikia ir dabar, yra mokami mokesčiai ir su jo eksploatacija susijusios išlaidos. Dėl šios priežasties yra pažeidžiamos įmonės teisės, nes ji negali tinkamai įteisinti savo turto (LR Individualių įmonių įstatymo 2003 11 06 įstatymo Nr.IX-1805 redakcija 8str), jį įregistruoti viešame registre, nes tik jame įregistruotas turtas suponuoja nuosavybės teisės atsiradimą. Šių aplinkybių teismas netyrė, klaidingas aplinkybių įsivaizdavimas teismui neleido nustatyti bylos esmės ir atsakovės prašymų pagrįstumo teismui konstatavus, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai neturi reikšmės bylai.

Dėl dengtos prekyvietės - paviljono patalpų priteisimo. Įsiteisėjusiu 2007-10-29 nuosprendžiu atsakovė nuteista už tai, kad pasisavino D. S. patikėtus 35 000 Lt., tačiau ne dengtos prekyvietės - paviljono dalį. Tai yra akcentuota LAT išplėstinės kolegijos 2008-06-17 nutartyje. Todėl šia tvarka pareiškus ieškinį buvo galima priteisti tik kokią tai pinigų sumą. Dėl prekyvietės patalpų priteisimo ieškovė turėjo pareikšti ieškinį bendra tvarka, sumokėjus žyminį mokestį, atsižvelgiant į tai, teismas nesilaikė CPK 182 str. 3 d. reikalavimų.

Dėl notaro patvirtintos 1998 04 01 paskolos sutarties negaliojimo. Atsakovė nurodė, jog ieškovė yra suteikusi atsakovei pagal 1997-12-12 notaro patvirtintą sutartį 12 000 Lt, kuriuos atsakovė pripažįsta gavusi. Taip pat nurodė, kad šalių sutarimu paskolos sutartis buvo pratęsta iki 1999-12-12. Šios paskolos sutarties niekas neginčija, todėl šių sandorių pripažinimas negaliojančiais neatitinka protingumo principo, įtvirtinto CK 1.5str. Įsiteisėjusiu 2007-10-29 nuosprendžiu yra konstatuojama, kad atsakovė nuteista už J. S. pinigų, gautų pagal paskolos sutartį, viso 35 000 Lt. pasisavinimą, tuo tarpu, teismas 2009-06-08 sprendimu notaro patvirtintą paskolos sutartį 12 000 Lt. pripažino negaliojančia, t.y. teismas paneigė aplinkybes, nustatytas prieš tai įsiteisėjusiu 2007-10-29 nuosprendžiu. Šiuo atveju teismas nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nelaikė prejudiciniu faktu.

Atsakovo turgavietės įmonei yra išnuomotas žemės sklypas, turgavietės paskirtis vykdyti prekybinę veiklą, o atsakovė namų valdos statuso bei nuosavybės teisių į žemę niekada neturėjo ir neturi, todėl patalpa I-I 32,70 kv.m. nėra jos namų valdoje. Be to, pagrįstai teismas atsisakė priimti įrodymus, kurie neturi absoliučiai jokio ryšio su ieškiniu. Visi atsakovų pateikti dokumentai yra išnagrinėti ir įvertinti J. D. baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra nuteista už didelės vertės 623 670 Lt, tame tarpe, ir ieškovės 35 000 Lt pasisavinimą.

Neteisingas atsakovų apeliacinio skundo teiginys dėl patalpos rinkos vertės, kadangi aš buvau patalpos statytoja, bet ne pirkėja. Be to, patalpa neturi ir negali turėti tokios rinkos vertės, kokią nurodė atsakovai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl neteisėtos sudėties teismo.

Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra tai, kad byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo. Ar teismo sudėtis buvo neteisėta, sprendžiama pagal tai, ar buvo laikytasi atitinkamų proceso normų, nustatančių reikalavimus teismo sudėčiai. Tokios taisyklės yra išdėstytos civilinio proceso kodekso VI skyriuje, numatančiame teismo sudėtį bylos nagrinėjimo metu pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, teisėjų nušalinimo pagrindus ir tvarką, pareiškimų dėl nušalinimų sprendimo tvarką. Apeliantė be pagrindo padarė išvadą, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties, nes nebuvo išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo. Pagal CPK 68 str. 2 d. nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau. Teisėjo nušalinimo pagrindus reglamentuoja CPK 65 str. Apeliantė nenurodė nei vieno pagrindo teisėjui nušalinti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė jos pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, pareikštą jau bylą nagrinėjant iš esmės, apie tai priimdamas protokolinę nutartį (III t., b.l. 35). Nušalinimas teisėjai buvo pareikštas, teismui nepatenkinus jos prašymų skirti byloje ekspertizę. Tokiu atveju galima kalbėti apie civilinio proceso kodekso XIII skyriaus reikalavimų nevykdymą, tačiau tai nereiškia, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Dėl jungtinės veiklos sutarties.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pagrįstai nustatęs, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 3 p.). Kauno apygardos teismo 2006 01 31 nuosprendžiu atsakovė J. D. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str.2 d. dėl didelės vertės turto pasisavinimo. Ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Paminėtu nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamoji J. D. laikotarpiu nuo 1997-07-30 iki 1998-07-31 su fiziniais asmenimis – nukentėjusiaisiais, tarp kurių buvo ir ieškovė D. S., sudarė Jungtinės veiklos sutartis / JVS/, pagal kurias A. ir J. D. firmos „Marmantas“ vardu / nuo 1999-04-15 ši individuali įmonė reorganizuota į J. D. firmą „Marmantas“, įsipareigojo suteikti statybai paruoštą su nuliniu ciklu žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išnuomotą pagal neterminuotą 1994-03-04 sutartį su Kauno m. valdyba, pastatyti prekybinius paviljonus, juos priduoti ir įvesti eksploatacijon, paruošti dokumentus ir perleisti kreditorių nuosavybėn. Naujai neįrodinėtina, kad D. S. pagal Jungtinės veiklos sutartį įnešė 12 000 Lt., be to, tam pačiam tikslui perdavė 12 000 Lt pagal notarinę paskolos sutartį bei paskolos rašteliais - 11 000 Lt. Dėl tų pačių pagrindų atmestinas apeliantės argumentas, kad paskolos raštelis suklastotas. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad nukentėjusieji perdavė pinigus tam, kad juos naudotų siekiant bendro tikslo, kurį pasiekus, piniginės lėšos virsta nekilnojamuoju turtu. Todėl šalių santykiai atitiko 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnio nuostatas, kai jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Abiejų sutarties šalių interesai buvo nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta jų jungtinė veikla, kurios rezultatas - sutartimi numatytas tikslas. Tai, kad šalių Jungtinės veiklos sutartis neišliko, apeliantė neturi pagrindo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytus prejudicinius faktus vertinti kitaip, t.y. kaip paskolinius santykius. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/234920 duomenys patvirtina, kad ginčo patalpa (prekybos paviljonas) 1-1 (32,76 kv.m.) pastate 3E1žp įregistruota J. D. firmos „Marmantas“ privačios nuosavybės teise pagal 1999-11-25 Statinių priėmimo naudoti aktą. Statinio vidutinė rinkos vertė 15697 Lt. apskaičiuota 2000-03-20 Kadastro duomenų užfiksavimo metu. Taigi, pagal Jungtinės veiklos sutartį ieškovė perdavė atsakovei 12 000 Lt. Pagal notarinę paskolos sutartį – dar 12 000 Lt bei 11 000 Lt pagal paskolos raštelius. Akivaizdu, kad ieškovė šiais mokėjimais iš tiesų vykdė prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį. Ginčo patalpos vidutinė rinkos vertė statybos pabaigos metu nebuvo didesnė už nuosprendžiu nustatytą faktą dėl 35 000 Lt pasisavinimo. Tuo tarpu atsakovė, pažeisdama Jungtinės veiklos sutartį bei pareigą tinkamai vykdyti prievoles, patalpas įregistravo savo vardu (CK 472 str., 176, 177 str., 1964 m. redakcija). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007-10-29 nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjant civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka, civiliniai ieškovai turės galimybę ginti savo teises, taip pat ir reikalauti priteisti jiems nurodytas patalpas. Tuo paneigtini apeliantės argumentai dėl ieškovės teisės tik į tiesiogines išlaidas. Be to, ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės kitų turėtų išlaidų, t.y. investicijų į patalpų įregimą (10 472 Lt ir 2000 Lt.), nors šias aplinkybes įrodinėjo UAB „Komprojektas“ atliktų darbų aktais. Ieškovė savo pažeistas teises gynė, prašydama įvykdyti prievolę natūra, t.y. pripažinti nuosavybės teises į patalpą 1-1/32, 70 kv. m., turgavietės „Marmantas" paviljone 3Elžp, esančiame (duomenys neskelbtini) ir šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nepažeisdamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių Jungtinę veiklą.

Dėl 1997-12-12 paskolos sutarties.

Pagal CK 52 straipsnį (1964 m. redakcija) apsimestiniu yra laikomas toks sandoris, kuris buvo sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį. Apsimestinio sandorio negaliojimo atveju negalioja apsimestinis sandorius, tačiau galioja tas sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmės - taikymas šalių santykiams taisyklių, liečiančių tą sandorį, kurį iš tikro turėjo galvoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-12-12 notarine sutartimi atsakovė pasiskolino iš ieškovės 12000 Lt. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta paprastos rašytinės formos sutartis, kurioje nurodytas notariškai patvirtintos paskolos sutarties reg. Nr. 2-4181 bei jos suteikimo tikslas - įnašas turgavietės (duomenys neskelbtini) statybai. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo nereikalauti iš J. D. grąžinti paskolintą sumą, kadangi atsakovė įsipareigojo baigus statybą sudaryti su ieškove paviljono perleidimo sutartį. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad šalių valia, sudarant ginčijamą paskolos sutartį buvo nukreipta siekiant pridengti kitą sandorį - įforminti ieškovės įnašą į turgavietės statybą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskolos sutartį pripažino apsimestine, kadangi ja buvo vykdoma jungtinės veiklos sutartis. Pažymėtina, kad tokia išvada šioje byloje atitinka Kauno apygardos teismo 2006-01-31 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-29 nuosprendį dėl atsakovės J. D. nusikalstamų veiksmų pasekmių, todėl apeliantė be pagrindo jame nustatytų faktų nelaiko prejudiciniais.

Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Iš atsakovų ieškovei priteistina 600 Lt ieškovės turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už jos atstovavimą apeliacinės instacijos teisme (CPK 98 str.) bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų IĮ J. D. turgus „Marmantas“ (į. k. 133553835, buveinės adresas Prūsų g. 4, 48283 Kaunas) ir J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S. a.k. 4630270650 po 300 (tris šimtus) litų iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei po 10,80 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.