Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-366/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-29
Bylos Nr.
2K-366/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislovas Ranonis (pirm.), Viktoras Aidukas, Rimantas Baumilas (pran.)
Nuteistasis
O. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-366/2009Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Z. (O. Z.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo O. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį dėl A. P. turto prievartavimo laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl I. L. turto prievartavimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl V. S. turto prievartavimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl O. L. turto prievartavimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl J. B. turto prievartavimo laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, kuria nuteistojo O. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Z. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai atvirai vertė I. L. perduoti turtą, panaudodamas prieš ją psichinę prievartą, o būtent: 2007 m. gruodžio – vasario mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, susitikęs su I. L. prie „Iki“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Sodų g. 22, pareikalavo mokėti jam kas mėnesį po 200 Lt už tai, kad ji galėtų netrukdomai verstis prostitucija. Per šį laikotarpį jis du kartus susitikęs su I. L. Vilniuje, stoties rajone, bei skambindamas jai telefonu, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sumušti, išvežti į mišką taip, kaip kitos važiuoja, kurios nemoka, esant jai nuolatinių grasinimų įbaugintai, reikalavo, kad I. L. perduotų jo naudai po 200 Lt kas mėnesį. Nukentėjusioji I. L. dėl šios psichinės priemonės ir grasinimų, vykdydama jo reikalavimus, nuo 2007 m. gruodžio iki 2008 m. vasario mėn. jam du kartus perdavė po 200 Lt ir keletą kartų po 20 Lt, po 10 Lt; taip iš viso perdavė apie 500 Lt prievartaujamų pinigų.

O. Z. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai atvirai vertė A. P. perduoti turtą, panaudodamas prieš ją psichinę prievartą ir fizinį smurtą, o būtent: 2006 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, sutikęs A. P. Vilniaus miesto stoties rajone, pareikalavo mokėti jam už kiekvieną dieną po 10 Lt už tai, kad ji galėtų netrukdomai verstis prostitucija. Nuo 2006 m. vasaros iki 2007 m. sausio mėn. 17 d. jis skambindavo jai telefonu ir panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas ją sumušti, išvežti į mišką, o 2006 m. žiemą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, jis prie Halės turgaus, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas smūgį ranka į pilvą, sukeldamas A. P. fizinį skausmą, reikalavo, kad nukentėjusioji A. P. perduotų jo naudai po 10 Lt kas dieną. A. P. dėl šios psichinės prievartos ir fizinio smurto panaudojimo, vykdydama jo reikalavimus, nuo 2006 m. vasaros iki 2007 m. sausio mėn. 17 d. perduodavo jam po 10 Lt; iš viso perdavė apie 400 Lt prievartaujamų pinigų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai atvirai vertė V. S. perduoti turtą, panaudodamas prieš ją psichinę prievartą, o būtent: 2008 m. vasario – gegužės mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, susitikęs su V. S. Vilniuje, Sodų g., pareikalavo mokėti jam kas savaitę po 50 Lt už tai, kad V. S. galėtų netrukdomai verstis prostitucija. Per šį laikotarpį, skambindamas jai telefonu bei rašydamas SMS pranešimus, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sumušti, išvežti į mišką, taip, kaip kitos, kurios nemoka, važiuoja, esant jai nuolatinių grasinimų įbaugintai, reikalavo, kad V. S. perduotų jo naudai po 50 Lt kas savaitę. V. S. dėl šios psichinės prievartos ir grasinimų, vykdydama jo reikalavimus, nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. perdavė jam apie 100 Lt prievartaujamų pinigų.

O. Z. nuteistas ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai atvirai vertė O. L. perduoti turtą, panaudodamas prieš ją psichinę prievartą, o būtent: nuo 2008 m. balandžio mėn. vidurio iki 2008 m. birželio mėn. vidurio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, susitikęs su O. L. Vilniuje, Pylimo g., prie Halės turgaus, pareikalavo mokėti jam kas dieną po 10 Lt už tai, kad ji galėtų netrukdomai verstis prostitucija. Per šį laikotarpį jis, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sumušti, išvežti į mišką, esant jai nuolatinių grasinimų įbaugintai, reikalavo, kad O. L. perduotų jo naudai po 10 Lt kas savaitę. O. L. dėl šios psichinės prievartos ir grasinimų, vykdydama jo reikalavimus, nuo 2008 m. balandžio mėn. vidurio iki 2008 m. birželio mėnesio vidurio perdavė jam apie 200 Lt prievartaujamų pinigų.

Jis nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai atvirai vertė J. B. perduoti turtą, panaudodamas prieš ją psichinę prievartą: 2008 m. pavasarį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytas, susitikęs su J. B. Vilniaus miesto stoties rajone, pareikalavo mokėti jam po 50 ar 40 Lt už tai, kad ji galėtų netrukdomai verstis prostitucija. Per šį laikotarpį, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sumušti, sužaloti ar išvežti į mišką, esant jai nuolatinių grasinimų įbaugintai, reikalavo, kad J. B. perduotų jo naudai po 50 ar 40 Lt. Nukentėjusioji J. B. dėl šios psichinės prievartos ir grasinimų, vykdydama jo reikalavimus, 2008 m. pavasarį perdavė jam apie 300 Lt prievartaujamų pinigų.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis O. Z. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, padarytų vertinant byloje surinktus įrodymus, ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio normas. Nuteistojo manymu, teismai nepagrįstai pripažino įrodymais ir grindė savo sprendimus nukentėjusiųjų parodymais, nes jie abstraktūs, duoti praėjus ilgam laikui po nusikalstamų veiksmų atlikimo, jų negalima patikrinti kitais tyrimo veiksmais. Nukentėjusiosios yra narkomanės ir davė parodymus apie nusikalstamas veikas tik veikiamos policijos tyrėjo, pasinaudojusio nukentėjusiųjų narkotinės abstinencijos būsena. Itin kritiškai vertintini nukentėjusiosios A. P. parodymai apie tai, kad prievartaudamas turtą jis prieš šią nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą, nes byloje nėra jokių tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių įrodymų. O. Z. nuomone, teismai netinkamai įvertino ir asmens parodymo atpažinti protokolus, nes atpažinimas buvo atliktas iš nuotraukų, nukentėjusiosios jį atpažino tik todėl, kad buvo verčiamos bylą tyrusio policijos tyrėjo. Nuteistojo įsitikinimu, byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės ir telefoninių pokalbių įrašai nėra patikimas jo kaltės įrodymas, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad telefoninių pokalbių įrašuose girdimas tikrai jo balsas, kad telefono numeris, kuriuo buvo skambinama ir rašomos trumposios žinutės, tikrai priklausė jam, O. Z.. Nuteistasis pažymi, kad teismai nekritiškai vertino liudytojo policijos pareigūno A. B. parodymus, neatsižvelgdami į kitas bylos aplinkybes, rodančias, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad kai kurios nukentėjusiosios buvo jam skolingos ir jis tik siekė susigrąžinti paskolintus pinigus. Jo parodymus iš esmės patvirtino nukentėjusioji V. S.. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jį imta slapta sekti dar 2008 m. balandžio 25 d., o jo telefoninių pokalbių klausytasi nuo 2008 m. sausio 21 d. iki kovo 21 d., tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų darytas nusikalstamas veikas, nebuvo rasta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistojo O. Z. kasacinį skundą prokurorė D. Miliūtė siūlo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad aplinkybė, jog bylą nagrinėję teismai kitaip nei pageidavo kasatorius įvertino jo, nukentėjusiųjų ir liudytojo A. B. parodymus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl šių sprendimų ir pats savaime tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl O. Z. kaltės padarė išsamiai ištyręs ir teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai (akistatos, atpažinimas, balso identifikavimo ekspertizė ir kt.) nesuteikia pagrindo teigti, kad byloje nėra nuteistojo kaltės įrodymų. Ikiteisminio tyrimo taktika yra tyrėjo ir tyrimą kontroliuojančio prokuroro kompetencija, kiti proceso dalyviai gali tik prašyti atlikti, jų manymu, reikalingus papildomus veiksmus renkant ir įtvirtinant įrodymus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme O. Z. neištirtų aplinkybių nenurodė, neprašė teismo papildomai ištirti aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ir nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nesutiko tik su pareikštu įtarimu. Šių aplinkybių jis nenurodė ir paduotame apeliaciniame skunde. Išvadą dėl O. Z. kaltės pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, neteikdamas prioriteto vieniems įrodymams prieš kitus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas rėmėsi įrodymais, kurie surinkti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo, o juos vertindamas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, įskaitant argumentus apie liudytojo A. B. parodymų vertinimą, neatsižvelgimą į visus byloje surinktus įrodymus. Prokurorė pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tik tada, kai pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių. Pagal tą pačią baudžiamojo proceso įstatymo normą apeliacinės instancijos teismas privalo pakartotinai ištirti tik turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. O. Z. paduotame apeliaciniame skunde nenurodė, kokios svarbios, jo nuomone, aplinkybės nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, tik teigė, kad byloje nesurinkta jo kaltės įrodymų, o nukentėjusiųjų ir liudytojo A. B. parodymai įvertinti neteisingai. Atsižvelgus į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas tyrimo baudžiamojoje byloje BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar byloje padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Iš šių BPK normų matyti, kad kasacinis teismas iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir tuo pagrindu nepateikia išvadų apie faktines bylos aplinkybes. O. Z. kasaciniame skunde yra ginčijamas nukentėjusiųjų parodymų vertinimas motyvuojant tuo, kad parodymai yra abstraktūs ir duoti praėjus daug laiko nuo įvykių. Minėtas kasacinio skundo motyvas yra fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palieka jį nenagrinėtą.

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, padarytų įvertinant byloje surinktus įrodymus, ir taip pats pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių turinio matyti, kad teismai nukentėjusiųjų parodymus įvertino atsižvelgdami į nukentėjusiųjų parodymų turinį, jų davimo aplinkybes, tarpusavio ryšį, ryšį su kitais byloje surinktais įrodymais ir pripažino, kad nukentėjusiųjų parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir yra patikimi, todėl pagrįstai jais grindė nuosprendžio ir nutarties išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad nukentėjusiosios jį kaltinančius parodymus davė veikiamos ikiteisminio tyrimo pareigūno, pasinaudojusio jų narkotinės abstinencijos būsena, nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dauguma nukentėjusiųjų netrukus po to, kai jas apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo ir davė tokio pat turinio parodymus, nors apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvarka iš esmės sumažina galimybes daryti kokį nors poveikį nukentėjusiajam.

Pagal BPK 192 straipsnį asmens parodymas atpažinti gali būti atliekamas tiek parodant asmenį atpažinti, tiek pateikiant asmenį atpažinti iš nuotraukų, todėl asmens parodymo atpažinti veiksmo atlikimas pateikiant asmenį atpažinti iš nuotraukos ir tokio veiksmo rezultatus fiksuojantis asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti laikomas gautu pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo pareigūnų būtų verčiamos atpažinti O. Z. iš nuotraukų. Priešingai, iš protokolų matyti, kad pačios nukentėjusios nurodo asmenį, kuris prievartavo jų turtą, aktyviai dalyvauja įtvirtinant šią informaciją asmens parodymo atpažinti protokoluose.

Kasatorius teisingai pastebi, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę padarytuose įrašuose yra girdimas jo balsas, tačiau rimto pagrindo abejoti šia aplinkybe byloje nėra. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad O. Z. susisiekdavo su nukentėjusiomis mobiliojo ryšio telefonu, iš nukentėjusiosios I. L. parodymų matyti, kad buvo skambinama telefono numeriu, kuriuo buvo vykdoma perduodamos informacijos kontrolė, o iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jų įrašų darymo protokolų matyti, kad pokalbių, trumpųjų žinučių turinys atitinka nukentėjusiųjų nurodytų bylos aplinkybių turinį ir pobūdį. Pažymėtina, kad ir pats kasatorius bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėdamas galimybę pateikti prašymą skirti ekspertizę, kuria būtų siekiama nustatyti, ar pokalbių įrašuose yra girdimas jo balsas, ir taip įrodyti savo nekaltumą, tokia galimybe nepasinaudojo.

Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismai aiškinosi aplinkybes dėl to, kad nukentėjusiosios galėjo būti skolingos kaltininkui ir kaltininkas tik reikalavo sugrąžinti skolas, tačiau nerado jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, nukentėjusiosios nuolat pabrėždavo, kad kaltininkas reikalavo pinigų už tai, kad jos vertėsi prostitucija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats O. Z., siekdamas įrodyti savo nekaltumą, taip pat nepateikė jokių jo parodymus patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo paskolinęs nemažas pinigų sumas asmenims, kuriuos pažinojo tik iš matymo, nežinojo jų vardų ir pavardžių.

Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę nesurinkta jokių jo kaltės įrodymų, nes atliekant šį tyrimo veiksmą užfiksuoti jo kontaktai telefonu su nukentėjusiomis I. L., V. S., A. P., kurių metu O. Z. reikalauja su juo susitikti, perduoti pinigus, užmaskuotai grasina, siūlydamas su juo nesipykti, ir pan. Atliekant slapto sekimo tyrimo veiksmą nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. iš tiesų nebuvo užfiksuota jokių O. Z. kaltinančių įrodymų, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad nebuvo išsamiai ištirtos bylos aplinkybės ir dėl to būtų pagrindas kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus. Apie šį tyrimo veiksmą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas A. B., kuris parodė, kad veiksmo metu užfiksuoti kaltinančius įrodymus yra gana sudėtinga. Pažymėtina, kad šis tyrimo veiksmas buvo vykdomas operatyvinio tyrimo metu, kai nukentėjusios nuo O. Z. nusikalstamų veikų dar nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, kas gerokai apsunkino galimybes surinkti O. Z. kaltinančius įrodymus atliekamo slapto sekimo metu, todėl netikėti liudytojo A. B. paaiškinimais apie slapto sekimo veiksmo atlikimo sudėtingumą nėra pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas atmestinas, o pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai kasacinio skundo ribose pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo O. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Vladislovas RanonisViktoras AidukasRimantas Baumilas