- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- 1-238-850/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Civilinis ieškovas
- E. A.
- Civilinis atsakovas
- D. M.
- Kaltinamasis
- D. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-04-0T. T. rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis J.T. V. g.. T. m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. lapkričio 12 d., apie 18 val. 30 minT. T. mieste, Gedimino ir Gaurės gatvių sankryžoje, D. M., vairuodamas automobilį “Peugeot 307”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį ar ties ja ėjusiam E. A., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus, ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu pėsčiajam E. A. padarytas dešinio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis D. M. kaltu nepripažino ir parodė, kad 2012-11-12 apie 18³⁰ val. važiavo Gedimino gatve apie 40-50 km/val. greičiu (atsakydamas į teisėjo klausimą patikslino, kad važiavo gal 40-50 ar 60 km/val greičiu, į spidometrą nežiūrėjo, o atsakydamas į prokuroro klausimą patikslino, kad važiavo gal 60-70 km/val. greičiu, gal 20 km greitį sumažino važiuodamas per perėją, į spidometrą nežiūrėjo). Per pėsčiųjų perėją pravažiavo 40-50 km/val. greičiu, nestabdęs, nes nieko nebuvo. Pravažiavęs pėsčiųjų perėją (kalniukus) pirma eismo juosta apie 2-3 metrus, galiniai ratai dar galėjo būti ant „kalniukų“, partrenkė E. A. ne pėsčiųjų perėjoje. Iki įvykio žmogaus nepamatė, nes buvo tamsu, lijo ir nieko nesimatė, pajuto tik smūgį. Tuomet metė vairą į kairę pusę, o paskui pasuko į dešinę ir sustojo už sankryžos prie transformatorinės. Nuo kontakto su nukentėjusiuoju iki sustojimo automobilis nuvažiavo apie 7 metrus. Nukentėjusysis atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę, todėl mano, kad jis parėjo nuo parduotuvės „Senukai“ pusės. Įvykio vietoje apšvietimas buvo tik kitoje gatvės pusėje. Po įvykio nukentėjusysis nukrito į Gaurės gatvę, jo nejudino, tik apklojo ir paliko kol atvyko greitoji. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairuoja automobilius apie 7 metus, nežino, kodėl nepastebėjo pėsčiojo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. parodė, kad 2012-11-12 po darbo išgėrė, paskui nuo miesto ėjo į Gaurės gatvę, kurios 13 name gyvena jo draugė. Praėjo viaduką, daėjęs iki perėjos pamatė, kad nuo viaduko pusės atvažiuoja automobilis. Daėjo iki pusės gatvės ir daugiau nieko neatsimena, atsigavo greitojoje, todėl nežino, kur nugriuvo po įvykio. Kirsti gatvės ne per perėją jam nebuvo poreikio, nes draugės namas yra kitoje pusėje, nei parduotuvės „Senukai“ – jei nebūtų partrenktas, jis būtų perėjęs gatvę per kalniukus ir per aikštelę per kampą būtų nuėjęs. Eidamas su savimi turėjo rankinę, ar ant jos buvo atšvaitas neprisimena, jos po įvykio nepasigedo. Įvykio vietoje buvo geras apšvietimas, švietė nuo „Senukų“ parduotuvės. Įvykio metu jam buvo sužalota dešinė koja – buvo sulaužyta kojos girnelė, dėl ko vieną naktį praleido ligoninėje, po to beveik du mėnesius vaikščiojo su gipsu. Iki šiol jaučia skausmą. Reikėjo pirktis vaistų, draugė jį turėjo vežioti į polikliniką. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.
Liudytoja L. M. parodė, kad 2012-11-12 vakare važiavo į autoįvykį prie „Senukų“. Pamena, kad atvykus nukentėjusysis gulėjo Gedimino gatvės važiuojamojoje dalyje arčiau Gaurės gatvės. Buvo daug žmonių, tamsu, apšvietimas buvo nuo parduotuvės. Kas partrenkė nukentėjusįjį nesiaiškino, nustatė, kad nukentėjusysis sąmoningas, jis lyg buvo neblaivus, keikėsi. Nepamena, ar jam nustatė kokius sužalojimus, suleido vaistus ir išsivežė.
L. R. P. parodė, kad 2011-11-12 buvo iškviesta į autoįvykį, važiavo su vairuotoju ir slaugytoja. Atvykus į įvykio vietą buvo tamsu, lygtai drėgna, tačiau to gerai neprisimena. Ties ta vieta degė gatvės žibintai. Važiuojamojoje dalyje Gedimino gatvėje, šios ir Gaurės gatvių sankryžoje pamatė gulintį žmogų. Po juo „zebro“ nebuvo, jis gulėjo keletą metrų už jo link „Senukų“, prieš akis ji matė transformatorinę. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje ji padarė įrašą, kad nukentėjusįjį ne pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis dėl to, kad jį rado ne ant pėsčiųjų perėjos. Vairuotojo automobilis stovėjo prie transformatorinės, maždaug už 8-10 metrų nuo nukentėjusiojo. Apžiūrėjo jo būklę – jis atrodė lyg pritrenktas, į klausimus neatsakinėjo, tik automobilyje truputį sunkiai kalbėjo, lygtai kraujo nebuvo. Jo sužalojimų neprisimena. Nukentėjusįjį įkėlė į automobilį ir nuvežė į ligoninę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė (b.l. 72), kad 2012-11-12 apie 18.30 val. iš bendrojo pagalbos telefono gautas pranešimas apie eismo įvykį Tauragėje prie „Senukų“ prekybos centro. Nuvykus kartu su gydytoja R. P. ir slaugytoja L. G. į įvykio vietą, važiuojamojoje dalyje Gedimino ir Gaurės gatvių sankryžos viduryje, Gedimino gatvėje arčiau Gaurės gatvės, rado šildomąja plėvele užklotą vyriškį. Ar jis atsakinėjo į medikių klausimus negirdėjo, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. Išsiaiškino, kad per gatvę einantį vyriškį partrenkė automobilis. Nukentėjusįjį įkėlė į automobilį ir pristatė T. T. ligoninės Priėmimo skyrių.
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos, vaizdo lentelių, papildomos autoavarijos vietos schemos nustatyta, kad eismo įvykis T. T. mieste, Gedimino ir Gaurės gatvių sankryžoje (b.l. 5-11).
Iš protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir transporto priemonės aprašo nustatyta, kad kaltinamojo automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suskilęs priekinio lango stiklas dešinėje pusėje, truputį įlenktas priekinis valstybinis numeris, apgadintas priekinis bamperis (b.l. 22-30).
Iš 2013-03-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-56 (13) nustatyta, kad tikėtina, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiąjį E. A. partrenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ar ties ja (b.l. 15-22).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo T. T. poskyrio 2012-12-31 Specialisto išvados Nr. D-534(11) matyti, kad nukentėjusiajam E. A. buvo nustatyti šie sužalojimai: dešinio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžimas. Sužalojimai galėjo gautis autoįvykio metu, jį kliudant automobilio detalėms ir griūvant ant kietos kelio dangos. E. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 37).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-11-22 specialisto išvados nustatyta, kad kaltinamasis D. M. įvykio metu automobilį vairavo blaivus (b.l. 90).
Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad D. M. įvykio metu vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ bei nedavė kelio per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ar ties ja ėjusiam nukentėjusiajam ir jį sužalojo. Šiais veiksmais D. M. pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio žemlą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį . Būtent šie KET reikalavimų pažeidimai buvo kilusių pasekmių priežastis. Jeigu D. M. būtų laikęsis KET reikalavimų, t.y. jis būtų praleidęs jo važiavimo krypties eismo juosta ėjusį nukentėjusįjį sulėtindamas greitį iki saugaus ar sustodamas, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo bei nukentėjusiojo E. A. sveikatos sutrikdymo.
Atmestina kaltinamojo versija, kad jo vairuojamo automobilio kontaktas su nukentėjusiuoju įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, bet 2-3 metrai už jos, bei kad nukentėjusysis į važiuojamąją kelio dalį įžengė iš „Senukų“ parduotuvės pusės. E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme parodė, kad buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje – jis ėjęs pas draugę gyvenančią Gaurės g. Nr. 13, todėl esą jam nebuvo jokio reikalo eiti ne „kalniukais“, nes minimas namas yra priešingoje pusėje nei parduotuvė „Senukai“. Nors nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (b.l. 38), jis nuosekliai teigė, kad iki momento, kol buvo partrenktas automobilio, visas įvykio aplinkybes prisimena. Iš internetinio puslapio www.maps.lt nustatyta, kad namas Nr. 13 Gaurės gatvėje Tauragėje, iš tikrųjų yra priešingoje pusėje nei parduotuvė „Senukai“ (b.l. 143). Iš to paties informacijos šaltinio atspausdintos ortofotografinės nuotraukos matyti, kad už pėsčiųjų perėjos Gedimino gatvėje yra pėsčiųjų takelis, vedantis į šaligatvį link namo Nr. 13 Gaurės gatvėje (b.l. 144). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad po įvykio kaltinamojo automobilis sustojo už 9 metrų nuo važiuojamųjų dalių sankirtos pradžios. Liudytoja R. P. parodė, kad vairuotojo automobilis stovėjo prie transformatorinės, maždaug už 8-10 metrų nuo nukentėjusiojo. Iš specialisto išvados nustatyta, kad tikėtina, kad automobilis automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiąjį E. A. partrenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ar ties ja. Tokią išvadą ekspertas padarė apskaičiavęs, kaltinamojo nurodytam 40-50 km/h važiavimo greičiui prieš pat eismo įvykį, reikalingą stabdymo kelią, taip pat įvertinęs, kad automobilio sugadinimų pobūdis techniniu požiūriu atitinka pėsčiojo partrenkimą važiuojant 40-50 km/h greičiu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis kaltinamojo vairuojamo automobilio buvo partrenktas nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ar ties ja. Reikšminga ir specialisto išvada, kad jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama 40-50 km/h greičiu, jeigu pėsčiojo E. A. partrenkimas įvyko važiuojant pirmąja eismo juosta, jeigu pėsčiasis per važiuojamąją dalį ėjo pėsčiųjų perėja, kaip pats tai nurodo, ar vairuotojo D. M. nurodytu 2-3 m atstumu už perėjos, tai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas D. M., pėsčiajam įžengus į jo automobilio judėjimo krypties važiuojamąją dalį ir esant techniniu požiūriu vairuotojui situacijoje pėsčiųjų perėjoje matymo bei būtino stebėjimo zonoje, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neprivažiuojant pėsčiųjų perėjos ir praleisti pėsčiųjų perėja ar ties ja per važiuojamąją dalį ėjusį E. A., techniniu požiūriu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismas nustatė, kad šioje specialisto išvados dalyje nurodytos kaip tikėtinos aplinkybės egzistavo faktiškai: kaltinamasis, nors ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo metu nurodė skirtingus artėjimo prie pėsčiųjų perėjos greičius, nuosekliai parodė, kad per pėsčiųjų perėją pravažiavo 40-50 km/val. greičiu, nestabdęs. Analogiškas aplinkybes nustatė ir specialistas išvadoje, įvertinęs automobilio sugadinimų pobūdį. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė prieš pat eismo įvykį važiavęs pirmąja eismo juosta Gedimino gatve. Iš eismo įvykio schemos matyti bei specialisto išvados nustatyta, kad vizualiai automobilis po įvykio pavaizduotas stovintis pirmoje eismo juostoje. Dėl aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje ar ties ja, teismas jau pasisakė. Tokiu būdu, nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo abejoti šia specialisto išvados dalimi, patvirtinančia, kad kaltinamasis turėjo galimybę ir privalėjo sustabdyti automobilį neprivažiavęs pėsčiųjų perėjos. Nors nustatyta, kad įvykio metu buvo nepalankios meteorologinės sąlygos: drėgnas asfaltas, tamsus paros metas, teismas neturi pagrindo suabejoti specialisto išvada, nes nustatyta, kad kitoje gatvės pusėje degė gatvės žibintas, ką patvirtino ir kaltinamasis, šviesą skleidė ir prekybos centro „Senukai“ žibintai, taigi kaltinamasis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kurioje intensyvus eismas, prieš pėsčiųjų perėją, įvertinęs eismo sąlygas, turėjo taip sumažinti greitį ar net sustoti, kad būtų įsitikinęs, jog nėra jokios kliūties saugiai pravažiuoti pėsčiųjų perėją, tačiau kaltinamasis to nepadarė, pats pripažino, kad į pėsčiųjų perėją įvažiavo nestabdęs, kas akivaizdžiai patvirtina KET 37 punkto nuostatų pažeidimą. Nukentėjusysis parodė, kad jis parėjo nuo miesto pusės Gedimino gatvės kairėje pusėje esančiu pėsčiųjų taku, per perėją ėjo iš kairės į dešinę link „Senukų“ prekybos centro, nuo miesto pusės pamatė atvažiuojančio automobilio šviesas. Iš specialisto išvados matyti, kad jam sužalota dešinės pusės kulkšnis, kas patvirtina, jog nukentėjusysis sako tiesą, kad ėjo per gatvę iš kairės į dešinę pusę, taigi darytina išvada, kad jis buvo partrenktas kaltinamojo vairuojamo automobilio jam perėjus dvi eismo juostas, vedančias į miesto pusę ir vieną, vedančią nuo juo, bei įžengus į pirmąją eismo juostą, vedančią nuo miesto. Tokiu būdu nepagrįstu laikytinas kaltinamojo argumentas, kad nukentėjusysis į gatvę įžengė iš dešinės jo važiavimo krypties pusės.
Dėl D. M. padaryto KET 37 punkto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Šias aplinkybes įrodo nukentėjusiojo bei kaltinamojo, liudytojų parodymai, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Išvadoje konstatuota, kad dešinio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžimas nukentėjusiajam galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2013-11-12 eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1 d. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.). Jis pats patvirtino, kad įvykio metu oro sąlygos buvo blogos: buvo tamsu, lijo ir nieko nesimatė. Vadinasi, jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį prie kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ tam, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, o to nepadarydamas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad D. M. padarė neatsargų nusikaltimą, jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l. 110), yra baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 111-112), todėl kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, t.y. bauda (BK 55 str.). D. M. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra nedirbantis, todėl jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinime be KET 37 punkto, nurodytas ir KET 4 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas D. M. yra bendrojo pobūdžio: „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“. KET 4 punkto pažeidimas nėra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl minimas KET punktas šalinamas iš kaltinimo.
Nors nusikaltimą D. M. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise, jam neskirtina, nes kaltinamasis eismo įvykį padarė blaivus, nėra duomenų, kad jis sistemingai, šiurkščiai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles.
Civilinis ieškovas E. A. prašo iš kaltinamojo D. M. ir AAS „G. B.“ Lietuvos filialo priteisti 220 Lt turtinės žalos, bei 2000 Lt neturtinės žalos (b.l. 53).
Iš draudimo liudijimo (b.l. 93) nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo D. M. vairuojamas automobilis „Peugeot 307“ buvo draustas AAS „G. B.“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas) bei LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos R. V. 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose.
E. A. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Ieškinyje jis aplamai nenurodė kokia turtinė žala jam padaryta, o teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jam reikėjo pirktis vaistų, draugė jį turėjo vežioti į polikliniką, tačiau vaistų ir kuro įsigijimo kvitų nepateikė, tokiu būdu neįrodė, kad jam nusikalstama veika padaryta turtinė žala.
LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam E. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jam buvo padarytas dešinio blauzdikaulio išorinės kulkšnies lūžimas. Įvykio dieną E. A. buvo T. T. ligoninėje, jam uždėtas įtvaras, vėliau gydėsi ambulatoriškai iki 2013-01-24 – iš viso 74 dienas. Nukentėjusysis tuo metu negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti buities darbų. Akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo E. A. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, jis išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad prašoma priteisti 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra nepagrįstai didelė, todėl ši civilinio ieškinio dalis tenkintina visiškai.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta maksimali suma draudikui neturtinei žalai atlyginti - 5000 eurų nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl vieno eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti neviršija šioje teisės normoje nustatytos maksimalios, ji E. A. priteistina iš AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.
Priteisti iš AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, E. A. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje E. A. ieškinį atmesti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.