Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-808-775/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-04
Bylos Nr.: e2A-808-775/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09361-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: A. O.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-808-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09361-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. O. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovo A. O. priešieškinį dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. (toliau – ieškovė) 2023 m. rugpjūčio 30 d. pradiniu ieškiniu prašė pakeisti 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2SP-19131-812/2021 (toliau – sprendimas) nustatytą nepilnametės dukters L. O. (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) bendravimo su motina tvarką, nustatant, kad ieškovė su nepilnamete dukra bendrauja ir jos auklėjime dalyvauja tokia tvarka: (bendroji bendravimo tvarka) kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant savaitės, kuomet įsiteisėja galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, savaitgalį), penktadienį paimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, bei to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą. Nustatyti išimtinę bendravimo tvarką (prioritetinė prieš bendrąją bendravimo tvarką), pagal kurią: 1) poriniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir sekančią dieną grąžinant nuo 12 val. iki 13 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną ir neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną tenka tėvui; 2) neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir sekančią dieną grąžinant nuo 12 val. iki 13 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną ir poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną tenka tėvui; 3) kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2024 m.) Naujųjų metų išvakarėse (t. y., gruodžio 31 d.) paimant vaiką nuo 17 val. iki 18 val. iš jo gyvenamosios vietos bei sekančią dieną (t. y., sausio 1 d.) nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą. Nurodytu laikotarpiu kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais išimtinė bendravimo teisė tenka tėvui; 4) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena patenka į bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį; 5) išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka ieškovei. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku bendrąjį grafiką, nurodytą dieną motina bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tos pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; 6) išimtinė bendravimo teisė ieškovės gimimo dieną tenka mamai. Nurodytą dieną motina bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 10 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tos pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; 7) poriniais metais (duomenys neskelbtini) (dukros gimtadienis), pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš gyvenamosios vietos arba paimant vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18 val. iki 19 val. į gyvenamąją vietą. Išimtinė bendravimo teisė neporiniais metais (duomenys neskelbtini) (dukros gimtadienis) tenka tėvui; 8) kiekvienų kalendorinių metų vasaros atostogų laikotarpiu: 8.1) nuo liepos 1 d. pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš jos gyvenamosios vietos iki liepos 15 d., liepos 15 d. nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (nuo liepos 16 d. iki liepos 31 d. išimtinė bendravimo su vaikais teisė priklauso mamai); 8.2) nuo rugpjūčio 1 d. pasiimant vaiką nuo 9 val. iki 10 val. iš jos gyvenamosios vietos iki rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 15 d. nuo 18 val. iki 19 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą (nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. išimtinė bendravimo su vaiku teisė priklauso tėvui); 9) apie negalėjimą pasiimti vaiko nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko tėvui A. O. ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute A. O. nurodytu mobiliojo telefono numeriu. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslinusi savo ieškinio reikalavimus 2023 m. spalio 31 d., ieškovė be jau nurodytų ieškinio reikalavimų teismo prašė pereinamuoju laikotarpiu nustatyti ieškovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, ją nustatant taip: 1) pereinamąjį laikotarpį, t. y. 2 mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiko nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute jo nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 2) pereinamąjį laikotarpį, t. y. 2 mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienos savaitės šeštadienį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiko nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute jo nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad 2021 metų sprendimu šalys susitarė, jog ieškovės bendravimas su dukra neribojamas, šalys dėl bendravimo susitars abipusiu geranorišku susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tačiau atsakovas sistemingai ir sąmoningai riboja ieškovės bendravimą su judviejų dukra. Pagal atsakovą dukra gali su ieškove bendrauti tik kas dvi savaites ir tik jo gyvenamojoje vietoje ne ilgiau nei kelias valandas ir tik tuomet kai jis yra namuose. Ieškovei neleidžiama vaiko išsivesti iš atsakovo namų ar išeiti už namų kiemo ribų. Atsakovas taip pat vaiko ugdymo įstaigai nurodė, kad jis draudžia jog vaikas bendrautų su ieškove, jei ji ateitų į ugdymo įstaigą. Ieškovei prašant dažniau susitikti su dukra, atsakovas visada ironizuoja, pašiepia bei žemina ieškovę ir niekada nesutinka, kad ji su dukra galėtų susitikti dažniau. Tarp ieškovės ir vaiko yra stiprus ryšys, mergaitė noriai bendrauja su mama, labai jos laukia, kai susitinka prašo, kad mama ją nusivestų į parduotuvę, į žaidimų kambarį ir kt. Kadangi vaiko ir motinos bendravimas yra ribojamas, ieškovė prašo pakeisti minėtą sprendimą ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ji turi kitą vaiką, kuriam šiuo metu yra 3 mėnesiai, dėl to nedirba ir yra išlaikoma sutuoktinio. Jos gaunamos pajamos yra vaikui mokami pinigai 85 Eur ir nedarbo išmoka 197 Eur. Sutiko mokėti kas mėnesį po 220 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

4. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti sprendimu patvirtintą 2021 m. liepos 12 d. šalių sudarytos taikos sutarties 2 punktą jį išdėstant taip: dėl dukros išlaikymo šalys susitaria, kad ieškovė iki vaiko pilnametystės jo išlaikymui kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, pradedant mokėti nuo 2023 m. spalio 1 d., mokės po 300 Eur, pinigus sumokant atsakovui banko pavedimu. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad šalys buvo susitarę dėl dukros išlaikymo, tačiau ieškovė pinigų dukters išlaikymui nemoka. Nurodė, kad ieškovė neteikia jokio išlaikymo vaikui, nors šiai dienai skirtas 150 Eur išlaikymas yra ženkliai per mažas. Nesutiko, kad ieškovė mokėtų 220 Eur dukros išlaikymui, prašė priteisti 317 Eur periodinį išlaikymą. Ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad jis niekada neribojo ieškovės ir nepilnametės dukros bendravimo. Taikos sutartimi buvo patvirtinta pati palankiausia bendravimo tvarka, kuomet bendravimas su nepilnamečiu vaiku neribojamas ir šalims galima geranoriškai tartis, tačiau ieškovė šia laisva tvarka nesinaudojo. Atsakovo teigimu, ieškovė pati nenori bendrauti su vaiku, kadangi nuo taikos sutarties sudarymo jos praleistas laikas su nepilnamete dukra yra minimalus. Pati ieškovė nusprendė atsakovui palikti vos vienerių metų vaiką ir išvyko gyventi į kitą šalį, dėl ko yra praradusi ryšį su vaiku, todėl teiginys, kad jos ir vaiko ryšys yra stiprus niekuo nepagrįstas. Šalių dukra apskritai nerodo noro bendrauti ir būti su ieškove, nes nėra pratusi su ja bendrauti. Ieškovė dukrą aplanko itin retai ir nesuteikia vaikui reikalingo dėmesio, motinos rūpesčio ir meilės. Atsakovo vertinimu, siekdama nustatyti reikalaujamą bendravimo tvarką, ieškovė visų pirma turėtų atstatyti ryšį su nepilnamete dukra, rodyti iniciatyvą, dėmesį, leisti laiką kartu dažniau ir ilgiau, bendrauti, rūpintis, auklėti ir pan., tačiau ieškovė jokio noro nerodo, neskiria ir nustatyto išlaikymo, todėl reikalauti pakeisti bendravimo tvarką šiai dienai nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, ieškovė veda netinkamą gyvenimo būdą, nėra aiški jos pastovi gyvenamoji vieta, ji ne kartą yra bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai ir kitus nusižengimus, turi didelių įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, teistumą, todėl nustatyti prašomą bendravimo tvarką būtų neadekvatu ir nesaugu nepilnamečiui vaikui. Tik atkūrus ieškovės ir nepilnamečio vaiko ryšį bus galima spręsti klausimą dėl atitinkamos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovas palaikė savo atsiliepimo į ieškinį motyvus, tačiau su ieškovės reikalavimų patikslinimu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų nustatyta tokia ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, pagal kurią: ieškovė bendrauja su dukra kas antrą mėnesio trečiadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiko nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 72 val. SMS žinute jo nurodytu mobiliojo telefono numeriu. Ieškovė bendrauja su dukra kas antrą mėnesio šeštadienį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiko nustatytu laiku ieškovė privalo pranešti vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 72 val. SMS žinute jo nurodytu mobiliojo telefono numeriu. Atsakovo vertinimu, tokia ieškovės bendravimo tvarka yra adekvati, kadangi ieškovė yra visiškai praradusi ryšį su dukra.

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – skyrius) nurodė, kad iki išvados pateikimo vaikas nebendravo su ieškove. Prieš teismo posėdį atsakovas informavo, kad ieškovė, veždama šalių dukrą automobiliu, rūkė ir pūtė dūmus vaikui į veidą, kad grįžęs iš ieškovės vaikas būna nevalgęs, suirzęs, nemiegojęs, tačiau skyrius neturi jokių objektyvių duomenų, dėl kurių reikėtų riboti ieškovės bendravimą su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarp vaiko tėvų vyksta nesutarimai dėl bendravimo su vaiku, į tai, kad tarp vaiko ir motinos galimai yra susilpnėję emociniai ryšiai (vaikas savo motina laiko močiutę) bei tai, kad vaikas šiuo metu yra gana mažo amžiaus ir nėra praleidęs ilgesnio laiko tarpo (susitikimai nėra reguliarūs ir trunka iki kelių valandų) su motina, vaikas nėra buvęs pas motiną su nakvynėmis, manytina, kad esant tokiai situacijai, staigus vaiko bendravimo su motina modelis gali neigiamai paveikti vaiko emocinę ir psichologinę būseną. Skyriaus vertinimu, būtų tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad vaikas adaptuotųsi prie ieškovės aplinkos ir tik po šio laikotarpio būtų tikslinga nustatyti vaiko bendravimą su nakvynėmis ar buvimu pas ieškovę savaitgaliais. Vaiku turi rūpintis ir išlaikyti patys tėvai, o ne seneliai, šiuo metu abi šalys yra nedirbančios, gaunančios nedideles pajamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys negalėtų dirbti ar turėtų sveikatos problemų. Be to, yra darbingo amžiaus. Vertinant šalių pajamas, nėra galimybių užtikrinti net būtiniausius vaiko poreikius. Skyriaus vertinimu, atsakovo priešieškiniu prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausio interesų naudai, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius. Konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko konkrečius poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies.

8. Teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo nutarties dalį civilinėje byloje Nr. 2SP-19131-812/2021, kuria priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ir nusprendė priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės po 250 Eur kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus sumokant atsakovui banko pavedimu į jo sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš ieškovės 67,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1 500 Eur advokatės atstovavimo išlaidų atsakovui.

9. Teismas nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė L. O. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. P. (duomenys neskelbtini) jai gimė A. P. Ieškovė su dabartiniu sutuoktiniu 2023 m. balandžio 18 d. sudarė ikivedybinę sutartį. Ieškovės kreditoriams nesumokėtos sumos pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis sudaro 12 095,89 Eur sumą, atsakovas kreditorių neturi. Ieškovė VSDFV duomenimis gauna nuo 297,51 Eur iki 323,02 Eur, atsakovas dirba savo tėvo R. O. įmonėje pagal verslo liudijimą, jo mėnesinės pajamos – 730 Eur.

10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtino 2021 m. liepos 12 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, periodinio išlaikymo mokėjimo ir ieškovės bendravimo su nepilnamečių vaiku nustatymo klausimus. Atsakovui 2022 m. liepos 14 d. jo prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2022 m. rugsėjo 5 d. grąžintas teismui. Ieškovė negeba išlaikyti savo dukters, dėl ko yra susidaręs 2 838 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

11. Spręsdamas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, teismas nurodė, kad nors ieškovė ir geba suprasti savo pareigą tinkamai rūpintis dukra, tačiau jos gyvenimo būdas ir požiūris į vaikų auginimą skiriasi nuo visuomenės požiūrio. Dėl netinkamo gyvenimo būdo ji negeba priimti vaiko auginimo iššūkių.

12. Šiuo metu šalių geranorišku susitarimu ieškovės bendravimas su dukra taikos sutartimi yra neribojamas. Teismo vertinimu, ieškovė nesupranta, kad tokia tvarka, kurioje numatytos valandos ir minutės, jai pačiai, turinčiai kitą vaiką, kuriam yra vos 4 mėnesiai ir kuris yra maitinamas ieškovės, nėra įgyvendinama, nes tokiu būdu, pati ieškovė dar silpnesnį, tik ką gimusį ir jos maitinamą vaiką paliktų, kad galėtų bendrauti su kita dukra, o tai turėtų įtakos kūdikio raidai ir jo augimo procesui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė negalės laikytis tokios detalios tvarkos, kas gali sąlygoti atsakovo prašymus jai skirti baudas, o tuo pačiu – vėl keisti šalių susitarimą, kuriuo bendravimas su dukra ieškovei neribojamas.

13. Kadangi ieškovei nėra ribojama bendravimo su vaiku tvarka, ji pati turi spręsti, kada nori matyti savo vaiką, bendrauti su juo, atsižvelgiant į kitą 4 mėnesių kūdikį. Lankyti vaiką jos noru, susitarti su atsakovu SMS žinutėmis, kada ji nori pamatyti ir pasiimti savo dukrą, t. y. ne prieš 24 val., o kada pati nori. Abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tai, kad skyrius užfiksavo pažeidimus, susijusius su ieškovės rūkymu, vežant kitą 4 mėn. vaiką automobiliu, įrodo ieškovės ydingo gyvenimo būdo pasirinkimo faktus. Ieškovė turi pati turėti norą atkurti ryšį su dukra ir tai daryti niekieno netrukdoma, pasikalbant ir bendraujant su atsakovu. Ieškovė turi dalyvauti dukters priežiūroje, auklėjime, o atsakovas negali trukdyti jai bendrauti su dukra ieškovės gyvenamoje vietoje. Ieškovė turi teisę kreiptis dėl laikinos priežiūros skirtos E. O. panaikinimo, tačiau savo elgesiu ir gyvenimo būdu ji turi įrodyti ir stengtis auklėti savo vaiką, atkurti ryšį su dukra.

14. Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas pripažino, kad keisti taikos sutartimi tarp šalių patvirtintą bendravimo tvarką nėra pagrindo, kadangi ieškovei neužkertama teisė bendrauti su dukra kada ji nori, pasirenkant laiką, galimybes, bendravimo būdą ją matyti bei su ja būti ir auklėti.

15. Įvertinęs šalių gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, jų vardu registruotą turtą bei dukters poreikius, teismas nutarė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šalių dukrai, kuriai yra (duomenys neskelbtini) teiktinas išlaikymas padidėjo iki 702 Eur sumos. Abiejų šalių nepilnamečiui vaikui skiriamos lėšos sudaro 300 Eur, vaikui taip pat mokami 98 Eur valstybės pinigai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga išlaikomas močiutės, vaikui ypač sunku jausti motinos nutolimą ir ieškovei pačiai sutinkant mokėti 220 Eur išlaikymą dukrai, teismas nutarė išlaikymą nepilnamečiui vaikui padidinti iki 250 Eur. Teismas sprendė, kad priteisti 300 Eur išlaikymą iš ieškovės šiuo metu nėra pagrindo, atsižvelgiant į jos oficialias pajamas ir tai, kad MMA 2024 m. padidėjo iki 924 Eur, todėl likusioje dalyje atsakovo reikalavimą teismas nusprendė atmesti kaip neįrodytą.

16. Atmetęs ieškinį, teismas ieškovės patirtų 750 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė. Atsakovo priešieškinį tenkinęs iš dalies, iš ieškovės priteisė 67,50 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 1 500 Eur dalį patirtų (iš viso patyrė 2 000 Eur) advokatės atstovavimo išlaidų atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo apeliantės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo. Sutinka ir neskundžia sprendimo dalies, kuria iš jos nepilnamečiui vaikui priteistas 250 Eur periodinis išlaikymas.

11.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Teismas sprendime nenurodė apeliantės reikalavimo, išdėstyto patikslintame ieškinyje. Patikslinto ieškinio trečiame bei ketvirtajame puslapiuose antruoju punktu yra suformuluotas reikalavimas dėl apeliantės bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu, apie kurį sprendimo aprašomojoje dalyje visiškai neužsimenama. Todėl neatmestina galimybė, kad tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl teismas, atmesdamas patikslintą ieškinį, šios dalies ieškinio reikalavimų tinkamai neįvertino, o tiesiog vadovavosi pradiniame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

11.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato atsakovui imperatyvų draudimą kliudyti apeliantei bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius, kad tarp šalių dėl dukros bendravimo tvarkos vyksta ginčai, atsakovas neleidžia ar daro kliūtis ieškovei bendrauti su dukra, todėl tarpusavyje susitarti geranoriškai tarp šalių kol kas nėra galimybės, dėl ko ir turi būti nustatyta konkreti apeliantės bendravimo su dukra tvarka su pereinamuoju laikotarpiu.

Atsiliepimas

11.4. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies sutinka su apeliantės pateiktu patikslintu ieškiniu. Atsakovas pats prašė pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pagal jo atsiliepime išdėstytas sąlygas, todėl darytina išvada, kad atsakovas sutinka su tuo, kad turėtų būti nustatyta konkreti apeliantės ir dukros bendravimo tvarka, nes šalims sutarti dėl bendravimo tvarkos dėl tarpusavio konfliktinių santykių tiesiog nėra įmanoma.

11.5. Šiai dienai galiojanti „liberali“ ir šalių geranoriškumu turinti būti grindžiama ir vykdoma taikos sutartis objektyviai negali būti įgyvendinta dėl atsakovo trukdymo apeliantei laisvai bendrauti su dukra. Tai patvirtina 2022 m. liepos 29 d. pagalbos plane atsakovo nurodyta pozicija, taip pat skyriaus specialistės I. L. rekomendacija atsakovui nusistatyti konkrečią bendravimo tvarką tarp vaiko ir motinos teismo sprendimu.

11.6. Teismas visiškai nevertino nenuoseklių ir vienas kitam prieštaraujančių atsakovo argumentų ir teiginių. Tarp šalių yra akivaizdus nesutarimas dėl bendravimo su dukra tvarkos, egzistuoja įtempti ir konfliktiški santykiai, atsakovas vienašališkai siekia primesti apeliantei jo pageidaujamą bendravimo su dukra tvarka, todėl nėra aišku, kaip teismas galėjo konstatuoti, kad šalys gali bendru sutarimu susitarti dėl bendravimo tvarkos, kai to objektyviai nėra galimybės padaryti.

11.7. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nepasitiki apeliante, todėl neleidžia jai išsivežti mergaitės. Apeliantė dar 2022 m. skyriui buvo nurodžiusi, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos 1 d. neleidžia jai bendrauti su dukra. Atsakovo motina skyriui patvirtino, kad 2023 m. rugsėjo pirmąją dieną apeliantė atėjo į rugsėjo pirmosios šventę ir atnešė dukrai dovanų, todėl neva buvo sugadinta šventė, be to, pridūrė, jog apeliantė į šventę nebuvo kviesta. Tačiau šis konfliktas nebuvo vienetinis atvejis, kuris patvirtina šalių egzistuojantį ginčą dėl bendravimo su dukra tvarkos. Tiek atsakovas, tiek jo motina siekia sumenkinti apeliantę dukters akyse, nepaisydami dukters interesų. Atsakovas kategoriškai nesutinka priimti psichologo pagalbą, nesutinka su specialistų rekomendacijomis, tokių būdu pats neužtikrindamas tinkamos vaiko sveikatos ir gerovės, todėl teismo išvada, kad apeliantei neužkertama teisė su dukra bendrauti kada ji nori, pasirenkant laiką, galimybes, bendravimo būdą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sutinka tik su tuo, kad apeliantė su dukra bendrautų tik pas jį ar jo motinos namuose, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė laisva valia negali pasirinkti bendravimo su dukra būdo.

11.8. Teismas analizuoja praeities apeliantės gyvenimo būdą, tačiau galimos praeityje padarytos klaidos, kurias lėmė pogimdyvinė depresija, neturi jokios įtakos šiuo metu sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Juo labiau, kad pats teismas pripažįsta, jog apeliantė sugeba suprasti savo pareigą rūpintis dukra, o skyriaus išvadoje konstatuota, kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų, dėl kurių reikėtų riboti apeliantės bendravimą su vaiku, kadangi skyrius neturi duomenų apie netinkamai įgyvendinamą apeliantės valdžią vaiko atžvilgiu.

11.9. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė tokias aplinkybes, kaip apeliantės kito vaiko maitinimą, kai tokie faktai bylos nagrinėjimo metu visiškai nebuvo nustatyti ir analizuojami. Taip pat apeliantės teisę kreiptis dėl laikinos priežiūros skirtos E. O., panaikinimo, kai jokia laikina globa dukrai niekada nebuvo nustatyta. Apeliantės vertinimu, teismas ne tik kad selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. vertino tik priešieškinio pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus, tačiau nevertino ieškinio pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų, dalį sprendime nurodomų aplinkybių tiesiog „sukūrė“.

11.10. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad tokia bendravimo tvarka, kurioje numatytos valandos ir minutės apeliantei nėra įmanoma įgyvendinti tinkamai, dėl to, kad ji turi kitą mažametį vaiką. Be to, tokios tvarkos nustatymas ir jos netinkamas įgyvendinimas galėtų sąlygoti atsakovo prašymus skirti apeliantei baudas. Apeliantė pažymėjo, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitos apeliantės dukters, todėl argumentai dėl kito vaiko palikimo ir įtakos jos auginimo raidai nėra susiję nagrinėjamos bylos dalyku. Be to, apeliantė su dukra L. gali bendrauti kartu pasiimdama ir kitą mažametę dukrą arba ją laikinai palikdama tėvui ar kitiems artimos aplinkos asmenims, ir tai jokiu būdu netrukdytų apeliantės bendravimui su dukra L. Aplinkybė, kad neva apeliantei negalint vykdyti bendravimo tvarkos, atsakovas prašys skirti jai baudas, yra tik hipotetinio pobūdžio teiginiai ir jie nepaneigia patikslinto ieškinio pagrįstumo.

11.11. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, nes visiškai nevertino vieno iš itin reikšmingų įrodymų byloje – skyriaus galutinės išvados, kuria pritariama apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimams dėl bendravimo tvarkos su pereinamuoju laikotarpiu nustatymo. Sprendime nėra nurodyta, dėl kokios priežasties šiuo įrodymu nesivadovauta, o šis procesinis pažeidimas galėjo nulemti visiškai kitokią teismo išvadą nagrinėjamu klausimu.

18. Atsakovui A. O. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš apeliantės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovas teigia, kad jis niekuomet neribojo apeliantės ir vaiko bendravimo, priešingai, norėjo, jog ji pradėtų rūpintis ir domėtis savo dukra. Todėl atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus, atsakovas, siekdamas, kad apeliantė atkurtų ryšį su nepilnamete dukra, geranoriškai pasiūlė kitą bendravimo tvarkos variantą, kuris, jo vertinimu, yra teisingas ir adekvatus. Apeliantė visiškai prarado ryšį su nepilnamete dukra, kurį reikalinga atstatyti. Apeliantė atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką interpretavo kaip jo sutikimą su tuo, kad turėtų būti nustatyta konkreti jos ir dukros bendravimo tvarka. Tačiau apeliantė šiuo metu gali bendrauti su dukra tada, kada ji nori, todėl visiškai nėra jokio reikalo tenkinti apeliacinį skundą, nes skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

12.2. Apeliacinio skundo motyvas, jog šalių sudaryta taikos sutartis objektyviai negali būti įgyvendinta dėl atsakovo trukdymo apeliantei laisvai bendrauti su dukra, yra nepagrįstas ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovas sutiko, jog yra neleidęs nepilnametės dukros susitikti su apeliante, tačiau tik dėl to, kad apeliantė norėjo dukrą pasiimti su nakvyne, nors dukra nėra prie jos pratusi, kadangi mama iš esmės nedalyvavo vaiko gyvenime, aplankydama ją vos kartą per mėnesį.

12.3. Apeliantė pagal esamą neribotą bendravimą su vaiku, jo neišnaudoja, nesiekia betarpiškai bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvauti jos auklėjime, todėl akivaizdu, kad nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos ji nesugebės laikytis, juo labiau augindama kitą vaiką.

12.4. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad nepasitiki apeliante, todėl neleido jai išsivežti mergaitės, kadangi apeliantė paliko šalių vienerių metų dukrą ir išvyko gyventi į užsienį, ja nesidomėjo, nedalyvavo vaiko gyvenime, jo auklėjime, neskyrė išlaikymo. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas siekia, kad atsirastų mamos ir vaiko ryšys, kad mergaitė palaipsniui pratintųsi prie mamos, o ne išimtinai sutinkant su apeliante, vaiką atiduoti jos pageidaujamam laikui į visiškai naują, vaikui nepažįstamą aplinką, kas prieštarautų vaiko interesams. Be to, apeliantė net negali nurodyti konkrečios vietos, kurioje ji bendraus su dukra. Iš pradžių teigė, kad ji yra nusipirkusi butą, vėliau nurodė, kad jokio buto neturi, skiriasi su vyru. Tik atkūrus emocinį ryšį, apeliantė galės dukrą pasiimti ir ilgiau, su nakvyne, tačiau dabartinis jos reikalavimų tenkinimas stipriai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

12.5. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas piktybiškai neleidžia jai bendrauti su vaiku, tačiau šių teiginių nepagrindžia, priešingai, pati apeliantė pripažino, kad ji neteikia vaikui išlaikymo ir pačią apeliantę tenkina vien epizodinis buvimas su dukra. Be to, reikiamo dėmesio jai skirti negali ir dėl to, kad augina dar vieną dukrą, kurią maitina, todėl be apeliantės, dukra nėra kam pasirūpinti.

Šalies argumentai

12.6. Apeliantė nurodo objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes dėl 2023 m. rugsėjo pirmosios šventės. Atsakovas ant apeliantės supyko dėl to, kad į šventę ji atėjo su drauge, kuri nieko bendro neturi su šalių vaiku, ir, tik įteikusi dukrai dovaną, pasišalino, nebendravo su dukra, ją ignoravo, taip sugadindama mergaitei šventę.

12.7. Apeliaciniame skunde akcentuojamos skyriaus išvados, kuriose teigiama, kad apeliantės siūloma bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu neprieštarautų geriausiems vaiko interesams ir sudarytų sąlygas atkurti vaiko ir motinos tarpusavio ryšį. Sutinkama su nurodytu, tačiau apeliantė šiuos teiginius nurodo kaip esminius, nekreipdama dėmesio į institucijos 2023 m. spalio 17 d. išvadą, kurioje akcentuojama, kad staigus vaiko bendravimo su motina modelis gali neigiamai paveikti vaiko emocinę ir psichologinę būseną, todėl manytina, kad šiuo metu ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų. Skyrius 2023 m. gruodžio 8 d. išvadoje pasisako tik dėl siūlomo pereinamojo laikotarpio ir priešieškinio reikalavimo. Išvadoje pažymima, kad skyrius dėl bendravimo tvarkos palaiko 2023 m. spalio 17 d. išvadą. Apeliaciniame skunde iškraipomos institucijos išvados, teigiant, kad teismas visiškai nevertino vieno iš itin reikšmingų įrodymų, t. y. galutinės išvados. Atsakovas mano, kad teismas tinkamai įvertino skyriaus išvadą ir vadovaujantis ja priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

12.8. Apeliantė nekreipė dėmesio į tai, kad išvadoje nurodoma, jog vaikui reikalinga adaptuotis prie naujos aplinkos ir tik po adaptacijos laikotarpio būtų tikslinga nustatyti bendravimą su nakvynėmis ar buvimu pas apeliantę savaitgaliais. Apeliantės nurodytas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis yra ženkliai per mažas. Esant susiklosčiusiai situacijai, pereinamasis laikotarpis turėtų būti minimaliai 12 mėnesių. Tačiau atsakovo nuomone, jis nėra reikalingas, nes apeliantė net esant neribotam laikui, jo neišnaudoja.

12.9. Teismas tinkamai įvertino apeliantės emocinę būseną, jos nesusiformavusias nuostatas dėl šalių vaiko auklėjimo, bendravimo su juo, tyčinio vengimo išlaikyti vaiką, neturėjimo sąlygų bendrauti su vaiku, jos atsisakymo nuo vaiko. Apeliantė ir toliau nurodo aplinkybes, kurių negali niekaip pagrįsti, kad neva tai nepilnametė mergaitė ne kartą išsakė norą nakvoti pas ją, kad yra netgi buvę atvejų, kuomet dukra, pabuvusi su apeliante, verkė ir nenorėjo grįžti atgal pas atsakovą. Tačiau, atsakovo teigimu, dukra jam pasakoja, kad būdama su mama, ji nieko neveikia, mergaitė visą dieną prasėdi kambaryje, kai ieškovė užsiiminėja su ką tik gimusia dukra, vienintelis jų bendras išėjimas į lauką – šuns išvedimas. Dukra su ieškove vyksta pasimatyti tik dėl to, kad atsakovas įkalba dukrą vykti pas mamą.

12.10. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra prieštaringi, savaip interpretuoti, todėl nepagrįsti. Skunde nurodoma, kad apeliantės galimos praeityje padarytos klaidos, kurias lėmė pogimdyvinė depresija, neturi jokios įtakos šiuo metu sprendžiant bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, tačiau duomenų, kurie pagrįstų, kad apeliantė būtų patyrusi pogimdyvinę depresiją, byloje nepateikta.

12.11. Apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji šiuo metu skiriasi su ką tik gimusios dukros tėvu, pati neturi kur gyventi ir viena rūpinasi vaiku. Teismas visapusiškai įvertino visas reikšmingas byloje aplinkybes, atkreipdamas dėmesį ir į tik gimusį apeliantės vaiką, kas neabejotinai turi įtakos nustatant bendravimo tvarką su šalių bendru vaiku. Apeliantė nevykdo savo pareigos teikti vaikui išlaikymą, kas, atsakovo vertinimu, tik parodo, kad jai nėra svarbus ir reikalingas jos vaikas. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės elgesys yra neprognozuojamas, ji pasirinkusi netinkamą gyvenimo būdą, kuris kenkia šalių mažamečiui vaikui, jo psichologiniam vystymuisi, poreikiams bei interesams.

12.12. Apeliantė procese nesielgė sąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis nurodydama teismui nepagrįstas aplinkybes, teigė galinti skirti 318 Eur išlaikymą, tačiau vėliau nurodė, kad išlaikymui gali skirti tik 220 Eur. Apeliantės pajamos siekia vos 300 Eur, todėl apskritai nesuprantama iš kokių pajamų ji pragyvena ir gali skirti išlaikymą abiem savo vaikams.

12.13. Nesuprantami apeliantės veiksmai ir siekis bendrauti bei rūpintis nepilnamete mergaite, kadangi vykstant teisminiam procesui, susitikimo metu ji nesudarė tinkamų sąlygų nepilnametei dukrai, neužtikrino būtinųjų poreikių įgyvendinimo. Akivaizdu, kad apeliantė nededa visų pastangų atkurti ryšį su vaiku, jo neaprūpina, nerodo noro leisti laiko kartu, nes sutartomis dienomis apeliantė nurodo, kad negali pasiimti vaiko dėl įvairiausių priežasčių, kurios kelia abejonių, todėl prašoma bendravimo tvarka negali būti jokiais būdais tenkinama, nes tai iš esmės šiurkščiai pažeistų nepilnamečio vaiko teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: nuotrauką, kurioje matyti ieškovė su dukra, ir keturis garso įrašus.

22. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė skelbimą, kad ieškovė ieško nuomotis butą; šalių susirašinėjimą ir ieškovės dukrai dovanotų batų nuotrauką.

23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, jog jie neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo, todėl juos atsisako priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

26. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

27. Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta vaiko teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Remiantis CK 3.155 straipsnio 2 dalimi tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, vadovaujantis CK 3.156 straipsnio nuostatomis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

28. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Galiojantis teisinis reguliavimas (CK 3.175 straipsnis) numato, kad ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant gali būti sprendžiami teisme, o kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina. Taigi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos faktiškai nenustatė – nustatė, jog pagal 2021 m. liepos 27 d. teismo patvirtiną šalių taikos sutartį ieškovės bendravimas su dukra yra neribojamas, todėl sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos nėra pagrindo iš esmės keisti, nes ieškovei neužkertama teisė su dukra bendrauti kada ji nori, pasirenkant laiką, galimybes ir bendravimo būdą, dukrą matyti, su ja būti ir ją auklėti. Teismas taip pat pažymėjo, kad vienkartinis tėvų ginčas vaiko darželyje rugsėjo 1 d. negali daryti įtakos jų bendravimo santykiams. Ieškovė turi pati norėti atkurti ryšį su dukra L. ir tai daryti niekieno neturkdoma, pasikalbant ir bednraujant su atsakovu. Ieškovė turi dalyvauti L. priežiūroje, auklėjime, o atsakovas negali trukdyti jai bendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, jog tarp šalių yra ginčas ir šalys susitarti negali, būtent dėl to ji prašo nustatyti jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Kadangi šalys nesugeba susitarti (suderinti savo pozicijų) dėl bendravimo tvarkos, tarp šalių kilo ginčai ir nesutarimai. Ieškovė teigia, kad atsakovas kliudo jai bendrauti su dukra. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad šalys geranoriškai dėl ieškovės bendravimo su dukra nesutaria. 2022 m. liepos 29 d. pagalbos plane pats atsakovas nurodė, kad „anksčiau leisdavau susitikti dukrai L. su mama, tačiau pastaruoju metu neleidau“. Vaiko vertinimo anketoje atsakovas nurodė, kad „nepasitikiu A. ir todėl neleidžiu mamai išsivežti mergaitės“. Jau 2022 metais Vaiko situacijos vertinimo anketoje ieškovė nurodė, kad atsakovas piktybiškai nuo 2022 m. liepos 1 d. neleidžia jai bendrauti su dukra. 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis sutinka tik su ta bendravimo tvarka, kurią jis pasiūlė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, daugiau su jokia bendravimo tvarka nesutinka ir nenori sutikti. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neduodavo to vaiko, normalu, nes jis nepasitiki šia moterimi, nežino ką ji su jo vaiku padarys, su jų vaiku, kur ji jį nusiveš, kaip jinai bendraus, todėl apsaugodamas savo vaiką, leisdavo jai matytis tik savo namuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei bendravimas su dukra nėra ribojamas.

31. Konstatavus, kad šalys dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nesutaria, pirmosios instancijos teismo palikta galioti 2021 m. taikos sutartimi nustatyta ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka neišsprendžia tarp šalių kilusio ginčo, nes visą derinimą dėl motinos ir dukros bendravimo palieka spręsti pačioms ginčo šalims, kurios dėl jos nesugeba susitarti. Yra pakankamas pagrindas manyti, jog palikus tokią bendravimo tvarką nebūtų sudarytos galimybės skyrium gyvenančiai ieškovei dalyvauti auklėjant vaiką, be to, ieškovė taptų priklausoma nuo atsakovo valios leisti arba neleisti bendrauti su vaiku.

32. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, civilinė byla Nr. 3K-3-202/2014).

33. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ieškovės pareikštą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nagrinėti iš esmės ir įvertinęs šalių teikiamus bendravimo tvarkos pasiūlymus, vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę, vaiko ir šalių galimybes bei užimtumą, turėjo spręsti dėl detalizuotos, konkrečios ir geriausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaiko ir motinos tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, nagrinėjant šį reikalavimą, būtina vertinti ar nėra reikalingas taip pat ir pereinamasis laikotarpis, kurį savo ieškinyje siūlė nustatyti pati ieškovė. Jei pereinamasis laikotarpis reikalingas, tai spręsti dėl jo intensyvumo ir trukmės. Pažymėtina, jog nesutikdamas su šalių siūlomais bendravimo tvarkos variantais, teismas turėjo pareigą nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų ieškovės ir jos nepilnametės dukros interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismui nesprendus iš esmės klausimo dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, toje dalyje liko neatskleista bylos esmė, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šį šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio teisinius santykius (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinė bylos baigties

34. Pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didele apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi neatskleista bylos esmės, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Kadangi civilinės bylos dalis yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė