- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- AS-822-103-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Tele2“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Tele2“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal Pareiškėjo UAB „Tele2“ skundą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Tele2“ 2008 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. 1V-1024 „Dėl ūkio subjektų UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausios kainų ribos nustatymo“, kuriuo buvo nustatyta balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausią kainų riba bei kitos su tuo susijusios poveikio priemonės, dalies, priimtos UAB „Tele2“ atžvilgiu, panaikinimo.
Kartu prašė sustabdyti šios įsakymo dalies galiojimą, iki bus išnagrinėta administracinė byla dėl jo teisėtumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti, o prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
Teismas konstatavo, kad bendrovės nurodytos aplinkybės, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, galimai sumažės UAB „Tele2“ į valstybės biudžetą mokami mokesčiai bei kitos privalomos įmokos, ir kad, patenkinus pareiškėjo skundą, valstybei galimai atsiras prievolės atlyginti žalą rizika, pirmosios instancijos teismo manymu, nesudaro pagrindo manyti,jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas skundo patenkinimo atveju pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
III.
Pareiškėjas UAB „Tele2“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinimo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino argumentų, nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo, nemotyvuota. Teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsiras teisinės ir faktinės pasekmės, kurių pašalinimas bus nebeįmanomas. Teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikalingas ginant viešąjį interesą, nes tai esą prisidėtų prie valstybės vykdomos programos ekonominei krizei įveikti. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, sumažėtų bendrovės pelnas bei į valstybę mokami mokesčiai. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę valstybei neatsirastų prievolė atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto valdžios institucijos akto, rizikos. Teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitiktų proporcingumo principą.
Pareiškėjas pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių administracinių bylų teisenoje tikslas yra pažeistų (arba galimai pažeistų) pareiškėjų teisių realios gynybos užtikrinimas. Todėl, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą administracinėje byloje dėl skundžiamų įsakymų teisėtumo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar skundžiamų įsakymų galiojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali iš esmės paveikti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, t.y. padaryti jiems žymią žalą, ir ar pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tokių teisių ir teisėtų interesų atkūrimas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymais grįstų argumentų, kad sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Prašymas grindžiamas abstrakčiais motyvais. Mano, kad neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai negali būti pagrindu stabdyti nutarimo vykdymą, nes tai nėra susiję su sprendimo vykdymo negalimumu ar pasunkėjimu jį įvykdyti. Teismas, vertindamas teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo galimybę, turėtų atsižvelgti ne tik į pareiškėjo, bet ir visuomenės interesus. Taikoma priemonė turi būti adekvati siekiamam tikslui. Be to, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, UAB „Tele2“ būtų sukurtos išskirtinės veiklos sąlygas, galimybės gauti didesnį skambučių užbaigimo veiklos rezultatą (pelną), kuris gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai, kitiems elektroninių ryšių rinkos dalyviams bei paslaugų gavėjams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Šiuo atveju pareiškėjas byloje prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - ir RRT) direktoriaus 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. IV-1024 „Dėl ūkio subjektų UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ balso skambučių užbaigimo atitinkamuose viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose ir susijusių priemonių aukščiausios kainų ribos nustatymo“ dalį, priimtą UAB „Tele2“ atžvilgiu, o taip pat imtis priemonių pateiktam reikalavimui užtikrinti – laikinai sustabdyti skundžiamo akto dalies galiojimą.
Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundo dėl RRT teisės akto padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus, kai teismas įstatymų nustatyta tvarka nusprendžia kitaip. Įvertinus teisės normas įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant ginčijamo RRT akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Bendrovės argumentas, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikalingas ginant viešąjį interesą, nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais. Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui. Pareiškėjo galimai patirta žala galės būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Tele2“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.