Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-114-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-08
Bylos Nr.
1A-211-114-2009
Teisminio proceso Nr.
61-1-0494-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. B.

Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-114/09

Teisėjas Romaldas Šuliokas (Proceso Nr. 61-1-0494-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai adv. Giedrei Kazakevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. l d. penkiasdešimt parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. septyniasdešimt parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. penkiasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta septyniasdešimt parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta devyniasdešimt parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdama (duomenys neskelbtini) m. turguje, adresu (duomenys neskelbtini), pasisavindama ant prekystalio gulėjusią S. G. vardu išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini)- neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė iki 2008-05-24 apie 12.10 val., kuomet paliko S. G. vardu išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini) turguje, (duomenys neskelbtini).

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 24 d. apie 12.05.44 val., būdama prie AB SEB banko bankomato (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją su svetima mokėjimo priemone AB SEB banko elektronine mokėjimo kortele VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. G. vardu, bandydama nuimti pinigus 2000 Lt sumoje.

Be to, A. B. nuteista už tai, kad 2008 m. gegužės 24 d. apie 12.05.44 val., būdama prie AB SEB bankomato (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijuodama finansinę operaciją su svetima mokėjimo priemone - AB SEB banko elektronine mokėjimo kortele VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. G. vardu, pasikėsino apgaule, savo naudai įgyti svetimą, S. G. priklausantį turtą - pinigus 2000 litų sumoje, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi neatitiko kortelės PIN kodas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-02-11 nuosprendį ir paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį – baudą arba sumažinti jai paskirtą arešto bausmę. Nuteistosios teigimu, teismas, pilnai ir visapusiškai neįvertinęs bylos aplinkybių, paskyrė jai per griežtą bausmę. Nuteistoji tvirtina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad ji padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jos padarytos nusikalstamos veikos nepadarė jokios turtinės žalos nukentėjusiajam S. G., jis jai jokių pretenzijų neturi, viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji viena augina, išlaiko nepilnametį sūnų, ir paskyrus jai trumpalaikį laisvės atėmimą (arešto bausmę 90 parų), nebus kam jį prižiūrėti. Apeliantė teigia, kad ji dėl savo veiksmų padarė atitinkamas išvadas, pastaruoju metu jokių nusikaltimų ar teisėtvarkos pažeidimų nėra padariusi, susirado darbą, o paskyrus jai trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę, ji gali prarasti darbą. Nuteistosios nuomone, paskyrus jai BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – baudą, būtų pasiekti bausmės tikslai.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė kalta prisipažįsta, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jai paskirta bausme. Apeliacinis skundas nagrinėjamas tik apeliantės skundo ribose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Skiriant nuteistajai A. B. bausmę buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Bausmė skirta neperžengiant baudžiamojo įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribų. Už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. nurodytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. B., būdama teista, teistumui neišnykus, padarė du apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat į tai, kad A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), kad ji augina nepilnametį sūnų, už kiekvieną jos padarytą nusikaltimą paskyrė arešto bausmes, kurių dydis už kiekvieną nusikaltimą artimas šios bausmės vidurkiui. Laikyti šias bausmes per griežtomis nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 56 str. numato, kad teismas recidyvistui, t.y., asmeniui, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turinčiam neišnykusį teistumą (BK 27 str. 1 d.), paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. yra teista 6 kartus, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimus, už kurių padarymą yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl teismas jai pagrįstai paskyrė trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmes, ir laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis ir dar labiau švelninti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, atsižvelgęs į ankstesnių A. B. teistumų skaičių, turėjo galimybę paskirti jai realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinęs visas aukščiau išvardintas aplinkybes, apsiribojo tik arešto bausmės paskyrimu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais, pripažinus A. B. kalta už nusikaltimų padarymą, apeliantės atžvilgiu buvo taikomi jos teisinę padėtį lengvinantys institutai – bausmės vykdymo atidėjimas, buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau visa tai nuteistajai pozityvaus poveikio nepadarė, kadangi ji ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajai paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Tai, kad nuteistoji susirado darbą ir šiuo metu nedaro teisės pažeidimų, neduoda pagrindo jai švelninti bausmę, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, paskyrė jai teisingą ir aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl skirti jai dar švelnesnę bausmę – baudą - nėra teisinio pagrindo.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliantė nurodo, kad ji savo aktyviais veiksmais padėjo nusikalstamas veikas išaiškinti, tačiau šie jos argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis nustatomas tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines tų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o jeigu tos veikos padarytos su bendrininkais – nurodo jų pavardes, jų buvimo vietą, taip pat pateikia kitą reikšmingą informaciją, padedančią ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu iš šios bylos matyti, kad A. B. po nusikalstamų veikų padarymo pati į teisėsaugos institucijas neatvyko ir apie padarytus nusikaltimus nepranešė. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tada, kai nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos institucijas. A. B. buvo sulaikyta po to, kai iš banko buvo gauti vaizdo įrašai, kuriuose ji buvo užfiksuota prie bankomato, praėjus pusei metų po nusikaltimų padarymo. Šioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad apeliantės nurodomas tariamas padėjimas išaiškinti nusikalstamas veikas atskira atsakomybę lengvinančia aplinkybe iš viso negalėjo būti pripažintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką ta linkme, kad Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Iš to seka, kad minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl net nustačius kelias Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš nuosprendžio matosi, jog teismas padarė išvadą, kad A. B. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją jau atsižvelgė skirdamas bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius