- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 1-135-369/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- L. S.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 207 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. būdama UAB „X“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, turėdama išankstinį sumanymą, kad UAB „X“ apgaulės būdu iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos būtų paskirta subsidija, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus - 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 376 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojams L. J., D. Š. ir J. B. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 (trys) valandos darbo per dieną, o M. G. ir R. L. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 4 (keturios) valandos darbo per dieną ir patvirtindama savo parašu; 2021 m. vasario 8 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 382 „Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos“, įrašydama į dokumentą tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbuotojai G. D. nustatoma dalinė prastova ir nustatomos 3 (trys) valandos darbo per dieną, patvirtindama parašu ir tuos dokumentus panaudojo – pateikė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E“ buhalterei J. P. ir 2021 m. vasario 23 d. pateikė Užimtumo tarnybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo, kurį patvirtino savo parašu, nors teikti tokio pasiūlymo pagrindo neturėjo. UAB „E“ buhalterė J. P., veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė faktinės situacijos neatitinkančius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už UAB „X“ darbuotojus: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D. (iš viso 6 darbuotojams), kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, nors realiai minėti darbuotojai prastovose nebuvo, ko pasėkoje iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „X“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 eurų, dėl ko Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patyrė didelę žalą. Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Apklausta teisme kaltinamoji L. S. kaltės nepripažino. Kaltinamoji perskaitė raštu pateiktus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Kaltinamoji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) versle dirba daugiau kaip 20 metų. Įmonės „X“ paskirtis - (duomenys neskelbtini) didmeninė prekyba. Nagrinėjamoje byloje ji minima kaip UAB „X“ darbuotoja – direktorė, tačiau 2009-2021 m. buvo ne tik UAB „X“ direktorė, bet ir akcininkė. Turėjo 20 procentų įmonės akcijų. Įvairiais laikotarpiais taip pat vadovavo kitoms su P. B. susijusioms įmonėms: UAB „N“ ir kitoms. Su P. B. daug metų buvo ne tik vieninteliai akcininkai, bet ir pora gyvenime (apie (duomenys neskelbtini) metų). Jis buvo įmonės advokatas. Įmonė ,,X“ su jo teisine kontora buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį. Normalu, kad ji tikėjo tuo, ką P. B. rekomenduoja, klausdavo jo patarimų ir su juo tardavosi. UAB „X“ ir P. B. įmonė „Y“ savo veiklas vykdė tose pačiose patalpose. Išsiskyrus (asmeniuose santykiuose) su P. B., 2018 m. pajuto, kad jis linkęs į manipuliacijas ir visišką kontrolę, nepagarbą ir žeminimą, „Skaldyk ir valdyk“ elgesį. 2019 m. P. B. buvo užsiėmęs psichologiniu šantažu, ko pasekoje sekė smurtas. Ji buvo ištirta teismo medicininės ekspertizės sumušimo žymėms nustatyti, parašė pareiškimą policijai. Vėliau dėl mobingo įtakos pareiškimą paneigė. UAB „X“ buvo trys 3 akcininkai: ji, P. B. ir T. M.. T. M. galėtų patvirtinti, kad P. B. ne kartą ėmėsi šantažo, kad tik jo sprendimai būtų priimti. Kaip akcininkai 2020-2021 metais jie rinkdavosi kartą į mėnesį/du. Gali kilti klausimas, kodėl ji vis dar liko direktore, tačiau tuo metu ji buvo akcininke, buvo subūrusi stiprų kolektyvą ir bendrovė dirbo pelningai. Pandemijos metu darbas dažniausiai vyko nuotoliu. Jautėsi darbinio tempo sumažėjimas, be to kraustėsi į naują ofisą, (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio mėn. P. B. jai patarė darbuotojus išleisti į dalines prastovas. Pasak jo, „ką jie sėdi namuose“. Ji paklausė jo, kaip teisininko, advokato, pagrindinio įmonės akcininko patarimo. Dokumentų klastoti neketino. Įsakymo priėmimo metu buvo karantino režimas, todėl buvo įsitikinusi, kad tai yra normalus, geras sprendimas. Karantinas buvo nauja situacija versle, nebuvo aišku, kiek jis truks ir kokios bus jo pasekmės. Padarė klaidą, kad neįformino šio sprendimo/ įsakymo akcininkų protokolu, todėl dabar nekiltų klausimų dėl to, kas ką žinojo ir kieno iniciatyva tai buvo. Buhalterė J. P. elektroniniu paštu atsiuntė įsakymo pavyzdį. Jo pagrindu išleido darbuotojus į dalines prastovas. Vėliau ji dar atsiuntė jau visiškai užpildytą dokumentą į Užimtumo tarnybą. Iš tikrųjų tuo metu ji net nelabai suprato prastovų esmės. Informuoti - informavo. Algas mokėjo įmonė. Bonusus irgi mokėjo įmonė. Pagal dokumentus mato, kad pirmąsias subsidijas už dalines prastovas UAB „X“ gavo 2021 m. kovo mėn. Tais pačiais metais, 2021 m. gegužės mėn. buvo pranešta apie jos atleidimą iš darbo. Jai būnant UAB „X“ direktore, įmonė gavo dalines subsidijas už 3 mėnesius. 2021 m. balandžio mėnesį darė ketvirčio balansą. Su akcininkais peržiūrėjo kiekvieną eilutę. Akcininkui - finansinių nusikaltimų advokatui (P. B.) tuo metu dėl subsidijos gavimo jokių klausimų nekilo ir jis pastabų neturėjo. Atkreipia dėmesį, kad išmokas, gautas darbo užmokesčio subsidijavimui už prastovas, įmonė dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo grąžino Užimtumo tarnybai. Visa suma 11 465,80 eurų. Žala valstybei nebuvo padaryta. Įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės turtinės žalos padarymą, tačiau ji nepadarė jokios žalos Užimtumo tarnybai. Prašo vertinti ir tai, kad 2020 m. įmonės apyvarta buvo 6 310 398 eurų. Įmonės pelnas - 539 942 eurų. 2021 m. - apyvarta siekė 5 750 715 eurų. Taigi, jai kaip tikrai pelningai veikusios įmonės vadovei nebuvo reikalinga ar būtina 11 000 eurų subsidija, kuri jokios ženklios įtakos rezultatams neturėjo. Tą patvirtino ir pats įmonės atstovas P. B., kuris paaiškinime yra pasakęs, kad „suorganizuota“ subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus kompensuoti įmonei yra nereikšminga ir faktinės naudos neatnešė, nes įmonė dirbo pelningai. Pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą buvo keliama versija, esą subsidija turėjo įtakos jos, kaip vadovės bonusams (premijoms). Tačiau į prastovas darbuotojus jai patarė išleisti 2020 m. gruodžio mėnesį, o nauja bonusų skaičiavimo sistema buvo patvirtinta 2021 m. kovą. Todėl ji niekaip negalėjo būti suinteresuota tokiu būdu gauti bonusus. Dėl dalinių prastovų, ji asmeniškai jokių išmokų ar subsidijų negavo. Yra įsitikinusi, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o jai pateiktas kaltinimas yra jos nesutarimų su akcininku P. B. pasekmė. Dabar jau žino, kad ir kreditinis sukčiavimas ir dokumentų klastojimas padaromi tiesiogine tyčia. Ji turėjo žinoti, kad esminiai apgauna Užimtumo tarnybą ir to siekia. Tačiau jos supratimas apsiribojo aiškiu žinojimu, kad vyksta visuotinis nuotolinis darbas, kas buvo naujiena, kad darbinis krūvis sumažėjęs ar sunkiau sukontroliuojamas. Tuo metu P. B. ir pasakė, kad reikia forminti dalines prastovas, o ji šito paklausė. Kitaip tariant, jos sprendimus lėmė ne siekis ką nors apgauti, o paklusimas patarimui situacijoje, kurioje atsidūrė pirmą kartą profesinėje veikloje. Dabar galvoja, kad P. B. patarimas išleisti įmonės darbuotojus į prastovą buvo jo plano dalis (įmonės perėmimo). Jos nuogąstavimus patvirtina ir tai, kad dabar įmonei vadovauja P. B. žmona R. B.. Apie prastovas darbuotojams nepranešė, nes iki galo nesuprato, kas tai per situacija, kokias pasekmes ji sukelia. Jos asmeninis įsitraukimas buvo gana menkas. Pasirašė paruoštus dokumentus, bet neskaičiavo nei sumų, nei atlyginimų ar panašiai. Dėl įmonės reputacijos rinkoje, tai ji buvo įmonės „X“ veidas rinkoje, todėl buvo ypač suinteresuota teigiama įmonės moraline reputacija. Teigti, kad ji pakenkė įmonei ar sugadino jos nepriekaištingą reputaciją yra klaidinga nuostata, nes ją atleidus, per pusę metų dėl nesveikos darbo atmosferos, juntamo mobingo, bandymo ją diskredituoti, tai turėjo neigiamų padarinių kolektyvo emocinei būklei. Iš darbo išėjo visi darbuotojai (liko 1 iš buvusio stipraus kolektyvo). Įmonės reputacija rinkoje sumenko dėl P. B. nevaldomo elgesio, patologinių melagysčių, buvusių įmonės darbuotojų kompetencijos žeminimo, šmeižto. Po jos atleidimo toliau buvo naudojamas jos elektroninis paštas ir tik po teisininkų pakartotinų pareiškimų pašto dėžutė /elektroninis paštas - perinstaliuotas. Atleidus ją iš direktorės pareigų, ji liko įmonės akcininke, bet kvietimus į akcininkų susirinkimus UAB „X“ siuntė adresu, kuriuo jau negyvena daug metų. Buvusi direktorė pereinamuoju laikotarpiu J. B. skųsdavosi, kad įmonę netiesiogiai valdo P. B.. Bijojo, kad koks nors ne jos priimtas sprendimas gali pasibaigti taip kaip ir jai (kaltinamajai). UAB „X“ darbuotojų paaiškinimai dėl prastovų buvo parengti P. B. kontoros teisininkės, visiems išdalinti ir liepta juos pasirašyti. Svarbi aplinkybė, kad po visų kaltinimų, šmeižto, ir nepavykusio jos akcijų perėmimo, jau po jos atleidimo, 2021 m. rugpjūčio 31 d. P. B. jai pasiūlė vėl tapti įmonės direktore. Yra likę jai išsiųsti elektroniniai laiškai ir kopija kitam akcininkui T. M.. Argi tai ne keista? UAB „X“, kurią neoficialiai valdo P. B., yra pareiškę kaltinimus, pretenzijas, įtarimus ir kitiems „X“ buvusiems darbuotojams. Šis procesas ją vargina ir psichologiškai, ir finansiškai, bet norėjo, kad jis įvyktų, jog suprastumėt, jog psichologinis smurtas ir mobingas egzistuoja ir už šių durų. Tiek organizacinio, tiek asmeninio P. B. mobingo dėka, ji nebėra įmonės „X“ akcininke. Buvo priversta nepelningai parduoti įmonės akcijas, be galimybės atsiimti jai priklausančius dividendus. Nusikaltimo nepadarė ir prašo ją išteisinti. Atsakydama į proceso dalyvių jai užduotus klausimus kaltinamoji nurodė, kad dalines prastovas padaryti jai pasiūlė P. B.. Ji ir P. B. rūkantys žmonės ir kartu eidavo parūkyti. Tuo metu pastoviai kalbėdavo apie įmonę, kad ofisas ištuštėjęs, kad nėra žmonių. Tai P. B. sukėlė erzelį. Dar vienas motyvas, kad įmonėje vienas darbuotojas turėjo pakankamai didelį atlyginimą. Tas pasiūlymas buvo rūkant ir niekas daugiau be jų dviejų pokalbyje nedalyvavo. Tai nebuvo naudinga, nes įmonė turėjo didelę apyvartą. T. M. kaip akcininkas šiame pokalbyje nedalyvavo. Galėtų sakyti, kad T. M. ji informavo apie prastovas, tačiau paskui, kai su T. diskutavo, tai jis sakė, kad apie prastovas jo neinformavo. Situacija buvo tokia, kad jai aiškino, jog dalinės prastovos, - kai darbuotojai namuose tai dirba, tai nedirba ir jų darbo sukontroliuoti negalima. Tuo metu įmonėje darbo tempas buvo sumažėjęs. Buvo labiau orientuoti į darbo rezultatą. Vienas žmogus vaikus augino, tai leido jam dirbti iš namų. Neturėjo tokios formos, kad supažindinti su įsakymu dėl prastovų. Įsakymus leisdavo tik susijusius su įmone. Nei vienas darbuotojas nežinojo, kad išėjo į prastovas. Subsidiją įmonė grąžino liepos ar rugpjūčio mėnesį. Tuo metu ji įmonėje jau nedirbo, bet jau gegužės mėnesį apie tai buvo užsiminę. Ji pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Dabar jau viskas žinoma, bet tuo metu buvo chaosas ir viskas atrodė, kad teisingai. P. B. yra teisininkas. Jis žino teisinius dalykus. Tuo metu ji buvo pardavėja ir rūpinosi organizaciniais reikalais. Tuo metu jai atrodė, kad ta dalinė prastova teisinga. Prastovos startavo nuo 2021 m. sausio mėnesio, o ją iš įmonės atleido gegužės 31 d. Įmonės balansai buvo daromi kas ketvirtį, kad pasižiūrėti rezultatus. Jeigu balanse yra eilutė „skolos įsipareigojimai“, tai buhalterė atsiunčia, kas yra po tais skaičiais. Tai ne paprastas balansas, bet toks detalus, kur matyti pirkėjai, pardavėjai, tiekėjai. Balanse tos prastovos turėjo figūruoti. Dabar ji negali pasakyti, kaip jos buvo parašytos. Galėjo būti ties išmokomis, kuria nors eilute. Dabar pasakyti jau negali, nes prie buhalterinių dokumentų neturi prieigos. Įmonės balansą pateikdavo buhalterė. Jai pateikto civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nepripažįsta. Iš įmonės ji pasiskolino 68 000 eurų, kuriuos grąžino 2021 metų vasarą, o P. B. su pareiškimu į FNTT kreipėsi 2021 m. pabaigoje, gal lapkričio mėnesį, parėjus 3-4 mėnesiams. Tai buvo paskola lengvatinėmis sąlygomis ir priekaištai apie pinigų grobstymą iš įmonės jai nebuvo reiškiami.
2022 m. sausio 14 d. įtariamojo apklausos metu L. S. parodė, kad susipažino su jai pateiktu įtarimu, tačiau parodymų neduos, kadangi nori išsamiau išanalizuoti pranešimą apie įtarimą. Parodymus duos 2022 m. sausio 28 d. (t.2, b.l. 74-75).
2022 m. sausio 31 d. įtariamojo apklausos metu L. S. parodė, kad šiuo metu pasikeitė jos gynėjas, todėl šiandien parodymų neduos. Ji prašys leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o būtent: 2021 m. sausio 26 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir pateiks savo paaiškinimus raštu (t.2. b.l. 88-92).
2022 m. vasario 11 d. įtariamoji L. S. atsiuntė raštu surašytus parodymus. Juose parodė, kad 2020 m. pabaigoje Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 pandemijos LR Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas karantinas. Dėl šios priežasties buvo ribojamas vykimas į darbą ir buvimas jame. Tuo metu atrodė, kad dalies darbuotojų darbas gali nustoti visiškai, todėl buvo nuspręsta dalį darbuotojų išleisti į prastovą. Paaiškino, kad vienas iš Bendrovės didžiausių akcininkų yra advokatas, buvęs (duomenys neskelbtini) pareigūnas P. B., kuris Bendrovei pagal teisinių paslaugų sutartį teikė ir teisines paslaugas. P. B. Bendrovės akcininkas yra per UAB „Y“, kurioje jis yra 100% akcininkas. Būtent P. B., kaip teisininkas, advokatas bei akcininkas ir patarė dalį darbuotojų išleisti į prastovą, nes anot P. B., „ką jie ten sėdi namuose“. Ji paklausė jo kaip teisininko patarimo, todėl ir buvo priimti atitinkami įsakymai dėl Bendrovės prastovos. Dokumentų klastoti ji neketino. Įsakymo priėmimo metu buvo įsitikinusi, kad prastova bus reali. Karantino režimo metu Bendrovės darbuotojai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų, todėl Bendrovės veikla visiškai nenutrūko. Tai supratus Bendrovėje buvo priimtas sprendimas grąžinti visas subsidijas, gautas darbo užmokesčiui kompensuoti. 2021 m. birželio mėnesį Bendrovė Užimtumo tarnybai grąžino visas lėšas – 11 465,81 eurų. Ji teigia, kad valstybei žala nebuvo padaryta. Paaiškinusi, kad karantinas buvo nauja situacija versle, nebuvo žinoma, kiek jis truks ir kokios jo pasekmės bus. Taip pat nežinojo, kad galės prisitaikyti prie karantino, ir dirbti dalinai nuotoliniu būdu. Kaip minėjo, lemiamą įtaką dėl sprendimų eiti į prastovas turėjo advokato, didžiausio akcininko P. B. patarimas. Ji negali sutikti, kad tokia veika buvo padaryta jos naudai – ji asmeniškai jokių išmokų, subsidijų negavo, todėl pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybė, kad veikė savo naudai, nurodyta visiškai nepagrįstai. Dėl premijinės išmokos ji gali paaiškinti, kad iki 2021 m. sausio mėnesio Bendrovėje galiojo tvarka, kad vadovo premija („bonusas“) buvo išmokamas priklausomai nuo pardavimų gryno pelno kas mėnesį. Taip 2021 m. vasario 2 d. Bendrovės akcininkų sprendimu jai buvo nuspręsta išmokėti 2 538,58 eurų premiją už gerus pardavimo rezultatus 2021 m. sausio mėnesį. Šiam sprendimui pritarė ir didžiausias akcininkas P. B.. 2021 m. kovo mėnesį didžiausias bendrovės akcininkas, advokatas P. B. pasiūlė vadovo premiją išmokėti kas ketvirtį priklausomai nuo rezultatų, todėl 2021 m. kovo 26 d. akcininkų sprendimu toks būdas ir buvo patvirtintas. Premija priklausė nuo metų ketvirčio Bendrovės pelno. Jau įgyvendinant šį sprendimą kilo diskusija, kas laikoma pelnu, nes grynasis pelnas sužinomas tik metų pabaigoje, išskaičiavus pelno mokestį. Tuo tarpu metų eigoje buvo galimybė žinoti tik preliminarų pelną, nežinant atostoginių, būsimų mokesčių ir panašiai. Tada diskusijų metu didžiausias akcininkas P. B. pritarė, kad jai būtų išmokėta pirmojo ketvirčio premija. Šį pritarimą jis išreiškė jai adresuotame elektroniniame laiške, kurį esant reikalui galės pateikti. Ji pažymi ir tai, kad kadangi 2021 m. sausio mėnesio premija jai buvo išmokėta pagal senąją tvarką, tai 2021 m. gegužės 12 d. akcininkų susirinkimo sprendimu jai buvo išmokėtas to ketvirčio premijos likutis.
Pranešime apie įtarimą nurodoma, kad 2021 m. pirmo ketvirčio grynasis pelnas buvo padidintas nepagrįstai. Įtarime nurodoma, kad buvo neįtrauktos (nenurodoma kur) dvi sąskaitos. Su tuo ji sutikti negali – vienos sąskaitos data yra 2021 m. balandžio 30 d., tad visiškai akivaizdu, kad tokios datos sąskaita neturi jokios įtakos 2021 m. pirmo ketvirčio rezultatams. 2021 m. sausio 26 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinė sąskaita, kuri buhalterės sprendimu buvo paskirta prie verslo plėtros vadovo D. Š. avansinės apyskaitos, t.y. kaip gautinė suma. Apie tai ji sužinojo tik 2021 m. gegužės 31 d. (paskutinę jos darbo dieną). Paaiškino, kad ši išankstinė sąskaita buvo įtraukta į įmonės programą „Saikas“, kurios registro išrašas kiekvieno mėnesio gale siunčiamas buhalterijai gautinoms sąskaitoms sutikrinti. Įmonėje dokumentų registravimas ir perdavimas buhalterijai vykdomas pagal procesą (jo aprašymą pateiks). Kiekvienas vadybininkas atsako už jam priskirtus pirkimus ir pardavimus. Ji paaiškina, kad buhalteriškai avansinė sąskaita yra ne pajamos. Jos tokiomis tampa tik po to, kad išrašoma sąskaita. Taip pat ir avansinė pirkimo sąskaita nėra išlaidos, kol negaunama pirkimo sąskaita. Ji įsitikinusi, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Mano, kad ikiteisminis tyrimas ir pranešimai apie įtarimą yra jos nesutarimų su kitu akcininku P. B. pasekmė, šio asmens pastarojo pusmečio pastangų susidoroti su ja pasekmė. Ji mano, kad P. B. naudojasi savo, kaip buvusio (duomenys neskelbtini) darbuotojo ryšiais ir pažintimis, kad paveiktų ją atsisakyti Bendrovės akcijų. Šiuo metu jos nuogąstavimus patvirtina ir tai, kad jai išėjus iš įmonės, joje pradėjo dirbti P. B. žmona R. B. įmonės direktorės pareigose. Prašo, kad jos rašytiniai parodymai būtų pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir jais būtų vadovaujamasi, o ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas (t.2, b.l. 90-92).
2022 m. vasario 25 d. L. S. teiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje (t.2 b.l. 96-99). 2022 m. vasario 25 d. įvykusios apklausos metu įtariamoji L. S. nurodė, kad nori pasinaudoti teise susipažinti su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą, bei savo parodymus atsiųs vėliau. (t.2 b.l. 100-101).
2021 m. lapkričio 24 d. apklaustas liudytoju P. B. parodė, kad UAB „X” nuo 2008 metų užsiima licencijuota veikla — didmeniniu (duomenys neskelbtini) platinimu. Licencijuotai veiklai keliami ypatingai aukšti (duomenys neskelbtini) tarnybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos reikalavimai platinamiems (duomenys neskelbtini), reikalavimai vykdyti veiklą griežtai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. L. S. inicijuotas neteisėtas valstybės biudžeto lėšų pasisavinimas sukėlė grėsmę Bendrovės reputacijai. UAB „X“ (toliau - Bendrovė) kreipiasi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusios Bendrovės direktorės L. S. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Už tai, kad ji būdama UAB „X“ direktorė suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, turėdama asmeninį tikslą įgijo didelės vertės svetimą turtą — 11 465,81 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, padarydama Lietuvos Respublikos biudžetui tokio pat dydžio turtinę žalą. Taip pat pateikdama netikslius tarpinius duomenis 34 415,19 Eur suma padidino Bendrovės grynąjį pelną už 2021 m. I ketvirtį ir tokiu būdu apgaule iš Bendrovės gavo 10 424,30 Eur premijinę išmoką. 2021 m. birželio 3 d. darbdavys UAB „X“ ir darbuotoja L. S. nutraukė 2010 m. sausio 4 d. darbo sutartį Nr. DS-006 akcininkų sprendimu, praradus pasitikėjimą Priedas Nr. i J. Iki 2021 m. birželio 2 d. L. S. Bendrovėje ėjo direktorės pareigas. 2021 m. liepos mėnesio pradžioje UAB „X“ darbuotojams pradėjus eiti kasmetinių atostogų, jie pastebėjo paskaičiuotus mažesnius nei priklausytų atostoginius. Aiškinantis su Bendrovės buhalteriją tvarkančia įmone UAB „E“ dėl tokių išmokų sumažėjimo, paaiškėjo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. UAB „X“ darbuotojai buvo dalinėse prastovose. Šias aplinkybes patvirtina pateikiami Bendrovės darbuotojų paaiškinimai, kur jie patvirtina apie savo nebuvimą prastovose [Priedai Nr. 2-3]. Apie Bendrovėje paskelbtas dalines prastovas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. darbuotojai niekada nebuvo informuoti, šias aplinkybes jie taip pat patvirtina savo paaiškinimuose [Priedai Nr. 2-3]. Pastebėtina, jog valstybėje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos metu visi darbuotojai turėjo galimybę dirbti mišriu būdu, nuotolinį darbą derinant su kontaktiniu. Darbo krūvis nurodytu laikotarpiu sumažėjęs nebuvo ir darbdavys suteikė darbuotojams visas darbo sutartyje sulygtas darbo sąlygas. Visi darbuotojai nurodytu laikotarpiu mišriu būdu Bendrovėje dirbo visą darbo savaitę ir pilną darbo dieną. Pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, jog buvusi UAB „X“ direktorė L. S. neteisėtai be pačių darbuotojų žinios, suklastojusi jų dokumentus, išleido juos į dalines prastovas. Apie neteisėtus L. S. veiksmus nebuvo informuota ir Bendrovės buhalteriją tvarkanti UAB „E“ buhalterė J. P.. Pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą UAB „E“ buhalterė, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiklą, pateikė Bendrovės dokumentus Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) [Priedas Nr. 3]. Bendrovės direktorės L. S. įgaliotas asmuo J. P. 2021 m. vasario 23 d. pateikė prašymą dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti [Priedas Nr. 4]. Kaip jau nurodyta, buhalterė J. P. vykdė direktorės nurodymus ir Užimtumo tarnybai pateikė neteisingus duomenis, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiklą. Buhalterė UAB „X“ buhalterinę apskaitą vykdė kaip UAB „E“ samdoma darbuotoja, nes Bendrovė savo buhalterės neturėjo. Neteisėtus L. S. veiksmus patvirtina prie 2021 m. vasario 23 d. pasiūlymo Užimtumo tarnybai [Priedas Nr. 5] pridėtas 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės įsakymas Nr. 376 Dėl bendrovės darbo sustabdymo, dėl epideminės situacijos ir apie dalinės prastovos paskelbimą nuo 2021 m. sausio 1 d. darbuotojams L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B. [Priedas Nr. 6] bei 2021 m. vasario 8 d. UAB „X“ direktorės įsakymas Nr. 382 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos ir apie dalinės prastovos paskelbimą nuo 2021 m. vasario 8 d. darbuotojai (kuri grįžo iš vaiko auginimo atostogų) G. D. [Priedas Nr. 7]. Be to, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą buvo siunčiami konkretūs prašymai išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus ir bankinio pavedimo kopijas [Priedai Nr. 8-12]. Dalinių prastovų laikotarpiu Bendrovės darbuotojams buvo vedami suklastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai [Priedas Nr. 13] ir jų pagrindu skaičiuojamas darbo užmokestis su prastovomis, t. y. buvo klastojami Bendrovės darbuotojų atlyginimų žiniaraščiai [Priedas Nr. 14]. O iš Užimtumo tarnybos 2021 metų kovo, balandžio, gegužio ir birželio mėnesiais gaunamos išmokos DU (darbo užmokesčio) subsidijavimui [Priedas Nr. 23]. Aplinkybes, kad L. S. neteisėtai ir be darbuotojų žinios paskelbė Bendrovės darbuotojams prastovas, kad gautų valstybės subsidijas, patvirtina ir 2021 m. birželio 2 d. darbuotojo D. Š. darbo sutarties nutraukimo dokumentai. Nutraukiant darbo sutartį abiejų šalių susitarimu, D. Š. buvo paskaičiuota 19 199,36 Eur (gross) suma, kai tuo tarpu dėl paskelbtų prastovų jo galutinis atsiskaitymas turėjo būti tik 6 938,15 Eur [Priedai Nr. 15(1), 15(2)]. Taigi, L. S., siekdama nuslėpti taikytų prastovų faktą, nutraukdama darbo sutartį šiam darbuotojui nurodė galutinį atsiskaitymą be prastovų. L. S., eidama UAB „X“ direktorės pareigas, suklastojo Bendrovės dokumentus ir apgaule turėdama išskirtinai tik savanaudiškų tikslų įgijo 11 465,81 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 81 cnt) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. L. S. Bendrovės grynąjį pelną padidino neteisėtai pasinaudojus ne tik valstybės dotacija, bet ir pateikdama netikslius duomenis apie Bendrovės finansinius srautus. 2021 m. gegužės 4 d. parengtoje ir L. S. pasirašytoje 2021 m. kovo 31 d. preliminarioje Pelno (nuostolių) ataskaitoje XI. eilutėje Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą nurodyta 208 486 Eur suma [Priedas Nr. 18]. Tuo tarpu pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. Bendrovės Pelno (nuostolių) ataskaitą, kurią po L. S. atleidimo parengė naujai paskirta direktorė J. B., Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą už tą patį laikotarpį yra tik 162 605 Eur [Priedas Nr. 19]. Bendrovės ataskaitos už tą patį laikotarpį patvirtina, jog L. S. neteisėtais veiksmais, įgydama valstybės biudžeto lėšas ir pateikdama netikslius buhalterinius duomenis didino Bendrovės grynąjį pelną. Tokiais neteisėtais veiksmais ji siekė sau materialiai palankaus akcininkų sprendimo. Nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojo žodinis akcininkų susitarimas dėl direktorės premijavimo tvarkos. 2021 m. kovo 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau - VAS) buvo patvirtinta nauja Bendrovės direktorės premijavimo tvarka. Buvo nutarta Bendrovės direktorei premijas už gerus veiklos rezultatus skirti pasibaigus einamajam ketvirčiui ir skirti 5 procentus nuo įmonės grynojo pelno, pasiekus užsibrėžtus tikslus, konkrečiai 2021 m. I ketvirčio Bendrovės pelno tikslas buvo 200 000 Eur [Priedas Nr. 16]. Pagal 2021 m. gegužės 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, Bendrovės direktorei buvo skirta 5 procentų premija nuo Bendrovės grynojo pelno už I ketvirtį, kas pagal 2021 m. sausio - kovo mėnesius sudarė 208 486 Eur [Priedas Nr. 17]. 8 486 Eur viršijama 2021 m. I ketvirčio grynojo pelno riba lėmė įmonės grynojo pelno ribos pasiekimą ir būtinąją aplinkybę, skirti Bendrovės direktorei premiją už gerus veiklos rezultatus. Šiuo pagrindu L. S. buvo išmokėta 10 424,30 Eur (bruto) premijinė išmoka. Pareiškėjos pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad L. S., eidama UAB „X“ direktorės pareigas, suklastojo Bendrovės dokumentus ir apgaule turėdama išskirtinai tik savanaudiškų tikslų įgijo 11 465,81 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 81 cnt) Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Ji pateikdama netikslius Bendrovės duomenis, už 2021 m. I ketvirtį padidino Bendrovės grynąjį pelną nuo 162 605 Eur iki 208 486 Eur. Dėl tokio apgaulingo Bendrovės grynojo pelno padidinimo, jai buvo išmokėta 10 424,30 Eur premija. L. S. didino Bendrovės pelną nepateikdama visų buhalterinei apskaitai būtinų dokumentų, konkrečių PVM sąskaitų faktūrų, neįtraukdama į Bendrovės buhalterinę apskaitą. Pavyzdžiui, ji į buhalterinę apskaitą neįtraukdama visų Bendrovės kliento (duomenys neskelbtini) sąskaitų, nagrinėjamu laikotarpiu sumažino prekių sandėlyje savikainą ir tokiu būdu taip pat be jokio realaus pagrindo didino Bendrovės grynąjį pelną [Priedas Nr. 25]. L. S. pateikdama netikslius duomenis apie Bendrovės finansinius srautus už 2021 m. I ketvirtį Bendrovės grynąjį pelną padidino 34 415,19 Eur suma (t.1; b.l. 11-102).
2022 m. vasario 15 d. prokurorės Margaritos Valantiejienės nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas (t.1 b.l. 103-113).
Apklausta teisme liudytoja J. B. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąją L. S.. Jos kartu dirbo UAB ,,X“. Šioje bendrovėje liudytoja nuo 2019 m. liepos mėn. buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Taip pat ėjo (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas. 2021 m. gegužę, buvusiai vadovei L. S. išėjus iš darbo, liudytoja tapo šios įmonės vadove. Šiose pareigose buvo iki 2021 m. spalio mėnesio. Užėmus šias pareigas jai paskambino įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė ir jos paklausė, ar bendrovės darbuotojams pratęsti prastovas. Apie tokį dalyką liudytoja nieko nežinojo ir labai nustebo, todėl apie tai informavo kitus įmonės darbuotojus bei akcininkus. Po to su bendrovės akcininkais nusprendė padaryti įmonės buhalterinį auditą. Jį atlikus buvo rasta nesutapimų. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad auditą atliko buhalterė. Kai įmonei vadovavo L. S., liudytoja apie prastovas nieko nežinojo. Šiuo metu liudytoja UAB „X“ nebedirba. Už prastovas pervesti pinigai Užimtumo tarnybai buvo sugrąžinti. Liudytoja negali tiksliai nurodyti, kokį laikotarpį dar buvo naudojamas L. S. elektroninis paštas, jai išėjus iš UAB „X“. Jis buvo pridėtas liudytojai prie dėžutės. Galėjo būti naudodamas mėnesio laikotarpyje. Mano, kad byloje esantį 2021 m. liepos 2 d. paaiškinimą (t.1 b.l. 25) rašė ji pati. Buvo tariamasi su bendrovės akcininkais. Tai padaryti padėjo P. B.. Buvo rašoma bendrai. Kiek ji pati asmeniškai parašė, negali pasakyti. Visi kolegos buvo parašę tam tikrus paaiškinimus. Ji davė tą paaiškinimą kolegoms nusirašyti. Liudytojai būnant įmonės direktore, visą įtaką įmonei turėjo P. B.. Kaip vadovė įmonėje sprendžiamos galios neturėjo. Viską sprendė akcininkai P. B. ir T. M.. Sprendimus dėl darbuotojų atlyginimų priimdavo akcininkai. Liudytojos darbo laikotarpyje iš pradžių įmonei teisines paslaugas teikė P. B.. Vėliau tvarka buvo pakeista. P. B. buvo sprendžiamasis bendrovės akcininkas ir tuo pačiu teisininkas. Kiek liudytoja supranta, tai dėl prastovų įforminimo ji šiek tiek nukentėjo. Tai dėl laisvadienių, dėl atostogų. Dabar tiksliai negali pasakyti. Jai buvo kompensuota, buvo perskaičiuotas atlyginimas, tačiau konkrečių sumų negali pasakyti. Liudytoja negali pasakyti, ar jos vadovaujamu bendrovei laikotarpiu buvo teikiamos finansinės ataskaitos. Taip pat negali pasakyti, kokia UAB „X“ apyvarta buvo 2020 metais.
Apklausta 2021 m. gruodžio 9 d. liudytoja J. B. parodė, kad nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. spalio 5 d. ji dirbo UAB „X“, (duomenys neskelbtini) pareigose, taip pat (duomenys neskelbtini) vadove. Įmonės veikla yra (duomenys neskelbtini) paslaugos, (duomenys neskelbtini) didmena. Ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini). Į darbą liudytoją priėmė tuometinė direktorė L. S.. Jos darbo pobūdis buvo būti atsakingai už kokybę, darbas su procedūromis, kokybės sistemos užtikrinimas, naujų procesų įvedimas. Darbas vyko mišriuoju būdu. Ji galėjo jungtis nuotoliniu būdu arba kontaktiniu būdu. Asmeniškai ji dirbdavo iš ofiso. Darbo laikas buvo pilna darbo diena nuo 08.00 val. 17.00 val. Dirbdama UAB „X“, nuo 2021 m. birželio 2 d. iš karto po buvusios direktorės L. S. atleidimo iš darbo, akcininkų sprendimu ji buvo paskirta nauja įmonės direktore. Turėjo kontroliuoti įmonės veiklą, taip pat vykdyti akcininkų nurodymus, gautus raštu ir žodžiu. Išėjus L. S. iš darbo jai paskambino įmonės buhalterė ir jos kaip įmonės direktorės paklausė, ar prastovos bus pratęstos. Tada liudytoja nesuprato klausimo ir pradėjo klausti jos, apie kokias prastovas ji kalba. Pradėjo ieškoti dokumentų. Dalį jų rado, dalį atsiuntė buhalterė. Buvo surastas 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės L. S. įsakymas dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos. Su minėtu įsakymu nei liudytoja, nei kiti darbuotojai raštu ar žodžiu nebuvo supažindinti. Pradėjo aiškintis su akcininkais apie prastovas. Pasirodo niekas galimai apie tai nieko nežinojo. Tada iš vieno akcininko ji gavo žodinį nurodymą atlikti UAB „X“ pirmojo ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą, nes kilo daug nesutapimų. Liudytoja UAB „E“ vyriausiajai buhalterei J. M. davė nurodymą perskaičiuoti pirmojo ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitą bei suteikė jai prieigą prisijungti prie buhalterinės apskaitos programos „Seikas“, kuri buvo įdiegta UAB „X“. Liudytojos žiniomis, ankstesnė buhalterė, kuri sudarė ankstesnę pelno (nuostolių) ataskaitą, tokios prieigos neturėjo. Programoje „Seikas“ galima būtų pažiūrėti prekių galutinį likutį, kokia sandėlio yra vertė. Galima buvo pamatyti, kokie produktai yra nurašomi bei išrašomų sąskaitų faktūrų judėjimą. J. M. atlikus paskaičiavimus pirmojo ketvirčio buvo pastebėti neatitikimai. 2021 m. gegužės 4 d. 2021 m. kovo 31 d. preliminari pelno nuostolių ataskaita ir naujai atlikta 2021 m. rugsėjo 21 d. nesutapo, tačiau kokie buvo nesutapimai, ji šiuo metu neprisimena. Naujai atlikta ataskaita buvo perduota akcininkams sprendimui. Vėliau, akcininkų bendru sutarimu, buvo nuspręsta grąžinti skirtumą Užimtumo tarnybai už prastovas bei išmokėti darbuotojams negautas lėšas. Liudytojai dirbant UAB „X“ apie tai, kad darbuotojai galėjo būti išleisti į prastovas, tame tarpe ir ji pati, apie tai nieko negirdėjo ir nieko paaiškinti negali (t.2. b.l. 57-59).
Apklaustas teisme liudytojas L. J. paaiškino, kad UAB „X“ pradėjo dirbti 2018 m. pabaigoje. Jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Dirbo iki 2022 m. rugpjūčio. Kai jį apklausė tyrimo metu, jis dar dirbo UAB „X“. Jo klausė, ar jis kažką žinojo apie prastovas. Jis atsakė, kad nieko nežinojo. Apie tai jam pasakė kolegos J. B. ir G. D.. Tuo metu jis dirbo hibridiniu būdu (nuotoliu, kartais susitikdavo darbe). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad bendrovėje dirbo pilną darbo dieną. Vadovės įsakymo dėl prastovų jis nematė. Liudytojo atveju dominavo darbas iš namų. Bendrovės ofise dirbdavo keletą dienų per savaitę. Byloje esančio jo vardu surašyto paaiškinimo (t.1 b.l. 26) jis nerašė. Kas jį parengė, negali pasakyti. Gal direktorė. Dėl prastovos gal keliais eurais sumažėjo jo atostoginiai ar atlyginimas. Tačiau tokio fakto, kad ženkliai sumažėjo, negalėtų pasakyti. Negali pasakyti, ar UAB „X“ bankiniu pavedimu jam kompensavo tą sumažėjimą. Liudytojui žinoma, kad UAB „X“ akcininkai buvo L. S., P. B. ir T. M.. Kas buvo bendrovės teisininkas, negali pasakyti. Sutartis rengdavo S., kuri dirbo teisinėje P. B. kontoroje. Liudytojas UAB „X“ buvo atsakingas už pardavimus. 2020 metais įmonės apyvarta buvo kokie 4-5 milijonai eurų. Įmonė visą laiką buvo pelninga, 2020 metai buvo sėkmingi metai. Pelnas gal buvo 700 000-800 000 eurų, bent jau taip jis atsimena. Ar 10 000 eurų reikšminga suma, čia jau kaip ir kam. Liudytojo subjektyvia nuomone UAB „X“ tokia suma nėra reikšminga. Liudytojui nebuvo žinoma, kaip bendrovės akcininkai buvo nusprendę 2021 metais L. S. mokėti bonusus.
Apklaustas 2021 m. gruodžio 6 d. liudytojas L. J. parodė, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki dabar dirba UAB „X“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Įmonės veikla yra (duomenys neskelbtini) didmeninis platinimas. Į darbą liudytoją priėmė tuometinė direktorė L. S.. Jo darbo pobūdis yra (duomenys neskelbtini) pirkimas iš Europos Sąjungos šalių, jų pardavimas vietinėje rinkoje arba klientams Europos Sąjungos šalyse. Darbas nuo 2021 m. vyksta mišriuoju būdu. Galima jungtis nuotoliniu būdu arba kontaktiniu būdu. Darbo laikas buvo ir yra pilna darbo dieną nuo 9.00 val. 17.00 val. Apie tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės L. S. buvo išleistas įsakymas dėl dalinės prastovos nuo 2021 m. sausio 1 d., jis sužinojo darbe, nes kai kuriems darbuotojams išėjus atostogų, buvo priskaičiuota per mažai atostoginių. Kai pradėjo aiškintis dėl kokių priežasčių tai galėjo būti, tada ir paaiškėjo, kad darbuotojai buvo išleisti į dalines prastovas, nors apie tai niekas nebuvo informuotas, tame tarpe ir jis pats. Jam apie tai nei žodžiu, nei raštu nebuvo pranešta. Liudytojo apklausos metu tyrėja parodė įsakymą. Pagal 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės L. S. išleistą įsakymą jis turėjo dirbti tris (3) valandas per dieną. Tai jam buvo naujiena. Minėtą įsakymą matė pirmą kartą, su juo anksčiau supažindintas nebuvo. Jis dirbo pilną darbo dieną ir dalinėse prastovose nebuvo (t.2, b.l. 40-42).
Apklaustas teisme liudytojas M. G. paaiškino, kad L. S. pažįsta kaip buvusią vadovę. UAB „X“ dirbo nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2021 m. vasario. Buvo kombinuotas darbas. Dirbo iš namų ir iš ofiso. Tyrimo eigoje iškviestas į apklausą nurodė, kad apie įmonėje buvusias prastovas nieko nežinojo ir apie tai nebuvo informuotas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas paaiškino, kad jau nebedirbant UAB „X“ pastebėjo, kaip į jo banko sąskaitą buvo pervesta gal 100 eurų. Tai pastebėjęs susisiekė su direktore, kuri jam paaiškino, kad jam buvo klaidingai neprimokėta už nepanaudotas atostogas ir viskas. Jis mano, kad tai nieko neturi bendro su buvusiomis prastovomis. 2020 m. metais įmonės apyvarta buvo apie 6 000 000 eurų. Įmonė dirbo pelningai.
2021 m. lapkričio 26 d. apklaustas liudytoju M. G. parodė, kad nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. vasario 12 d. dirbo UAB „X“, (duomenys neskelbtini) pareigose. Įmonė teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas. Ofisas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė tuometinė direktorė L. S.. Jo darbo pobūdis buvo ieškoti užsienyje (duomenys neskelbtini) produktų ir juos realizuoti Lietuvoje. Darbas vyko mišriuoju būdu. Jis galėjo jungtis nuotoliniu būdu arba kontaktiniu būdu. Darbo laikas buvo pilną darbo dieną nuo 9.00 val. 17.00 val. UAB „X“ jis dirbo iki 2021 m. vasario 12 d. Iš darbo išėjo savo noru, nes padidėjo darbo krūvis, o už tai niekas papildomai mokėti nenorėjo. Išėjęs iš darbo, 2021 m. vasaros metu, mėnesio neprisimena, iš UAB „X“ gavo banko pavedimą apie 100 eurų. Pradėjęs domėtis, už ką tie pinigai, jam buvo pasakyta, kad tai yra jam nepriemoka už 2020 metų atostoginius. Dirbant UAB „X“ apie tai, kad darbuotojai galėjo būti išleisti į prastovas, jis nieko negirdėjo ir nieko paaiškinti negali. Liudytojui dirbant minėtoje įmonėje nieko panašaus negirdėjo (t.2, b.l. 20-22).
Apklausta teisme liudytoja R. L. paaiškino, kad kaltinamąją L. S. pažįsta kaip buvusią UAB ,,X“ direktorę. Šiuo metu liudytoja ten nebedirba. Šioje bendrovėje ji dirbo nuo 2020 m. kovo mėnesio ir iki 2021 m. lapkričio. Jos pareigos buvo (duomenys neskelbtini) padėjėja. Jai įsidarbinus dirbo ofise. Prasidėjus pandemijai galėjo dirbti iš namų. Iš pradžių pilnai dirbo iš namų, paskui kažkiek ateidavo į ofisą. Apie bendrovėje buvusias prastovas nieko nežinojo. Apie tai jai nebuvo pranešta. Dėl prastovų ji asmeniškai finansiškai nenukentėjo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad UAB „X“ akcininkais buvo direktorė – L. S., P. B. ir asmuo vardu T., pavardės dabar neatsimena. Jos darbui akcininkai įtakos neturėjo. Kas teikė įmonėje teisines paslaugas, liudytoja nežino, tačiau gali spėti, kad tai darė P. B., nes žino, kad jis yra advokatas. Liudytoja neatsimena, ar 2021 m. pirmoje pusėje buvo atostogose. Apie buvusias prastovas jai pasakė arba nauja bendrovės direktorė J. B. arba kažkas iš kolegų. Liudytojos nuomone, jos ir kitų kolegų paaiškinimus paruošė direktorė J. B. su advokatu. Liudytojos paaiškinime parašyta tiesa, kad ji nežinojo, jog buvo prastovose.
Apklaustas teisme liudytojas D. Š. paaiškino, kad dirbo kartu su kaltinamąja. UAB „X“ įsidarbino 2020 m. spalio 19 d. ir dirbo iki 2021 m. birželio mėn. pradžios. Buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Jo užduotys buvo išplėsti verslo galimybes, ieškoti naujų verslo projektų. Darbas didžiąja dalimi buvo iš ofiso, bet buvo galimybė dirbti ir iš namų. Apie įmonėje buvusias prastovas išgirdo pirmą kartą iškviestas į apklausą policijoje. Dėl buvusių prastovų finansiškai nenukentėjo. Gaudavo tokį atlyginimą, kuris buvo nurodytas jo darbo sutartyje. Dėl atleidimo iš UAB „X“ sąlygų jis tarėsi su L. S.. Iš bendrovės jis buvo atleistas nedelsiant. Jį pasikvietė pokalbiui L. S. ir informavo, kad turi jį atleisti. Atleidimo priežasčių L. S. jam nenurodė, bet jau kurį laiką įmonėje jautėsi slogi atmosfera. Dieną prieš jo pokalbį dėl atleidimo su L. S. buvo įmonės valdybos posėdis. Jis buvo pakankamai triukšmingas. L. S. išėjo iš kabineto su ašaromis akyse. Buvo visiems pranešta, kad ji atleidžiama. Buvo sušaukti visi bendrovės darbuotojai ir jiems pasakyta, kad L. S. yra nušalinama nuo pareigų. Liudytojas suprato, kad jo atleidimas buvo susijęs L. atleidimu. Po jo atleidimo su juo buvo pilnai atsiskaityta.
Apklausta teisme liudytoja G. D. paaiškino, kad UAB „X“ pradėjo dirbti 2015 m. balandžio mėnesį. Į darbą ją priėmė buvusi įmonės direktorė L. S.. Iki 2019 m. vasario darbas vyko ofise, 2019 m. vasario mėnesį ji išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. Į darbą turėjo sugrįžti 2021 m. balandžio mėn., bet vasario mėnesio pradžioje pas ją į namus atvyko L. S. ir paprašė į darbą sugrįžti anksčiau. Liudytoja sutiko, tačiau prašė, kad jos darbas būtų daugiau nuotolinis, nes jos vaikas neturėjo dviejų metų. Nuo 2021 m. vasario mėn. liudytoja realiai visą laiką dirbo iš namų. Į ofisą atvykdavo, kai direktorė pranešdavo, kad numatomas susirinkimas. 2021 m. birželio mėnesį liudytoja paprašė jai suteikti vieną dieną atostogų ir susipažinusi su jai paskaičiuotu atlyginimu ir atostoginiais pamatė, kad už vieną atostogų dieną jai buvo paskaičiuota 100 eurų mažesnė suma. Tada ji paprašė, kad buhalterija jai atsiųstų 2021 m. birželio mėn. jos atlyginimo ir atostogų apskaičiavimą ir pamatė, kad ji yra prastovose. Apie tai liudytojai nieko nebuvo žinoma. Buhalterijoje jai pasakė, kad tuo klausimu jai reikėtų kreiptis į įmonės direktorę. Liudytojai buvo atsiųsti keli direktorės įsakymai, kad ji nuo pirmos dienos yra prastovose. Tuo metu atlyginimas jai buvo mokamas tvarkingai, nei cento mažiau. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad gavusi informaciją apie prastovas, L. S. bendrovėje jau nedirbo. Jos vietoje buvo laikina direktorė. Liudytojai patirta finansinė žala buvo atlyginta. Buvo priimtas sprendimas prastovų metu išmokėtas sumas grąžinti į valstybės biudžetą. Liudytojai buvo grąžinti gal 93-94 eurai.
Apklausta teisme liudytoja J. M. paaiškino, kad dirba UAB ,,E“, apskaitos tvarkymo įmonėje ir su L. S. yra bendravusi tik telefonu. Liudytojai pradėjus 2021 m. kovo mėnesį dirbti UAB „E“ jau buvo pradėtos skaičiuoti prastovos. Jos buvo skaičiuojamos pagal UAB „X“ vadovės L. S. įsakymą. Liudytoja telefonu paklausė L. S., ar tikrai įmonės darbuotojai prastovose, nes skaičiuojami nemaži atlyginimai bei priedai ir L. S. ją patikino, kad darbuotojai tiktai prastovose. UAB „X“ darbuotojams buvo paskaičiuoti mažesni atostoginiai, nes jie buvo prastovose. Prastovų išmokos dydis į vidutinį darbo užmokestį neįeina, todėl gavosi už atostogas mažesnis darbo užmokestis. Tada pradėjo aiškėti, kad darbuotojai nebuvo prastovose. Darbuotojai nežinojo, kad jie prastovose. Pradėjus aiškintis, nauja UAB „X“ vadovė priėmė sprendimus, kam iš darbuotojų priklauso primokėti darbo užmokestį ir grąžinti visą paramą valstybei. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad UAB „X“ atitinkamiems darbuotojams sumažintas atlyginimas dėl prastovų buvo kompensuojamas priedais. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams buvo pasakyta, kokia pinigų suma turi būti išmokėta „į rankas“ ir ši suma buvo atitinkamai paskaičiuojama. Bendra išmokamų atlyginimų suma darbuotojams nebuvo sumažėjusi. Buvo mokami priedai ir darbuotojai negalėjo žinoti, ar mažiau, ar ne, nes jie gaudavo konkrečią sumą. UAB „E“ pagal įsakymą atsiųsdavo, kokie turėtų būti priedai, kadangi atostogų neišeidavo pilnam mėnesiui tai tas skirtumas labai nežymus. Greičiausia, kad L. J. atostoginiai buvo išmokėti mažesni, nes vidurkis atostoginių skaičiuojamas pagal paskutinius tris mėnesius. L. J. nesikreipė dėl per mažų atostoginių. Liudytoja mano, kad jis šito nepastebėjo, nes atostoginiai gaunami su visu atlyginimu. Jeigu J. B. buvo prastovose, tai atostoginiai jai turėjo būti mažesni. UAB „X“ vadovė parašydavo įsakymą, kokie turi būti priedai. Įsakymas būdavo pasirašytas, nuskenuotas ir dažniausiai atsiųstas elektroniniu paštu. Visais klausimais iki 2021 m. birželio mėnesio liudytoja tiesiogiai bendraudavo su direktore L. S.. Pirmiausia būdavo vadovo įsakymas, kad darbuotojai yra prastovose. Nurodoma pilna ar dalinė prastova ir pagal tai paskaičiuodavo darbo užmokestį ir išsiųsdavo į agentūrą, kuri tvirtindavo ir teikdavo subsidijas. UAB „X“ sandėlio apskaita buvo vedama pagal programą ,,Seiko“, o buhalterinė apskaita pagal ,,Revilė“. Kai L. S. buvo įmonės direktorė, UAB „E“ neturėjo prisijungimo prie ,,Seiko“. Likučių ataskaitą atsiųsdavo pati L. S. ir pasakydavo, kokie likučiai yra. Tikrų skaičių šioje programoje liudytoja nematė. Visa detali apskaita buvo ,,Seiko“. L. S. išėjus iš darbo, ją pakeitusi nauja vadovė liudytojai atsiuntė ir suteikė prisijungimą prie ,,Seiko“ ir tada liudytoja galėjo ruošti realias ataskaitas, traukti ir žinoti, kokie prekių likučiai. Kai valstybė kompensuoja dalį darbuotojų atlyginimo, sumažėja įmonės sąnaudos. Pvz. įmonės atlyginimo biudžetas 50 000 eurų, iš jų 10 000 eurų kompensuoja valstybė, realiai įmonės išlaidos tik 40 000 eurų ir taip sutaupo. Liudytojai atrodo, kad L. S. buvo mokamas priedas nuo rezultato ir skiriamas kas ketvirtį. Bendrovės akcininkai žiūrėjo rezultatus ir atitinkamai skirdavo priedus.
Apklausta teisme liudytoja J. P. paaiškino, kad dirbdama buhaltere pažinojo UAB „X“ vadovę L. S. ir teko su ja bendrauti. Buvo gautas L. S. įsakymas dėl prastovų. Kai bendrovėje pasikeitė direktorė, išsiaiškino, kad prastovose darbuotojai nebuvo. Reikėjo perskaičiuoti darbo užmokestį, nes tiems darbuotojams, kurie buvo atostogose, dėl prastovų buvo skaičiuojamas mažesnis darbo užmokestis, kuris buvo vėliau išmokėtas. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jai atrodo, kad įsakymas dėl prastovų UAB „X“ buvo atvežtas popierinis variantas su direktorės parašais. Įsakyme buvo išvardinti darbuotojai ir kiek jie dirbs. Prieš tokio įsakymo atsiradimą teko bendrauti su L. S.. Buvo kalbama, kad galimos prastovos, nes darbo apkrovimas dabar mažesnis, kad darbuotojus galima išleisti į prastovas. UAB „E“ pasakė, kad galima išleisti į prastovas, jeigu darbinis apkrovimas mažesnis, bet tada reikia įsakymų. Norint pateikti prašymą Užimtumo tarnybai, liudytojai reikėjo įgaliojimo. Gal įgaliojimą liudytoja parengė ir išsiuntė direktorei, kad pasirašytų, kad liudytoja galėtų prisijungti ir pateikti dokumentus. Dirbdama liudytoja naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini). L. S. naudojosi (duomenys neskelbtini). UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys gavo įsakymą, kad žmonės bus prastovose, todėl reikės darbo užmokestį ir prastovą apskaičiuoti atskirai ir duomenis pateikti inspekcijai. UAB „E“ įspėjo L. S., kad už papildomą darbą bus pritaikomas papildomas mokestis. Liudytoja parengė UAB „X“ vardu pasiūlymą Užimtumo tarnybai ir šio projekto parengimą įtraukė į UAB ,,X“ sąskaitą. Prastovų laikotarpiu darbuotojų atlyginimas nesumažėjo. Sumažėjo atostoginiai, nes juos apskaičiuojant prastovos neskaičiuojamos. Jeigu L. J. buvo atostogose po prastovos, tai turėjo sumažėti atostoginiai. Tiksliai neprisimena, ar L. J. kreipėsi į buhalterius, bet kažkas kreipėsi, kad atostoginiai sumažėjo, dėl to jie ir pradėjo aiškintis. Neatsimena, ar J. B. kreipėsi dėl sumažėjusių atostoginių. Kai darbuotojas išeina į prastovas yra du paskaičiavimai. Galima paskaičiuoti arba pagal minimumą, arba pagal darbo užmokestį, kuris priklauso. Buvo įsakymas parašytas, kad skaičiuojama pagal darbo užmokestį, dėl to darbo užmokestis nebuvo sumažėjęs. Į Užimtumo tarnybą reikėjo išsiųsti dokumentus, kur buvo nurodyta, kiek kiekvienam darbuotojui priskaičiuota prastovų. Liudytoja pildė šitą dokumentą ir išsiuntė į inspekciją, kur perskaičiuodavo ir pinigus pervedinėjo į banko sąskaitą. Sumą, kuriai reikalinga subsidija, paskaičiuodavo pagal įsakymus. Jeigu dvi valandas buvo prastovose, už 6 valandas ji mokėjo darbo užmokestį, o už 2 valandas subsidijas, o subsidija sutampa su darbo užmokesčiu. UAB „X“ buvo fiksuotas darbo užmokestis ir priedas, kuriuos siuntė direktorė. Priedų jie neskaičiuodavo. Priedus išmoka pagal direktorės įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl surinktų duomenų įvertinimo, veiksmų kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius.
Teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. S. kaltės nepripažino. Tvirtino, kad išleisti kaltinime nurodytus darbuotojus į dalines prastovas jai pasiūlė buvęs artimas draugas, UAB „X“ pagrindinis akcininkas bei teisininkas P. B.. Paklausiusi šio asmens pasiūlymo kaip UAB „X“ vadovė priėmė ir pasirašė kaltinime nurodytus įsakymus apie bendrovėje dirbančių darbuotojų: L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B. ir G. D. išleidimą į dalines prastovas ir šiuos duomenis pateikė buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkiusioms darbuotojoms, kuriuos savo ruožtu, kaltinamosios priimtų įsakymų pagrindu kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri savo ruožtu 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „X“ sąskaitą pervedė išmokas (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 eurų. L. S. tvirtino, kad kaip bendrovės vadovė priimdama kaltinime nurodytus įsakymus jokios tyčios padaryti nusikalstamas veikas neturėjo. Ji paprasčiausiai nesuprato tuo metu buvusios situacijos, susijusios su „Covid“ epidemija ir darbuotojų galimybėmis dirbti nuotoliniu būdu. Kaip UAB „X“ vadovė neturėjo jokių kėslų, kad jos vadovaujamai bendrovei neteisėtai būtų pervestos piniginės lėšos bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimui. Tam ir nebuvo jokio reikalo, nes bendrovė dirbo pelningai. Kaltinamosios įsitikinimu, pablogėjus jos ir buvusio artimo draugo P. B. santykiams, pastarasis pateikdamas jai pasiūlymą bendrovės darbuotojus išleisti į dalines prastovas, tokius jos veiksmus jau buvo įtraukęs į savo schemas ir sumanymus, ateityje už tai ją atleisti iš UAB „X“ direktorės pareigų bei užvaldyti jos turimas bendrovės akcijas. Kaltinamoji teigė, kad dėl jos netyčinių veiksmų Užimtumo tarnyba bei UAB „X“ bendrovė ar jos darbuotojai jokios žalos nepatyrė. Užimtumo tarnybos bendrovei pervesti pinigai buvo sugrąžinti dar nepradėjus šios bylos ikiteisminio tyrimo.
2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 (TAR, 2019 m. liepos 26 d., Nr. 12378) buvo pakeistas BK 207 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nauja norma, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule, kai dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą. Tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį.
Nors L. S. nuosekliai tvirtino, kad išleisti jos vadovaujamos bendrovės darbuotojus į prastovas buvo P. B. sumanymas, tačiau tokių duomenų teismui pateikti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. B. tokią kaltinamosios poziciją kategoriškai neigė, tvirtindamas, kad apie tai sužinojo, tik L. S. pasitraukus iš direktorės pareigų ir išėjus iš darbo. Duodama parodymus L. S. pripažino, kad toks P. B. pasiūlymas jokiuose dokumentuose neužfiksuotas, apie tai nežinojo ir trečias bendrovės akcininkas T. M.. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji neteigė, jog P. B. įsakmiai jai liepė priimti įsakymus dėl dalinių prastovų. Kaip išsireiškė kaltinamoji, tai buvo P. B. pasiūlymas, išsakytas jiems rūkant, todėl akivaizdu, kad L. S. į tai galėjo iš viso nereaguoti. Kaltinamoji taip pat niekur neminėjo, kad P. B. jai liepė ar prašė nesakyti bendrovės darbuotojams, kad jie yra dalinėse prastovose. Kaltinamoji akcentavo, kad daugiau kaip 20 metų dirba (duomenys neskelbtini) versle ir buvo UAB „X“ „Veidas“, todėl teismui nesuprantama, jog būdama tokia patyrusi ji įvykdė P. B. pasiūlymą bei tokio veiksmo atitinkamai neįformino bendrovės akcininkų susirinkimo protokolu ar kitais rašytiniais įrodymais, elektroniniais laiškais ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis darbuotojų į prastovas buvo išleisti priimat 2020 m. gruodžio 30 d. jos kaip bendrovės direktorės įsakymą, o darbuotoja G. D., priimant 2021 m. vasario 8 d. įsakymą. Kitaip tariant kaltinamoji visiškai nepaaiškino, kodėl ji priprašiusi, kad G. D. sugrįžtų iš vaiko priežiūros atostogų į savo buvusią darbovietę, priėmė įsakymą dėl jos darbuotojos dalinės prastovos. Vertinant kaltinamosios parodymus reikėtų suprasti, kad taip ji pasielgė taip pat įtakota P. B., nors kodėl šis turėjo taip elgtis, lieka neaišku. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji apie priimtus savo įsakymus ir tai, kad kaltinime nurodyti bendrovės darbuotojai nuo tam tikros datos yra dalinėse prastovose ir gali dirbti ne visą darbo dieną, neinformavo tai liečiančių darbuotojų, nors juos visus įdarbino, būdama UAB „X“ direktore. Kaltinamoji patvirtino, kad karantino laikotarpiu darbas bendrovėje nenutrūko. Toliau buvo tęsiama darbinė veikta, todėl akivaizdu, kad kaltinamoji įvairiais darbiniais klausimais bendravo su jai pavaldžiais darbuotojais, tačiau apie tai, kad jie yra dalinėje prastovoje, o juos į šias prastovas ji išleido pagal akcininko P. B. pasiūlymą, niekam nepasakė. Tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad jie kaip dirbo visą darbo dieną, taip ir dirbo toliau, o apie dalines prastovas sužinojo, kai jų kolegė G. D. pradėjo UAB „X“ aptarnaujančioje buhalterijoje aiškintis, kodėl jai sumažėjo išmokėti atostoginiai. Tuo metu kaltinamoji šioje bendrovėje nedirbo ir neužėmė vadovaujančių pareigų. L. S. tvirtino, kad dėl jos priimtų įsakymų dėl dalinių prastovų bendrovės darbuotojai finansinių nuostolių ar nepatogumų nepatyrė, tačiau teismas su tuo nesutinka. Apklausti teisme liudytojai M. G., G. D., J. B., L. J. patvirtino, kad jiems buvo išmokėti mažesni atostoginiai, kurie vėliau išaiškėjus apie realų dalinių prastovų nebuvimą jiems kompensuoti. Be to, kaltinamoji neužsimena ir apie tai, kad jos kaip direktorės įsakymų pagrindu prastovose buvę bendrovės darbuotojai galėjo dirbti 3 ar 4 darbo valandas per dieną, tačiau visi darbuotojai patvirtino, kad jų darbo laikas buvo nuo 09 val. iki 17.00 val. ir šias darbo valandas jie turėjo atidirbti. Pažymėtina ir tai, kad dviem akcininkams nusprendus, kad L. S. toliau negali eiti direktorės pareigų, kaltinamoji jos pačiam įdarbintam liudytojui D. Š., kuris jos pačios buvo ir atleistas, neužsiminė apie tai, kad akcininko P. B. iniciatyva jis buvo dalinėje pravaikštoje. Apklausta teisme liudytoja J. B., pakeitusi UAB „X“ direktorės pareigose L. S., duodama parodymus neužsiminė, kad jai pradėjus eiti vadovės pareigas, akcininkas P. B. jai kokiu nors būdu būtų pasakęs, kad bendrovės darbuotojai yra dalinėse prastovose. Apie tai netikėtai sužinojo iš bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės, kuri jai paskambino ir paklausė, ar toliau tęsti darbuotojų prastovas. Tai išgirdusi apie tai nedelsiant pranešė P. B.. Po to buvo atlikta UAB „X“ pirmo ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaita ir ją parengus, pasak liudytojos, išaiškėjo įvairių nesutapimų. Tokiu būdu vertinant L. S. išsilavinimą, gyvenimišką ir darbinę jos patirtį teismui nepriimtini kaltinamosios išvedžiojimai, kad ji nesuprato savo priimtų įsakymų tikrosios prasmės ir galimų atsirasti pasekmių, kad buvo suklaidinta P. B. ir jos veiksmuose nebuvo ir nėra BK 207 straipsnio sudėtyje numatyto būtino elemento - tyčios. Teismo įsitikinimu, vertinant visus byloje surinktus įrodymus kaltinamoji veikė tikslingai, turėdama tikslą kaip bendrovės vadovė neteisėtai gauti UAB „X“ piniginių lėšų bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio subsidijavimui, kas ir buvo padaryta. Tai, kad gauta piniginė išmoka vertinant UAB „X“ apyvartą ir pelną nebuvo labai reikšminga, ir išaiškėjus, jog darbuotojai prastovose nebuvo, nedelsiant buvo grąžinta kaltinamajai bendrovėje jau nedirbant, nekeičia reikalo esmės ir neduoda pagrindo teismui teigti, jog nusikalstama veika, numatyta BK 207 straipsnio 2 dalyje, nebuvo padaryta. Kaltinamoji, kaip bendrovės vadovė turėjo suinteresuotumo šios išmokos gavimu, nes kaip pažymėjo teisme apklausta UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja J. M., kai valstybė kompensuoja dalį darbuotojų atlyginimo, sumažėja įmonės sąnaudos, o tai šiuo atveju buvo bendrovės vadovo kaltinamosios L. S. nuopelnas ir įmonės akcininkai į tai akivaizdu, kad atsižvelgė ir vertino teigiamai. Kaip jau buvo pažymėta, neteisėtais kaltinamosios veiksmais Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patyrė 11 465,81 eurų turtinę žalą, kuri viršija 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), todėl L. S. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 2 dalį.
L. S. šioje byloje kaltinama ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (pagal patikslintą kaltinimą; teismui perduotu pradiniu kaltinamuoju aktu L. S. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį).
BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, o šio straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Taigi dokumentas – tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pagal BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nurodyta nusikalstama veika gali būti padaryta atitinkamomis alternatyviomis veikomis, tarp jų – netikro dokumento pagaminimu, kas aktualu nagrinėjamoje byloje, kadangi pagal pareikštą kaltinimą, L. S. kaltinama būtent netikrų dokumentų pagaminimu ir jų panaudojimu.
Netikro dokumento pagaminimas aiškinamas kaip visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kas pasireiškia tuo, jog sukuriamas (atspausdinamas, pasirašomas ir kt.) visas naujas dokumentas, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Be kita ko, pažymėtina, kad suklastojimas BK 300 straipsnio prasme gali pasireikšti ne tik tuo, jog asmuo, turintis teisę surašyti, pasirašyti ir pan. atitinkamą dokumentą, pats padaro atitinkamus dokumento sukūrimo veiksmus, tačiau ir tuo, jog jis, turėdamas teisę savo vardu pasirašyti atitinkamą dokumentą, pasirašo kito asmens parengtą (sukurtą) netikrą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, žinodamas tai. Taigi nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad pagamino žinomai netikrą dokumentą, bei nori tokiu būdu veikti. Pastebėtina, kad šiuo atveju L. S. veiksmus pagal prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą teisme prašoma kvalifikuoti kaip BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kas apima didelės žalos požymį. Atitinkamai, siekiant asmens veiką kvalifikuoti kaip šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad asmens veika bei kaltė apima ir būtinąjį didelės žalos požymį, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei minėtų pasekmių bei turi būti nustatyta, jog asmuo suvokė, kad dėl jo veiksmų gali kilti didelė žala, bei to siekė ar sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-23-1073/2020, 21 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad kaltinamoji L. S. būdama UAB „X“ direktorė suklastojo tikrus dokumentus - 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „X“ direktorės įsakymą Nr. 376 ir 2021 m. vasario 8 d. direktorės įsakymą Nr. 382 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, įrašydama į šiuos dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įsakyme išvardintiems šios bendrovės darbuotojams nustatoma dalinė prastova ir jiems nustatomos atitinkamos darbo valandos per dieną, tai patvirtindama savo parašu bei šiuos dokumentus panaudojo pateikdama UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms darbuotojoms, kurios šių įsakymų pagrindu 2021 m. vasario 23 d. pateikė Užimtumo tarnybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimo, nors teikti tokio pasiūlymo pagrindo neturėjo. UAB „E“ buhalterė J. P., veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė faktinės situacijos neatitinkančius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už UAB „X“ darbuotojus L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B., G. D. (iš viso 6 darbuotojams), kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, nors realiai minėti darbuotojai prastovose nebuvo.
Kaltinamoji L. S. neneigė, kad UAB „X“ direktorės vardu priėmė kaltinime nurodytus įsakymus ir juos pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusioms darbuotojoms, tačiau taip pasielgė įtakota bendrovės pagrindinio akcininko P. B. ir neturėdama jokių nusikalstamų kėslų. Pripažindamas L. S. kalta pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir juos išanalizavo. Šių įrodymų analizė susijusi ir su L. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas pakartotinai tuo aspektu nepasisako. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. S. suklastojo ir panaudojo kaltinime nurodytus tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) apie bendrovės darbuotojų dalines prastovas. L. S. surašiusi ir pasirašiusi tokius dokumentus juos neteisėtai panaudojo ir išleido į teisinę apyvartą siekdama patvirtinti juridinius faktus – bendrovės darbuotojų dalines prastovas ir tai sukėlė atitinkamas pasekmes, nes UAB „X“ neteisėtai buvo išmokėta darbuotojų darbo užmokesčio subsidija. Tačiau teismas sutinka su L. S. gynėjo išsakytomis pastabomis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė 2022 m. rugsėjo 12 d. pakeistame ir teismui pateiktame kaltinime ir savo baigiamojoje kalboje visiškai nepagrindė, kuo remiantis L. S. inkriminavo didelės žalos padarymą suklastojant bei panaudojant tikrus dokumentus ir kaltinamosios veiksmus perkvalifikavo iš BK 300 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 3 dalį. Tai leidžia teismui daryti prielaidą, kad didelės žalos požymiu, numatytu BK 300 straipsnio 3 dalyje, kaltinime traktuojama didelė turtinė žala, patirta Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. T. y. pagal kaltinimą, didelė žala BK 300 straipsnio 3 dalies prasme apibrėžiama per kitą nusikalstamą veiką bei prilyginama didelei turtinei žalai, patirtai atitinkamos institucijos, kaip BK 207 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiui. Vis dėl to pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, yra skirtingo pobūdžio, savarankiškos nusikalstamos veikos, ir didelės žalos požymis, esantis BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir šis požymis, esantis BK 207 straipsnio 2 dalyje, negali būti tapatinami; didelė žala dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir didelė žala padarius kreditinį sukčiavimą (BK 207 straipsnio 2 dalis) pagal savo turinį nėra tapačios sąvokos; tokį šių sąvokų turinio skirtumą lemia ir skirtingi šių nusikalstamų veikų objektai – dokumentų suklastojimu kėsinamasi į normalią dokumentų apyvartą, o kreditiniu sukčiavimu kėsinamasi į valstybės ekonomiką ir verslo tvarką. Didelė žala BK 300 straipsnio 3 dalies prasme turi būti apibrėžta ir įrodinėjama atskirai ir savarankiškai, o ne per BK 207 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tokiu būdu, kaip apibrėžta kaltinime, didelė žala negali būti apibūdinama. Taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šiuo atveju spręstina, kad nėra nustatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinasis požymis – didelė žala, padaryta L. S. veiksmais, suklastojant ir panaudojant dokumentus, kas atitinkamai leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. ji pripažintina kalta padariusi šį nusikaltimą.
Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018), papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).
Bausmės skyrimas.
Teismas nenustatė kaltinamosios L. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatomis atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę.
L. S. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str. 60 str.). L. S. anksčiau neteista (t.2 b.l. 112), bausta administracine tvarka (t.2 b.l. 113). Kadangi kaltinamoji dirba, teismas sprendžia, jog jai skirtina BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Kaltinamajai paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti ilgesnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos sumokėjimo terminą, t. y. 12 mėnesių. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. S. teismas palieka kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją naikina.
Dėl civilinio ieškinio
Tyrimo eigoje, 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „X“ įgaliotas atstovas P. B. pateikė civilinį ieškinį ir prašė L. S. priteisti jo atstovaujamai bendrovei 10 424, 30 eurų turtinę ir 10 000 eurų neturtinę žalą (t.21 b.l. 12).
2022 m. vasario 21 d. UAB „X“ pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė iš L. S. priteisti 10 000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti (t.2 b.l. 13-14). 2022 m. vasario 23 d. nutarimu UAB „X“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.2 b.l. 15).
2022 m. sausio 21 d. prokurorės Margaritos Valantiejienės nutarimu buvo patenkintas UAB „X“ įgalioto atstovo P. B. 2021 m. gruodžio 22 d. prašymas (t.21 b.l. 1) ir L. S. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į butą patalpą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 94 300 00 eurų iki 2022 m. liepos 21 d. ( t.2 b.l. 79). 2022 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. S. turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas iki 2023 m. sausio 21 d. (t.3 b.l. 71-72). 2023 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. S. turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2023 m. liepos 21 d. (t.3 b.l. 161).
Nagrinėjant bylą teisme UAB „X“ atstovas P. B. prašė iš kaltinamosios L. S. priteisti 10 000 eurų bendrovei padarytai neturtinei žalai atlyginti. Su jo pozicija sutiko ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė. Kaltinamoji L. S. ir jos gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti.
Byloje esančiame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. S. nusikalstamais veiksmais buvo sukelta abejonė UAB „X“ reputacija. UAB „X“ atstovas prašydamas teismo patenkinti byloje esantį civilinį ieškinį pasisakydamas baigiamojoje kalboje teigė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų UAB „X“ bendrovei galėjo būti uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dėl to galėjo nukentėti bendrovės akcininkai, nes jo (P. B.) ir T. M. veikla yra licencijuota.
Pasisakydamas baigiamosios kalboje ir prašydamas teismo UAB „X“ civilinį ieškinį atmesti, gynėjas išdėstė savo argumentus. Nurodė, kad BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Gynėjas tvirtino, kad nėra suprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas UAB ,,X“ civilinis ieškinys ir bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu, kai reiškiamas kaltinimas L. S. kaltinimas niekaip nesusijęs su padaryta žala UAB ,,X“. Kaltinimas suformuluotas taip, kad vienintelis subjektas, kuris patyrė žalą yra Užimtumo tarnyba. Jau vien todėl toks civilinis ieškinys negali būti patenkintas.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus teigtina, kad UAB „X“ atstovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad dėl L. S. veiksmų UAB „X“ neteko galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad sumažėjo šios bendrovės apyvarta ar gaunamas pelnas, ar kaip nurodyta ieškinyje, buvo sukelta abejonė bendrovės reputacija. Be to, teismas sutinka su kaltinamosios gynėjo išsakyta pozicija, kad L. S. pateiktame kaltinime nurodyta, jog turtinę žalą patyrė tik Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas UAB „X“ pateiktą civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios L. S. atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 120 MGL, tai yra 6 000 eurų baudą.
L. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL, tai yra 3 000 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu L. S. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę ir subendrintą bausmę 120 MGL, tai yra 6 000 eurų piniginę baudą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. S. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
UAB „X“ pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. S. palikti jai paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą patalpą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 94 300 00 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus jį panaikinti.
Išaiškinti L. S., kad 6 000 Eur bauda per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“, ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AS „Luminor Bank“, Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotiną turtą atitinkančią sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda ar konfiskuota suma bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.