- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-210-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., UAB „Šilumnešis“
- Kreditorius
- S. D., UAB „Vilniaus vandenys“
- Skolininkas
- UAB „Šilumnešis“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą dėl 2010 m. vasario 4 d. turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys UAB „Šilumnešis“, išieškotoja S. D., pirkėja R. K., kreditorius UAB „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
antstolis D. Bliznikas 2010-02-22 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu (b.l. 1-2), prašydamas patvirtinti 2010-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo pirkėjui R. K., atstovaujamai pagal įgaliojimą atstovavo A. D., parduotas iš varžytinių skolininkui UAB „Šilumnešis“ priklausiantis turtas – katilinė, bendras plotas 51,74 kv.m., esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 500 Lt.
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2010-05-14 nutartimi (b.l. 82-83) atsisakė tvirtinti antstolio D. Blizniko 2010-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo šis pirkėjai R. K., pagal įgaliojimą atstovaujamai A. D., pardavė iš varžytinių katilinę, bendras plotas 51,74 kv.m., esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilumnešis“ bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 str. 3 d. įtvirtintą draudimo vykdyti turto realizavimą paskirtį – užtikrinti turto padalijimą pagal ĮBĮ, teisingą visų kreditorių interesų derinimą, bei į antstolio pareigą tokioje situacijoje sustabdyti turto realizavimą, pripažino varžytines neįvykusiomis. Teismas nurodė, kad minėti apribojimai taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, todėl tokio akto patvirtinimas, kai yra duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, reikštų neteisėtus, prieštaraujančius įstatymui veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-17/2009), juo labiau, kad varžytinės vyko pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d. nuostatas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. D. atskiruoju skundu (b.l. 84-85) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-05-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą sustabdyti. Nurodo, kad pagal ĮBĮ 9 str. 3 p., teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, areštuotas įmonės turto realizavimas ir(ar) išieškojimas turi būti sustabdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas informaciją apie tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2010-02-23 padavė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilumnešis“, turėjo ne atmeti antstolės pareiškimą, o sustabdyti šią civilinę bylą.
Atsiliepimas
Antstolis D. Bliznikas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 99-100) su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui 2010-02-12 nutartimi atmetus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Šilumnešis“ iškėlimo, 2010-02-13 katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios skolininkui UAB „Šilumnešis“, pardavimas iš varžytinių buvo atnaujintas, o surašytas pardavimo iš varžytinių aktas perduotas tvirtinti teismui. Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimo iš varžytinių aktą teismas tvirtina nuo varžytinių praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų (CPK 725 str.), turto pardavimo iš varžytinių aktą teismas galėjo patvirtinti nuo 2010-02-23. Kitas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilumnešis“, kaip skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, buvo priimtas tik 2010-04-23, t.y. praėjus dviems mėnesiams nuo to momento, kai teismas turėjo patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Tai patvirtina, kad antstolis veikė teisėtai: sužinojęs apie paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai pranešė visiems suinteresuotiems asmenims ir turto pardavimo iš varžytinių akto nesurašė, o palaukė iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingu atveju, 2010-02-12 paaiškėjus, kad atsisakyta kelti bankroto bylą, reikėtų iš naujo skelbti naujas varžytines, kas sudarytų papildomas išlaidas, kurias turėtų apmokėti išieškotoja S. D..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias varžytinių akto tvirtinimo tvarką (CPK 725 str.), šiuo atveju nulemtą pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo priėmimu teisme fakto (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vykdomosios bylos Nr. 0035/09/00725 duomenys patvirtina, kad 20009-12-23 patvarkymu dėl turto realizavimo antstolis paskelbė apie 2010-02-03 15.00 val. įvyksiančias pirmąsias katilinės, esančios Geležinkelio g. 5/Pylimo g. 62, Vilniuje varžytines (vykd. b.l. 77). Varžytinių dieną 14:39 val. antstolio kontoroje faksu buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismui yra paduotas UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilumnešis“, ir šiam klausimui spręsti 2010-02-13 yra paskirtas teismo posėdis (vykd. b.l. 82, 83). Iš varžytinių protokolo matyti, kad katilinės pardavimo iš varžytinių procedūra buvo pradėta 2010-02-03 15.05 val., o 15.15 val. katilinė buvo parduota pirkėjos R. K. atstovui pagal įgaliojimą A. D. už 10 500 Lt (vykd. b.l. 90-92), tą pačią dieną šią sumą pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b.l. 85, 94). Tuo pagrindu, kad 2010-02-13 Vilniaus apygardos teisme yra paskirtas teismo posėdis dėl bankroto bylos UAB „Šilumnešis“ iškėlimo, 2010-02-04 patvarkymu antstolis sustabdė turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą iki šio klausimo teisme išnagrinėjimo (vykd. b.l. 103), o Vilniaus apygardos teismo 2010-02-13 nutartimi ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Šilumnešis“ iškėlimo palikus nenagrinėtą (Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis c.b. Nr. B2-1598-560/2010), tos pačios dienos patvarkymu atnaujino turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą (vykd. b.l. 108) ir 2010-02-22 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo (b.l. 1).
ĮBĮ 9 str. 3 d. yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ĮBĮ 9 str. 3 d. paskirtis – galimos bankroto bylos procedūros užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-637/2006, 2008-11-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-565, 2009-02-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-17/2009). Atsižvelgiant į tai, kad vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – visų įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, o ĮBĮ 9 str. 2 d. nustatytos laikinosios apsaugos priemonės bei šio straipsnio 3 d. įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti bankrutuojančios įmonės turto padalijimui ĮBĮ nustatyta tvarka užtikrinti, atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais turi vykti griežtai laikantis šių imperatyvių draudimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-328/2008).
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad ĮBĮ 9 str. 3 d nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.), todėl būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma pareiškimo priėmimo diena, kadangi paduodant pareiškimą dar nėra žinoma, ar jis bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-17/2009). Šiuo konkrečiu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo jau buvo teisėjo priimtas, jo nagrinėjimui paskirtas teismo posėdis, turėjęs įvykti 2010-02-13 (b.l. 82-83), o apie pareiškimo priėmimą antstoliui laiku, t.y. dar iki varžytinių pradžios, buvo pranešta. Tokiu atveju antstolį saistė ĮBĮ 9 str. 3 d. nustatytas draudimas vykdyti varžytines (realizuoti areštuotą turtą) bei įstatyminė pareiga sustabdyti šiuos išieškojimo veiksmus. Nepaisant vėlesnio, jau priimto pareiškimo palikimo nenagrinėtu (b.l. 72-74), 2010-02-03 vykusi varžytinių procedūra buvo neteisėta pati savaime, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti turto pardavimo procedūras įforminusį aktą. Dėl šios priežasties toks turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti tvirtinamas teismo nei dabar, nei galėtų būti patvirtintas kada nors ateityje.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti 2010-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą. Tuo tarpu apeliantės prašymas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir sustabdyti civilinę bylą atmestinas, nesant tam įstatyminių prielaidų. Viena vertus, apeliantė nenurodo, kokiu pagrindu turi būti sustabdyta ši civilinė byla, kita vertus, vykdymo procese iškilus klausimui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, yra pagrindas kalbėti tik apie vykdomosios bylos privalomąjį sustabdymą, kuris priklauso antstolio kompetencijai (CPK 626 str.). Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 9 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 str. nustatyti, procesinius padarinius, t. y. privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 str. 3 p., 632 str. 6 p). Nors vykdomosios bylos sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, CPK 626 str. tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau toks vykdomosios bylos eigos aiškinimas grindžiamas ĮBĮ 9 str. 3 d. nuostatomis bei CPK 1 str.1, 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis apie bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų pirmumą prieš CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-30/2010). Kitaip tariant, privalomai sustabdyti vykdomąją bylą, tiek teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 3 d.), tiek ir bankroto bylos iškėlimo atveju (CPK 626 str.), turi antstolis. Be to, teismui sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo, turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu priklauso tik bankroto administratoriui, ir šio straipsnio 2 d. nuostata – kad visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šią nuostatą, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-565/2008).
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistina 18,50 Lt (b.l. 104) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. D. 18 (aštuoniolika) litų 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.