Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1049-188/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
1-1049-188/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Nukentėjusysis
D. Š.
Civilinis ieškovas
L. D.
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1049-188/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28537-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija

1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujantprokurorui Gintarui Jakštui,nepilnametės nukentėjusiosios D. Š. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., gimusi 1979 m. lapkričio 9 d. Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini)., bylos duomenimis nedirbanti, registruota darbo biržoje, nurodė, jog nuo 2018-06-11 įsidarbino Kauno atliekų tvarkymo centre su 3 mėn. bandomuoju laikotarpiu, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-09-11 fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui), padarymu.

A. L., gimęs 1983 m. balandžio 29 d. Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kėdainių rajono savivaldybės, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2017-06-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d., BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo (A. L. sutiko gydytis), į atliktą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para). Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., A. L. įpareigotas bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017-10-18 fizinio skausmo sukėlimo D. Š.), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 22.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia sugriebė ir tempė už plaukų savo dukrą D. Š., gim. 2000-06-17, taip sukėlė D. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. spalio 18 d. apie 13.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia suėmė už dešinės rankos savo sugyventinės R. D. dukrai D. Š., gim. 2000-06-17, o kitos rankos kumščiu spaudė jai kaklą, prirėmęs prie sienos, taip sukėlė D. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. D. dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo kalta prisipažino iš dalies.

Kaltinamasis A. L. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino.

Dėl R. D. fizinio skausmo sukėlimo šeimos narei

Kaltinamoji R. D. parodė, kad įvykis buvo 2017 m. rugsėjo 11 d. Prieš tai jos dukra D. Š. tris paras nebuvo namuose. Dukra grįžo namo 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 21 val. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dukra ,,šakojosi“ prieš ją, todėl ji pasakė, kad eitų „į visas keturias puses“, jei jai nepatinka gyventi pas mamą. Dukra išvadino ją negražiais žodžiais ir pasakė, kad išeis iš namų. Dukra jai įkando, o ji supykusi dukrą sugriebė už plaukų ir timptelėjo. Dukrai plaukų neišpešė. Sutinka, kad tai buvo tyčinis veiksmas, bei kad jos veiksmas galėjo dukrai kažkiek sukelti fizinį skausmą. Įvykio metu ji buvo blaivi. Dukra išėjo iš namų apie 22 val. ir grįžo 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 14 val., pasiėmė daiktus. Kur po konflikto išėjo dukra, nežino. Savo poelgį vertina kaip neteisingą, jei jos viena kitai būtų nusileidusios, joks konfliktas nebūtų įvykęs. Supranta, kad reikėjo nusileisti, pasikalbėti.

Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perskaitytų nepilnametės nukentėjusiosios D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji parodė, kad jos mama R. D. su savo sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. ji nebegyvena kartu su mama ir jos sugyventiniu dėl to, kad mama ją mušė. Mušė kambaryje, kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, mušė kumščiais, sudavė į veidą, pilvą, rankas, tampė už plaukų, ji juto fizinį skausmą. Mama smurtą prieš ją naudojo rugsėjo 11 d. Mušė todėl, kad savaitgalį ji nebuvo namie, buvo pas močiutę. Apie tai ji pasakė kaimynei L. J., gyvenančiai kaimynystėje su mama. Tą dieną mama namuose buvo viena (1 t. b. l. 52-55).

Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perskaitytų nepilnametės liudytojos N. Š. parodymų matyti, kad nuo 2017-09-01 ji gyvena Kėdainių profesinio rengimo centro bendrabutyje. Jos sesuo D. mokyklos direktoriaus leidimu 2017 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, atsikrausčiusi pas ją gyventi į bendrabutį, jai pasakė, kad rugsėjo mėnesį, dienos nežino, ją sumušė mama, kuri buvo girta. Dėl ko ją mušė, D. nesakė. Sakė, kad mama jai ranka trenkė į galvą, kiek kartų, nežino, apdraskė rankas. Ji matė D.s galvoje guzą, apdraskytas plaštakas. D. kažką sakė, kad mama ją tampė už plaukų, kai D. šukavosi, pastebėjo, kad iškrito daug plaukų. Daugiau mama nieko nedarė D., kuri susirinko rūbus ir išėjo (1 t. b. l. 97-100).

Liudytoja R. D. parodė, kad dabar jau gerai nebeprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus ir prašo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, perskaitytų liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad D. Š. 2017 m. lapkričio 2 d. buvo paskirta laikinoji rūpyba, ja rūpinasi jos dukra L. D.. Kai D. Š. apsigyveno kartu su jos globojama savo seserimi N. Š. mokyklos bendrabutyje, D. 2017 m. rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, jai pasakė, kad ją rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, skriaudė jos mama Rasa, pavardės nežino. Sakė, kad mama tampė ją už plaukų, apkumščiavo, kur ir kiek smūgių sudavė, neminėjo, ir ji D.s smulkiai neklausinėjo. D.s kūno ji neapžiūrinėjo, tuo metu jokių sužalojimų ant jos kūno nepastebėjo. D. minėjo, kad mama buvo išgėrusi. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, ji nesigilino (1 t. b. l. 112-115). Liudytoja R. D. nurodė, kad pilnai tvirtina perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad iš karto ji nesikreipė į policiją, nes norėjo, kad mergaitės bendrautų su mama, norėjo, kad mama atsipeikėtų, norėtų bendrauti. Tikėjo, kad mergaitės grįš pas mamą.

Liudytoja L. J. parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėn., būdama kieme, vakare, tiksliai valandos neprisimena, ji išgirdo pas kaimynus triukšmą ir vartelių trinktelėjimą. Po minutės pas ją atbėgo D. Š., prašydama greičiau atidaryti vartus. Ji buvo išsigandusi, apsiverkusi. Jai paklausus, kas nutiko, D. papasakojo, kad susipyko su mama dėl to, kad savaitgalį negrįžo namo, ir mama jai sugriebė už plaukų, sakė, kad nukirps plaukus ir nuskus antakius. Minėjo, kad mama buvo šiek tiek išgėrusi, bet ne visai girta. D. braukė ranka per galvą ir kuokštais traukė plaukus. D. norėjo kreiptis į policiją, bet paskui apsigalvojo. Ji pasiūlė D. pasilikti nakvoti, kad pabūtų, nusiramintų. D. pas ją liko nakvoti. Tai buvo ne pirmas kartas, kai mergaitė negrįždavo namo, nakvodavo pas juos ar pas drauges, nes nenorėdavo eiti namo, iš kur buvo vejama, sakoma, kad dėl visko, kas nutiko šeimoje, ji yra kalta. Einant miegoti D. pasakė, kad jai galvoje yra guzas ir mėlynės ant rankų. Kitą dieną jie nuvežė ją į mokyklą, kur ji gavo bendrabutį ir ten liko. Pas kaimynus girdėdavosi daug barnių, girdėdavosi ir vaikų klyksmai, ir langų dūžiai, pačios Rasos verkimas. Šioje šeimoje dažnai vartojamas alkoholis, jį vartoja ir Rasa, ir Algimantas, pastarasis – daugiau.

Liudytoja A. A. parodė, kad dabar detaliai nebeprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus ir prašo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. A. parodymų matyti, kad D. Š. yra jos auklėtinė, ji dėl konflikto namuose nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. apsigyveno mokyklos bendrabutyje. Apie konfliktą ji su D. nekalbėjo. Apie tai, kad D.s mama R. D. smurtauja prieš dukrą, ji sužinojo tik tada, kai socialinė pedagogė S. S. išsikvietė R. D. į mokyklą. Pokalbio metu R. D. pripažino, kad tampė dukrą D. už plaukų, apie smūgių sudavimą neminėjo (1 t. b. l. 150-153). Liudytoja A. A. nurodė, kad pilnai tvirtina perskaitytus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, jog neužfiksavo, ar D. minėjo, dėl ko mama ją tampė už plaukų. Mama pripažino, kad tampė už plaukų, jos tada labai detaliai konflikto nesiaiškino.

Liudytoja S. S. parodė, kad dabar tiksliai nebeprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus ir prašo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos S. S. parodymų matyti, kad ji yra Kėdainių PRC socialinė pedagogė. 2017 m. rugsėjo 11 d. į ją, prašydama pagalbos, kreipėsi D. Š., kuri pasakė, kad šeimoje yra bloga situacija, ją iš namų pastoviai išvarinėja mamos R. D. sugyventinis, o mama tam neprieštarauja, dažnai girtuokliauja su patėviu. D. minėjo, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., kai ji iš močiutės sugrįžo namo, mama buvo girta, jai priekaištavo, klausė, kur ji buvo ir pradėjo ją tampyti už plaukų. Tuomet ji mamai įkando ir prašė ją paleisti, tada mama jai sudavė kumščiu, į kurią vietą, neminėjo, o ji jos nepaklausė. Ant D.s veido ir kūno vizualiai ji sužalojimų nepastebėjo. Apie šį įvykį ji informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių bei iškvietė į mokyklą D.s mamą R. D. pokalbiui. R. D. į mokyklą atvyko 2017 m. rugsėjo 13 d., pokalbio metu pripažino, kad tampė D. už plaukų, apie smūgių sudavimą nieko nesakė. Mamos teigimu, konfliktas įvyko dėl to, kad D. neinformavo, kur ir pas ką ji savaitgalį nakvojo. Po šio įvykio D. nedelsiant mokyklos administracijos buvo apgyvendinta mokyklos bendrabutyje (1 t. b. l. 143-146). Liudytoja S. S. nurodė, kad perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pilnai tvirtina.

Liudytoja I. Š. parodė, kad dabar jau gerai nebeprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus ir prašo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, perskaitytų liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji parodė, kad R. D. yra jos posūnio V. Š. buvusi sugyventinė. D. ir N. Š. yra jų bendri vaikai. Šiuo metu R. D. gyvena su sugyventiniu A. L.. Ji pati pas juos namuose nesilanko nuo 2017 metų vasaros. Anksčiau retkarčiais užsukdavo į svečius, atveždavo daržovių, vaisių. Abiems mergaitėms yra skirta globa. Kai D. 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kėdainių profesinio rengimo centre, dažnai ateidavo pas ją į namus. Ar D. buvo pas ją atėjusi 2017 m. rugsėjo 9-11 dienomis, nepamena, tačiau vieną kartą rugsėjo mėnesio savaitgalį ji yra pas ją nakvojusi. D. jai yra sakiusi, kad kai vieną kartą, kai iš jos išėjo, tikslaus laiko neminėjo, nuėjo pas mamą, kuri būdama girta ją tampė už plaukų. Dėl ko įvyko konfliktas, nesakė, ir ji jos neklausinėjo (1 t. b. l. 105-108). Liudytoja I. Š. nurodė, kad pilnai tvirtina perskaitytus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Byloje esančioje Kėdainių profesinio rengimo centro 2017-11-22 informacijoje nurodyta, kad D. Š., gim. 2000-06-17, gyvena (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, nuo 2017-09-01 mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre pagal Virėjo mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa. Įvykus konfliktui namuose, nuo 2017-09-12 D. Š. gyvena Centro bendrabutyje su seserimi N. Š.. Apie įvykusį konfliktą D. pasisakė socialinei pedagogei, kuri iškvietė D.s mamą R. D., kuri prisipažino, kad tampė D. už plaukų (1 t. b. l. 139).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad D. Š., gim. 2000-06-17, a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) duktė (2 t. b. l. 24).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsako „tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“.

Kaltinamoji R. D. pripažino faktą, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. konflikto su dukra D. metu ji nesusivaldžiusi ir supykusi sugriebė D. už plaukų ir juos patempė, sutinka, kad tai buvo tyčinis veiksmas, bei pripažino, kad nuo to dukra galėjo jausti fizinį skausmą. Nepripažino, kad įvykio metu buvo neblaivi. Nors nukentėjusioji D. Š. atsisakė ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymus apie mamos R. D. prieš ją vartotą smurtą, teismas remiasi nukentėjusiosios D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, dalyvaujant atstovei pagal įstatymą, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. mama ją mušė, sudavė kumščiais į veidą, pilvą, rankas, tampė už plaukų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tai, kad įvykio metu kaltinamoji R. D. buvo neblaivi, patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. Iš liudytojos R. D. parodymų matyti, kad D. Š., kurią globoja jos dukra L. D., jai pasakė, kad namuose 2017 m. rugsėjo mėnesį ją skriaudė mama, kuri buvo girta, tampė ją už plaukų, apkumščiavo. Liudytojos N. Š., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymais, jos sesuo D., 2017 m. rugsėjo mėnesį atsikrausčiusi gyventi pas ją į bendrabutį, jai pasakė, kad rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, ją sumušė, tampė už plaukų mama, kuri buvo girta. Liudytojos L. J. parodymais, 2017 m. rugsėjo mėnesį pas ją atbėgusi D. Š. pasakojo, kad mama, kuri buvo išgėrusi, jai sugriebė už plaukų. Iš liudytojos S. S. – Kėdainių PRC socialinės pedagogės parodymų matyti, kad D. jai minėjo, kad 2017 m. rugsėjo mėn., kai ji iš močiutės grįžo namo, mama buvo girta, klausė, kur ji buvo ir pradėjo tampyti ją už plaukų. Liudytoja I. Š., teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. sakė, jog mama, būdama girta, tampė ją už plaukų.

Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji R. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 22.00 val. buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu tyčia sugriebė ir tempė už plaukų savo dukrą D. Š., gim. 2000-06-17, taip sukėlė D. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamosios R. D. kaltė pilnai įrodyta jos pačios parodymais, nukentėjusiosios D. Š., liudytojų N. Š., N. D., L. J., S. S., A. A. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamosios R. D. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui).

Dėl A. L. fizinio skausmo sukėlimo D. Š.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino. Parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo sukėlus fizinį skausmą D. Š. 2017 m. spalio 18 d. nieko negali pasakyti. Tą dieną jis dirbo pas žmogų – Staliorių, dirbo neoficialiai. Tai gali patvirtinti bendradarbis A. R.. Tą dieną 13 val. jis nebuvo namuose. Apie prieš D. Š. vartotą smurtą nieko pasakyti negali, jis kumščiu kaklo nespaudė Š., jos nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. nėra matęs. D. iš namų išeina ne pirmą kartą, paromis negrįžta. Sugyventinė sakė, kad su ja sukonfliktavo. D. Š. yra pasakiusi, kad jis negyvens su jos mama, bei kad ji jį pasodins. Tai žino kaimynai, ne vienas yra girdėjęs, kad ji taip yra pasakiusi. D. Š. jį apkalba, tai yra melas, šmeižtas, ir tai ne pirmas kartas. Patvirtino, kad jis yra teistas už smurtą. Kodėl D. Š. negrįžta į namus, reikia klausti jos pačios. Jai reikia lakstyti su berniukais, ji negrįžta paromis. Tai galėtų patvirtinti ir to berniuko mama, kuri ją varydavo eiti namo, bet D. neidavo, sėdėdavo, kol sutemdavo, po to sakydavo, kad bijo eiti namo ir pasilikdavo nakvoti. Būdavo, kad ją parveždavo. Jai būdavo sakyta, kad turi būti namuose ir Vaiko teisių apsaugos specialistai taip sakydavo, bet ji lakstydavo.

Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, perskaitytų nukentėjusiosios D. Š., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. ji atėjo pas mamą pasiimti vaistų paso. Pradžioje patėvis gražiai paklausė, kaip ji laikosi, paskui griebė jai už rankos, suspaudė kaklą ir prispaudė prie sienos, bei išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji dėl to išsigando ir jautė fizinį skausmą. Po to pabėgo, nubėgo pas globėją ir viską jai papasakojo. Sužalojimų ant jos nebuvo matyti. Patėvis buvo neblaivus, ant stalo stovėjo visas litras degtinės, ir jis ją gėrė. Anksčiau patėvis prieš ją vartojo fizinį smurtą ne vieną kartą. Ji apie tai niekam nesakė, tylėjo. Globėjai papasakojo tik apie paskutinį smurtą (1 t. b. l. 66-68).

Iš teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, perskaitytų liudytojos N. Š. parodymų matyti, kad sesuo D. jai sakė, kad kai atvažiavo į namus pasiimti vaistų paso, patėvis A. L. gėrė su draugu. Draugui išėjus, patėvis pradėjo ją šmeižti, po to prie brolio kambario ją prirėmė ir bandė smaugti. Kada apie tai D. jai pasakė, tiksliai nežino. D. D. neminėjo, kad patėvis prieš ją smurtavo (1 t. b. l. 97-100).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos ji teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino, matyti, jog ji parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, ji buvo suplanavusi vykti pas šeimos gydytoją su D., kuri tuo metu sirgo, ir reikėjo jos vaistų paso. D. pasakė, kad jos vaistų pasas yra pas mamą R. D.. Prieš pietus, tiksliai valandos nurodyti negali, ji D. savo automobiliu nuvežė prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir jos laukė automobilyje. Maždaug po 15-20 min. D. visa drebėdama įlipo į automobilį, laikydama rankoje vaistų pasą ir pasakė, kad patėvis jai rankomis sugriebė už gerklės ir prispaudė prie sienos. Minėjo, kad patėvis plūdo ją necenzūriniais žodžiais, bei kad jis virtuvėje gėrė alkoholį su jai nepažįstamu vyriškiu, bei kad po to tas vyriškis išėjo. Ant D.s kaklo ar kitų kūno dalių sužalojimų nematė, ji tuo metu buvo su striuke. Po to D. pradėjo verkti. Ji su D. vyko pas gydytoją, nes ji tuo metu sirgo mažakraujyste (1 t. b. l. 112-115). Atsakydama į klausimus, R. D. papildomai paaiškino, kad šeimos gydytojai nebuvo pasakyta apie įvykį, apie tai, kad buvo pavartotas smurtas. Nuvažiavusi prie poliklinikos, ji D. ramino, ir pati D. nelabai norėjo, kad kažkas apie tai žinotų. Tokios žinios ligoninėje atsirado gal iš anksčiau. D. labai sirgdavo, o ji buvo jos sesės Neringos globėja. Ji D. vežė pas gydytojus, liepė Neringai, kad su sese gyvendama viename kambaryje, duotų jai valgyti, padėtų, sakė, kad savaitgalį D. kartu su Neringa grįžtų pas ją į namus. Anksčiau ji pati D. vežė pas gydytojus ir jos su šeimos gydytoja apie tai kalbėjosi, papasakojo apie smurtą. Ėjo pas psichiatrus, nes mergaitė labai blogai jautėsi, buvo sukilusios emocijos, emocinė depresija. Dabar jau tvarkosi, visai kitaip gyvena.

Liudytoja L. J. parodė, kad D. nenorėdavo eiti namo, nes būdavo vejama iš namų, koliojama, tai darydavo ir mama, ir Algimantas. Paskutiniu metu D. sakydavo, kad namuose jai ir valgyti neduodavo, Algimantas yra pasakęs, kad ji nieko nepasidėjo į šaldytuvą.

Nukentėjusiosios D. Š. atstovė pagal įstatymą L. D. paaiškino, kad dalyvavo kartu su D. apklausoje, kaip globėja. Mergaitė policijoje aiškino, kaip viskas vyko namuose, kaip ją mušė. Nepamena datos, bet D. vasarą pabėgo iš namų. Ją policija nuo Kėdainių miesto žiedo atvežė pas jos mamą R. D., kur ji pernakvojo. Jos mama D. nuvežė į Vaiko teisių apsaugos skyrių, iš kur ji buvo grąžinta atgal į šeimą. D.s sesuo Neringa pasakojo, kad šeimoje yra smurtaujama prieš sesę, ji nenori ten būti. Galiausiai įvyko konfliktas tarp patėvio ir D.s. Mokyklos direktorius leido D. pasilikti gyventi bendrabutyje, kad ji turėtų kur gyventi. 2017 m. lapkričio 2 d. įvyko posėdis, D. buvo skirta laikinoji globa, ji buvo paskirta jos globėja, iki D. sueis 18 metų, nes mergaitė turi turėti atsakingą asmenį. D. savaitės dienomis gyvena bendrabutyje, o savaitgaliais grįžta namo. Ji yra aprūpinta maistu, pinigais ir rūbais. Dabar pas gydytojus reikia mažiau lankytis, nes D. yra pasveikusi. D. padėjo tiek psichiatro, tiek šeimos gydytojos išrašyti vaistai, jos savijauta yra pagerėjusi, ne tokia, kokia buvo iš pradžių. Apie smurtą šeimoje ji sužinojo iš pačios D.s, kai ji su jos mama grįžo iš šeimos gydytojos. Jos mama su D. grįžusios papasakojo, kaip patėvis ją skriaudė, suėmęs stipriai už rankos ir kumščiu spausdamas prie kaklo. Datos, kada tai buvo, nepamena, galėjo būti rugsėjo ar spalio mėnesį. D. pasakojo, kad nuėjo namo pasiimti vaistų paso. Patėvis su draugu gėrė. Patėvis palydėjo D. į kambarį, kad pasiimtų tą knygutę ir išeinant pradėjo ją plūsti, galiausiai prieš D. buvo pavartotas smurtas. D. pasakojo, kad patėvis jai sugriebė už riešo ir prirėmęs prie sienos, kumščiu spaudė kaklą. D. sakė, kad jai skaudėjo, kai sugriebė už rankos ir spaudė kaklą. D. buvo šoke, ilgai verkė, pasakodama drebėjo, negalėjo nusiraminti, buvo emocinis išgyvenimas. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Jos mama pasakojo tą patį, ką sakė D.. Jos mama buvo kartu su D., vežė ją į ligoninę. Įvykio metu mama D.s laukė mašinoje. Palaiko civilinį ieškinį, kadangi mergaitei buvo sukeltas ir fizinis, ir emocinis skausmas, vartojami vaistai. Ieškinys pareikštas, kad būtų galima daugiau kompensuoti keliones, važinėjimus, vaistų pirkimu, nes išgyvenimų negalima atpirkti. D. vaistus vartoja dar ir dabar. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, teigdamas, kad 2017 m. spalio 18 d. 13 val. jis namuose nebuvo, dirbo nelegaliai su draugu A. R., jokio smurto savo sugyventinės dukters D. Š. atžvilgiu nenaudojo, kumščiu jai kaklo nespaudė, jos nėra matęs nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. Nurodė, jog nesutaria su D., kuri yra sakiusi, kad jį „pasodins“, todėl mano, kad D. Š. jį apkalba ir šmeižia. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi jo parodymai prieštarauja kitų byloje ištirtų įrodymų visumai. Teismas remiasi iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios D. Š. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais ir teisiamajame posėdyje perskaitytais parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. apie 13.00 val. jai atėjus pasiimti vaistų paso, patėvis iš pradžių gražiai paklausė, kaip ji laikosi, paskui griebė jai už rankos, suspaudė kaklą ir prispaudė prie sienos, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, ji jautė fizinį skausmą ir išsigando. Po to ji pabėgo, nubėgo pas globėją ir viską jai papasakojo. Patėvis buvo neblaivus, ant stalo stovėjo visas litras degtinės ir jis gėrė. Nukentėjusiosios parodymus dėl A. L. smurto prieš ją patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino, jos dukros L. D. globojama D. Š., kurią ji 2017 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, vežė pas šeimos gydytoją ir kuri nuėjo į mamos namus pasiimti vaistų paso, neužilgo drebėdama atbėgusi į automobilį, kuriame ji jos laukė, pasakė, kad namuose patėvis A. L. su draugu vartojo alkoholį ir buvo sugriebęs jai už gerklės bei prispaudęs prie sienos, D. buvo išsigandusi, verkė. Parodė, jog ji iš karto policiją nesikreipė, nes tikėjo, kad D. dar gali grįžti į šeimą. Iš nepilnametės liudytojos N. Š. teisiamajame posėdyje perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jai sesuo D. Š. sakė, jog kai ji atvažiavo į namus pasiimti vaistų paso, patėvis A. L. ją prirėmė prie kaklo ir bandė smaugti. Iš liudytojos L. D. – nepilnametės D. Š. globėjos – rūpintojos parodymų matyti, kad apie naudojamą smurtą D.s atžvilgiu iš pradžių sužinojo iš jos sesers N., po to - ir iš pačios D.s, kuri skundėsi savo gyvenimo sąlygomis su patėviu A. L., o 2017 m. spalio 18 d. D. jai papasakojo, kad atvykusi į namus pasiimti vaistų paso, virtuvėje rado neblaivų A. L. su nepažįstamu asmeniu, o jai pasiėmus vaistų pasą ir grįžus į virtuvę, kur to nepažįstamo asmens jau nebuvo, A. L. ją visaip išvadino, liepė dingti iš namų, paėmė jai už dešinės rankos riešo, bei kita ranka spausdamas jai į kaklą, prirėmė ją prie sienos, dėl to jai skaudėjo. Tai, kad prieš nukentėjusiąją D. Š. šeimoje yra naudojamas fizinis smurtas taip pat patvirtina VTAS ir VšĮ Kėdainių PSPC pateikta informacija: 2017-10-23 VTAS informacija (1 t. b. l. 40), kurioje nurodyta, kad VTAS 2017-10-20 iš VšĮ Kėdainių PSPC gavo pranešimus, apie tai, kad D. Š., gim. 2000-06-17, gyv. (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, patiria bauginimą, užgauliojimus, smurtą iš patėvio, kuris grasina, supriešina su mama, taip pat nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio gale D. Š. buvo sumušta, o vakar patėvis kumščiu jai spaudė kaklą; 2017-10-20 VšĮ Kėdainių PSPC informacija Nr. S-3247, adresuota Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTAS (1 t. b. l. 42), kurioje nurodyta, kad 2017-10-19 į VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyrių vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai atvyko D. Š., gim. 2000-06-17, gyv. (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, kuri skundėsi namuose patirianti bauginimą, užgauliojimus, smurtą iš patėvio, kuris vakar (t.y. 2017-10-18) kumščiu pacientei spaudė kaklą; 2017-10-20 VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro informacija VTAS Nr. S-3247, kurioje nurodyta, kad 2017-10 19 į VšĮ PSPC Psichikos sveikatos skyrių vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai atvyko D. Š., gim. 2000-06-17, gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kuri skundėsi namuose patirianti bauginimą, užgauliojimus, smurtą iš patėvio. Jis grasina, supriešina ją su mama. Rugsėjo mėnesio gale ji buvo sumušta, vakar patėvis kumščiu jai spaudė kaklą (1 t. b. l. 42). Iš byloje esančios VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3333/2017(02) (1 t. b. l. 74) matyti, kad D. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Esant byloje duomenų apie buvusį sumušimo ar kitą fizinio smurtavimo faktą D. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Teismas, vertindamas įvykių seką, nukentėjusiosios D. Š. reakciją iš karto po įvykio į kaltinamojo A. L. prieš ją panaudotą smurtą, kurią matė ir detaliai apibūdino liudytoja R. D. (į automobilį atėjo drebėdama, susijaudinusi, verkė), nukentėjusiosios įstatyminės atstovės L. D. paaiškinimus apie nukentėjusiosios būseną pasakojant apie įvykį (pasakodama drebėjo, buvo šoke, ilgai verkė, negalėjo nusiraminti, buvo emocinis išgyvenimas, dėl ko buvo kreiptasi į psichologą, šeimos gydytoją, reikėjo vartoti vaistus), kitus byloje ištirtus įrodymus, mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl A. L. prieš ją naudoto smurto. Teismas taip pat mano, jog kaltinamojo tvirtinimas, kad nukentėjusioji jį apkalba ir šmeižia, nepagrįstas, pagal byloje esančius duomenis tokios išvados daryti nėra pagrindo, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ne pati nukentėjusioji pranešė apie naudotą smurtą atitinkamoms institucijoms, o pirmiausia ji apie tai papasakojo savo globėjos mamai R. D., kuri teisiamajame posėdyje tai patvirtino, nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę, iš kur apie nukentėjusiosios iš kaltinamojo patirtą smurtą buvo pranešta VTAS, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu parodė, kad įvykio metu A. L. buvo neblaivus, nes tuo metu gėrė degtinę, iš liudytojos R. D. parodymų ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės L. D. paaiškinimų taip pat matyti, jog nukentėjusioji D. Š. joms sakė, kad įvykio metu A. L. buvo neblaivus.

Vadovaujantis BPK 20 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. spalio 18 d. apie 13.00 val. buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia suėmė už dešinės rankos savo sugyventinės R. D. dukrai D. Š., gim. 2000-06-17, o kitos rankos kumščiu spaudė jai kaklą, prirėmęs prie sienos, taip sukėlė D. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. L. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios D. Š., liudytojos R. D. parodymais, nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. D. paaiškinimais, kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo A. L. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas).

Bausmių skyrimas

Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas kaltinamajai R. D. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką skiria atsižvelgdamas į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas prieš žmogaus sveikatą, į sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę: R. D. anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka, nuobaudos nebegalioja (2 t. b. l. 26), bylos duomenimis nedirba (2 t. b. l. 27), registruota darbo biržoje (2 t. b. l. 28), kaltinamosios teigimu, ji nuo 2018-06-11 dirba VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centre, jos šeima įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t. b. l. 31), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašyta (2 t. b. l. 37), daugiau ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji R. D. teisiama pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jos teigimu pradėjo dirbti, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, mano, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mano, kad paskyrus minėtą bausmę bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti. Bausmė skiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei nustatytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. D. 2017-11-16 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas kaltinamajam A. L. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką skiria atsižvelgdamas į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptas prieš žmogaus sveikatą, į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę: Kaltinamasis A. L. praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už grasinimą nužudyti ir nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui (kiti teistumai išnykę) (2 t. b. l. 63-65), 13 kartų baustas administracine tvarka, viena nuobauda galiojanti (2 t. b. l. 66), nedirba, registruotas darbo biržoje (2 t. b. l. 67), Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus charakterizuojamas iš esmės teigiamai (2 t. b. l. 83), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnija jį charakterizuojančių duomenų neturi (2 t. b. l. 89), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas, įrašytas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (2 t. b. l. 92), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis, daro išvadą, kad kaltinamasis nekeičia savo gyvenimo būdo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir teisingumo principą, kaltinamajam tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, bausmė skirtina mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad paskyrus švelnesnes bausmes nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei nebus įgyvendinta bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis A. L. ir nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, į iš esmės teigiamą Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, kontroliavusio A. L. elgesį atliekant ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę, charakteristiką, į tai, kad kaltinamasis turi nepilnametę dukrą (2 t. b. l. 61) teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios apribotų jo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.

A. L. 2017-11-16 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikintina.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nepilnametės nukentėjusiosios D. Š. atstovė pagal įstatymą globėja – rūpintoja L. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t. b. l. 389) dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodydama, jog motinai A. D. ir patėviui A. L. panaudojus smurtą prieš nepilnametę D. Š., ji patyrė ne tik fizines, bet ir moralines kančias, dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, depresiją, vartoja raminamus vaistus, sutriko miegas, dažnai verkia, pasireiškia dažni nuotaikų svyravimai.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims, tai yra kaltinamiesiems. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji D. Š., kuriai dėl kaltinamųjų R. D. ir A. L. neteisėtų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dėl ko jai, kaip matyti iš liudytojos R. D. parodymų ir globėjos – rūpintojos l. D. paaiškinimų, reikėjo lankytis pas psichiatrą, vartoti vaistus, dėl namuose patirto smurto teko apsigyventi Kėdainių PRC bendrabutyje, akivaizdu, kad ji patyrė stresą, nervinę įtampą.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamiesiems, kuriems už jų veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė tyčines nusikalstamas veikas, tuo pačiu ir į tai, kad nukentėjusiajai kokios nors sunkesnės pasekmės nebuvo sukeltos, byloje nėra duomenų, kad fizinio skausmo sukėlimas sukėlė kokius nors žymius liekamuosius padarinius.

Kaltinamoji R. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba, kaltinamasis A. L. nedirba, registruotas darbo biržoje, turi nepilnametę dukrą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, šalių turtinę padėtį, tai, kad nukentėjusiajai sužalojimų nebuvo padaryta, taip pat atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą prašomas 1000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams dėl fizinio skausmo sukėlimo, todėl teismas nustato tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį – 500,00 Eur, ši suma priteistina nukentėjusiajai D. Š. solidariai iš kaltinamųjų R. D. ir A. L.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Prie bylos esantys 2 (du) diskai su D. Š. vaizdo/garso įrašais ir 1 (vienas) diskas su N. Š. vaizdo/garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Iš kaltinamųjų R. D. ir A. L. valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – BPK 103, 105 straipsniai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui) ir nubausti dešimties (10) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. D. 2017-11-16 prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas) ir nubausti laisvės atėmimu septyniems (7) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 339 straipsnio 3 dalis).

A. L. 2017-11-16 prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. Š. atstovės pagal įstatymą L. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. Š. solidariai iš R. D. ir A. L. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Prie bylos esančius 2 (du) diskus su D. Š. vaizdo/garso įrašais ir 1 (vieną) diską su N. Š. vaizdo/garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Priteisti iš R. D. ir A. L. valstybei iš kiekvieno po 5,98 Eur (po penkis eurus 98 ct) pašto išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė