Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-1289-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
T-1289-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00753-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
G. P.
Byla Nr. T-1289-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00753-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. birželio 5 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 14 d. priimtu nutarimu Nr. 93-319 nutarta taikyti nuteistajam G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 42 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 49 iki 42 balų, šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą šešis kartus paskatintas – teigiamos nuostatos į priežiūrą, teigiama darbinė motyvacija – pataisos įstaigoje dirba, mokosi, siekia prasmingo užimtumo – laisvu darbo ir mokslo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kaltę pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

G. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktą, paskirtas 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, kuris BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintas 1/3 dalimi iki 1 m. laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė – 8 mėn. laisvės atėmimas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. sausio 30 d. ir 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 5 m. laisvės atėmimas.

Anksčiau teistas:

– Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 m.;

– Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirtas 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimas;

– Kauno apylinkės teismo 2013 m birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį jam paskirtas 11 mėn. laisvės apribojimas. To paties teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu atidėtas 1 m. 6 mėn.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmės;

– Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį bei 290 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimas, pagal BK 63 straipsnio 4, 9 dalis subendrintas su 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu bei 2014 m. kovo 4 d. ir 2013 m. liepos 19 d. nutartimis, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.).

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad G. P. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (42 balai pagal OASys), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, dirba, mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo teistas, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis pakartotinai darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net keturis kartus pažeidė įstaigos tvarkos taisykles, dėl ko du kartus buvo svarstytas drausminėje komisijoje, taip pat dar du kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas drausmine tvarka, iš ko galima spręsti, jog į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis. Be to, paskutinį kartą nuteistasis buvo svarstytas drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 27 d., t. y. už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalies pažeidimą nuteistąjį atleidus iš (duomenys neskelbtini) gavus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešimą apie tai, kad dėl piktybinio atsikalbinėjimo, darbo vengimo bei viso kolektyvo išbalansavimo atsisakoma nuteistojo paslaugų, kas tik patvirtina, jog nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo ir, priešingai nei teigiama Komisijos nutarime, nesudaro pagrindo spręsti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija daugiausia susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis, aktyviai mokydamasis ir siekdamas įgyti profesiją, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką, taip pat, nepažeidinėdamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, savo tinkamu elgesiu patvirtinti, jog būdamas laisvėje jis laikysis lygtinio paleidimo sąlygų. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis G. P. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-319 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-319 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis