Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1381-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-15
Bylos Nr.
2S-1381-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas
UAB „Septynios mylios“
Ieškovas
UAB „Aviaturas ir partneriai“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1381-115/2009

Teisėja Regina Eltermanienė Procesinio sprendimo kategorijos:

110.4, 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Kutrienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Septynios mylios“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-18316-728/2009 pagal ieškovo UAB „Aviaturas ir partneriai“ ieškinį atsakovui UAB „Septynios mylios” dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Aviaturas ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 73.291 Lt skolos, 4.963,07 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Septynios mylios”. Siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, prašė areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas vengia pasirašyti skolų suderinimo aktą, pagal numatytą skolos mokėjimo grafiką su ieškovu neatsiskaitė, skolininkas yra nesąžiningas, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi (b.l. 37) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, ieškovo UAB „Aviaturas ir partneriai“ reikalavimo dėl 78.254,07 Lt priteisimo įvykdymui užtikrinti nutarė areštuoti atsakovo UAB „Septynios mylios” kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 78.254,07 Lt sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pritaikius minėtą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Nurodė, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra ženkli. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas manyti, kad teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu dėl ieškovo pareigos vengimo vykdyti. Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešus apie tai skolininkui, nes manė, jog toks pranešimas sukels grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 148 str. 1d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Septynios mylios“ pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 38-40), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-07-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; iš ieškovo atsakovo naudai priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino ieškinio argumentus ir prašymą areštuoti atsakovo turtą, neišsiaiškino visų reikiamų ir svarbių aplinkybių, esant kurioms yra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Skundžiamoje nutartyje, LR CPK 144 str. l d. nurodytų privalomų sąlygų buvimas iš vis nėra nurodytas. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nenustatęs būtinų šių priemonių taikymo sąlygų (LR CPK 144 str. l d.), todėl 2009-07-30 nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog teismas ėmėsi spręsti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 str.), t.y. ieškovas nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Atsakovo teigimu, vien tik didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes faktinis atsakovo elgesys patvirtina, jog atsakovas sąžiningai siekia atsiskaityti su ieškovu ir nevengia pagal galimybes dalimis padengti susidariusio įsiskolinimo: atsakovas pagal galimybes dalimis moka įsiskolinimą ieškovui (2009 m. kovą ieškovui sumokėjo 33.169,50 Lt, 2009 m. balandį –60.717,00 Lt, 2009 m. gegužę – 15.000,00 Lt, 2009 m. birželį – 51.434,30 Lt, 2009 m. liepą – 35.335,90 Lt). Atsakovas nurodo, jog dėl laikinų sunkumų (sunkios ekonominės situacijos rinkoje ir turizmo sektoriuje) neturi galimybės iš karto padengti visos skolos sumos. Pateikiama atsakovo 2009-08-07 buhalterinė pažyma paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovas vengia vykdyti tarp šalių suderintą 2009-03-06 skolos mokėjimo grafiką; ši 2009-08-07 buhalterinė pažyma dėl susidariusio įsiskolinimo patvirtina ir tai, kad šiuo metu susidaręs įsiskolinimas ieškovui yra 56.955,10 Lt, o ne 78.254,07 Lt, kaip yra nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje. Mano, kad teismo 2009-07-30 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl apeliacinės instancijos teismas šią nutartį turėtų panaikinti arba pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsižvelgiant į šiuo metu susidariusio įsiskolinimo dydį (56.955,10 Lt).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Aviaturas ir partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 62-64) prašo atskirojo skundo netenkinti ir 2009-07-30 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, taikydamas LR CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Atsakovas nepateikė jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo garantijų (LR CK 6.70 str.). Pažymi, jog teismų praktikoje grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra preziumuojama, kai pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Nors atsakovas nedidelę dalį skolos sumokėjo, tačiau pagal 2009-08-25 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ieškovui liko skolingas 65.097,00 Lt, tai vertina kaip didelę įsiskolinimo sumą. Pažymi, jog pats atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad jo finansinė situacija sunki. Ši aplinkybė taip pat patvirtina realios grėsmės ieškovo turtiniams interesams buvimo faktą. Prie atskirojo skundo atsakovo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera, ir nepaneigia būtinumo užtikrinti ieškovo reikalavimą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Duomenų (įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis gera ir ieškovo reikalavimo suma jam nėra didelė, atsakovas nepateikė. Mano, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, nes nurodė areštuoti ne didesnės nei 78.254,07 Lt sumos atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ir pinigines lėšas, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo UAB „Septynios mylios“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

LR CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Vadovaujantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Apeliantas pažymėjo, jog skundžiamoje nutartyje, LR CPK 144 str. l d. nurodytų privalomų sąlygų buvimas iš vis nėra nurodytas. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, joje teismas nurodė, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, nes reikalavimas yra materialinio pobūdžio, jo suma ženkli.

Atskirajame skunde apeliantas UAB „Septynios mylios“ nurodo, kad ieškovui apmokėjo dalį skolos sumos, t.y. 2009-08-07 buhalterinė pažyma dėl susidariusio įsiskolinimo patvirtina, kad šiuo metu susidaręs įsiskolinimas ieškovui yra 56.955,10 Lt, o ne 78.254,07 Lt, kaip yra nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo UAB „Aviaturas ir partneriai“ ieškinys Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme teisėjos rezoliucija priimtas 2009-07-30. Apeliantas pateiktame 2009-08-07 rašte nurodo, jog 2009-07-31 ieškovui skolingas 56.955,10 Lt (b.l. 55). Nors 2009-08-07 aktas dėl skolų suderinimo nėra pasirašytas ieškovo, apelianto nurodytą aplinkybę apie skolos dalies sumokėjimą, patvirtina byloje esanti 2009-01-01– 2009-07-31 klientų apyvarta (b.l. 57-58). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, 2009 m. liepos 30 d. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų masto, objektyviai neturėjo patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas dalį skolos apmokėjo.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad atsakovas pats atskirajame skunde nurodė, jog dėl laikinų sunkumų (sunkios ekonominės situacijos rinkoje ir turizmo sektoriuje) neturi galimybės iš karto padengti visos skolos sumos (b.l. 38-40). Įrodymų, jog atsakovo finansinė padėtis šiuo metu gerėja ir ateityje bus tokia gera, kad jis bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 178 str.).

Apelianto (atsakovo) atskirojo skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apsprendžia ne didelė ieškinio suma, o atsakovo faktinis elgesys, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip minėta, duomenų, atspindinčių realią dabartinę atsakovo finansinę padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą), atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), o iš esamų duomenų ir atsakovo atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir kad ieškinio patenkinimo atveju jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumos ribose. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti sumažinti taikytų priemonių apimtį, jeigu dalį skolos jis padengė, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi atsakovo UAB „Septynios mylios“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (atsakovo) UAB „Septynios mylios“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18316-728/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB „Septynios mylios“ valstybei 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė