Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskie­nei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, nubaustam asmeniui G. J. Č., viešame teismo posė­dy­je išnagrinėjęs Slovėnijos Respublikos kompetentingos institucijos DARS d.d. prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lie­­tuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. Č. Slovėnijos Respublikos kompetentingos institucijos DARS d.d. 2008-11-30 sprendimu Nr. 08-072056200102 paskirta 300 eurų bauda už tai, kad jis 2008 m. lap­kri­čio 30 d. 17:20 val. važiavo rinkliava stoties Poetas mokamu A1 greitkeliu lengvuoju automobiliu, re­gis­tracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Viešųjų kelių įstatymo ZJC 77.a straipsnio pirmojo skirs­nio trečiąjį punktą, vairuodamas minėtą transporto priemonę be galiojančios vinjetės, kaip nurodyta įs­tatyme.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas prašo spręs­ti DARS d.d. institucijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klau­simą.

Prokurorė siūlo nepripažinti G. J. Č. paskirtos piniginės sankcijos, nes jo veika nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir liudijime nenurodyta, kad tokia veika patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tary­bos pag­rin­dų sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą, o taip pat yra pa­sibaigęs sprendimo vykdymo senaties terminas.

Pripažinti piniginę sankciją atsisakytina.

Teismas, spręsdamas piniginės sankcijos pripažinimo klausimą, remiasi Europos Sąjungos Ta­rybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo prin­ci­po taikymo finansinėms baudoms bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso nuosta­to­mis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso 17² straipsnyje nurodyta, kad Euro­pos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija – tai fiziniam ar ju­ri­­­diniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti sprendime nustatytą pini­gų sumą (baudą) arba kompensaciją nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis baudžiamajame proce­se netu­ri teisės pareikšti civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o teis­mas šią kompensaciją priteisė vykdydamas jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; pinigų sumą už pro­ce­­so išlaidas; įmoką į visuomeninį fondą arba nukentėjusių asmenų paramos organizacijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nu­sta­­tyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl vei­kos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžia­muo­ju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tary­bos pag­rin­dų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms bau­doms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.

Ta­rybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažini­mo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimus, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, sprendimą vykdančioji valstybė gali pripažinti ir vykdyti tik su sąlyga, kad sprendimas susijęs su veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal sprendimą vykdančio­sios valstybės teisę, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties požymiai ar kaip jis bebūtų api­bū­din­tas.

Kompetentingos Slovėnijos Respublikos institucijos pateiktame liudijime nėra nurodyta, kad G. J. Č. padaryta veika patenka į Tarybos pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 daly­je išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą, o nurodyta, kad sprendimas priimtas remiantis Viešųjų kelių įstatymo 11.c trečiuoju skirsniu, 77.c pirmojo skirsnio trečiuoju punktu ir veika kvalifikuota kaip Slovėnijos Respublikos kelių apmokėjimo reikalavimų pažeidimas.

G. J. Č. padaryta veika pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, nes už tai nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokia veika ati­tinka Lietuvos Res­publikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje nu­ma­­tyto administra­ci­nio teisės pažeidimo požymius, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas įgy­ven­dinant Tarybos pa­ma­­tinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms bau­doms nebuvo keičiamas. Taigi, G. J. Č. padaryta veika nėra nei nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos bau­džia­majame kodekse, nei 2005 m. vasario 24 d. Tary­bos pag­rin­dų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms bau­doms 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, nusikalstama veika, todėl pripažinti šią piniginę sankciją Lietuvos Respublikoje nėra pagrindo.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 4 punk­te nurodyta, kad teismas atsisako pripažinti pini­gi­nę sankciją, jei ji paskirta dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamie­ji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respub­likos baudžiamojo kodekso 96 straips­ny­je numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vyk­dymo terminai. G. J. Č. paskirta pi­ni­ginė sankcija pagal Lietuvos Respublikos teisę savo pobūdžiu yra admi­nis­tracinė nuobauda, o ad­mi­nistracinėn atsakomybėn pa­t­rauk­to asmens teisinė padėtis negali būti blo­gesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas ap­kal­tinamasis nuosprendis baudžiamo­jo­je byloje. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių tei­sės pažeidimų kodeksas nenustato admi­­nistracinės nuobau­dos vyk­dy­mo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas admi­nis­tracinis areštas, todėl pagal ana­lo­gi­ją turi būti remiamasi Lietuvos Respub­likos baudžiamajame kodekse nu­ma­ty­tomis tai­syk­lėmis. Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad ap­kal­ti­namasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai pas­kir­ta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. G. J. Č. piniginė sankcija tai­kyta 2008 m. lapkričio 30 d. sprendimu, šis sprendimas ilgiau nei per dvejus metus nebuvo pradėtas vyk­dyti, nėra nu­­sta­ty­ta, kad G. J. Č. vengė ar ki­taip truk­dė vykdyti sprendimą, kad būtų slap­s­tęsis ar bū­­­tų kokios nors ob­jek­ty­vios kliūtys įs­ta­tymo nu­ma­tytu būdu įvykdyti spren­di­mą, kad spren­dimo vyk­­dy­­­mo senaties eiga bu­vo sustojusi. Todėl darytina išvada, kad sprendimo vyk­dymo se­naties ter­mi­nas yra pa­sibaigęs.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Ta­rybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio spren­dimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straip­s­nio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti ir vykdyti Slovėnijos Respublikos kom­­­petentingos institucijos DARS d.d. 2008-11-30 sprendimu G. J. Č. paskirtos piniginės sankcijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Ta­rybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais, teismas

nutaria:

Atsisakyti pripažinti Slovėnijos Respublikos kompetentingos institucijos DARS d.d. 2008-11-30 sprendimu G. J. Č. paskirtą piniginę sankciją.

Dėl nutarties per 5 dienas gali būti paduotas skundas Kauno apygardos teismui per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.