Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. D. , D. S. , G. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. D. (G. D. ) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 129 str. 2 d. 11 p. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p. laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., šios bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę bei bausmes, paskirtas 2007 m. lapkričio 30 d. ir 2008 m. vasario 22 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, ir G. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. ir atliktos bausmės dalis, paskirtos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. ir 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžiais.

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p.ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2008 m. gegužės 9 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas bei atliktos bausmės dalis, paskirtos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu.

G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 11 p. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems)metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 11 p. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p, 9 d., šios bausmės ir bausmė, paskirta 2007 m. lapkričio 30 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d. bei 2007 m. lapkričio 30 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atliktos bausmės laikas.

- solidariai iš G. D. ir D. S. 6667,97 Lt turtinei žalai atlyginti;

- iš G. D. ir D. S. po 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

- iš G. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Č. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. ir G. D. nuteisti už tai, kad kartu su A. Č. 2007 m. gegužės 20 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini)., prie žvyro karjerų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl nesutarimų ir pykčio bendrais veiksmais panaudojo prieš nukentėjusįjį V. Š. fizinį smurtą - jį pagavo bandantį pabėgti bei rankomis ir kojomis suduodami V. Š. į galvą ir į kitas kūno vietas 14 smūgių, tyčia nežymiai sutrikdė V. Š. sveikatą.

G. D. , G. M. ir D. S. nuteisti už tai, kad kartu su A. Č. 2007 m. gegužės 20 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, D. S. perspėjus, jog V. Š. kreipsis į policiją, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus - V. Š. sumušimą prie karjero bei A. Č. padarytą V. Š. seksualinį prievartavimą, pagavę bandantį pabėgti V. Š. , rankomis bei kojomis sudavę jam smūgius į galvą bei į kitas kūno vietas, sužalojo V. Š. iki sąmonės netekimo, tuo sunkiai sutrikdydami jo sveikatą. D. S. pasiūlius nužudyti nukentėjusįjį, G. M. ir A. Č. atsisakė tęsti nusikalstamą veiką ir pasišalino, tuomet G. D. ir D. S. , siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus - V. Š. sumušimą bei A. Č. padarytą V. Š. išprievartavimą, tyčia nužudė V. Š. : D. S. koja sudavė 4 smūgius į praradusio sąmonę V. Š. galvą, G. D. kojos padu užspaudė V. Š. kaklą. Po to G. D. ir kartu su D. S. įmetė V. Š. į Lėvens upę, dėl ko jis mirė uždusdamas vandenyje.

Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nurodo, jog savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino, davė išsamius parodymus. Ši aplinkybė, nuteistojo nuomone, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti arba jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 130 str. ir paskirti švelnesnę bausmę bei dalį bausmės skirti atlikti kalėjime.

Apeliantas skunde nurodo, jog nužudyti V. Š. jis nenorėjo ir jo nežudė, jis tik keturis kartus nestipriai gulinčiam V. Š. trinktelėjo į viršugalvį. Nuteistojo teigimu, A. Č. ir G. D. jam darė blogą įtaką, jis jų bijojo, įvykio metu buvo susijaudinęs, išsigandęs, negalėjo valdyti savo veiksmų, kadangi buvo priklausomas nuo bendrininkų, neprisimena, ar padėjo G. D. V. Š. įmesti į upę.

Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 11 p. perkvalifikuoti į švelnesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino nusikaltimų eigos, neištyrė kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš bendrininkų ir, kurio iš bendrininkų veiksmai sukėlė komos būseną nukentėjusiajam. Nuteistasis G. M. neneigia mušęs nukentėjusįjį, tačiau tvirtina, kad ne nuo jo suduotų smūgių V. Š. ištiko koma. Apeliantas nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gailisi dėl savo veiksmų, davė parodymus, nors praeityje buvo teistas, tačiau ne už kūno sužalojimų padarymą, turi mažametę dukrą, kurią dabar augina viena sugyventinė, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji G. D. ir G. M. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo D. S. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų G. D. , D. S. , G. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Byloje nustatyta, jog 2007 m. gegužės 20 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) G. M. , G. D. , D. S. , A. Č. , siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus – V. Š. sumušimą 2007 m. gegužės 20 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini), prie žvyro karjerų bei A. Č. 2007 m. gegužės 20 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) padarytą V. Š. seksualinį prievartavimą – pagavo bandantį pabėgti V. Š. , rankomis bei kojomis sudavė jam smūgius į galvą bei kitas kūno vietas ir taip sužalojo V. Š. iki sąmonės netekimo, tuo sunkiai sutrikdydami jo sveikatą, tada, D. S. pasiūlius nužudyti V. Š. , G. M. ir A. Č. atsisakė tęsti nusikalstamą veiką ir pasišalino, o D. S. koja sudavė keturis smūgius į praradusio sąmonę V. Š. galvą, G. D. kojos padu užspaudė V. Š. kaklą, po to G. D. kartu su D. S. įmetė V. Š. į Lėvens upę, dėl ko nukentėjusysis mirė uždusdamas vandenyje.

Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 11 p., nuteistasis neneigia įvykio dieną mušęs nukentėjusįjį V. Š. , tačiau tvirtina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas ne nuo jo suduotų smūgių. Šie nuteistojo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, G. M. kaltė sunkiai sutrikdžius V. Š. sveikatą įrodyta byloje surinktais įrodymais – nuteistųjų D. S. , G. D. , A. Č. parodymais, liudytojų K. S. , I. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. M 391/07 (05) bei Nr. M 391 b/07 (05) konstatuota, kad V. Š. mirties priežastis – uždusimas vandenyje. Sužalojimai, padaryti V. Š. 2007 m. gegužės 20 d., apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini) žvyro karjero, būtų priskirtini nežymiai arba nesunkiai sutrikdančių sveikatą sužalojimų kategorijai. Sužalojimai, padaryti V. Š. 2007 m. gegužės 20 d., apie 22 – 23 val., prie (duomenys neskelbtini), sukėlę komos būseną – buvo be sąmonės, triukšmingai kvėpavo (karkė), nebuvo vyzdžių reakcijos į šviesą, būtų priskirtini sunkiai sutrikdančių sveikatą sužalojimų kategorijai. Dalis sužalojimų, būtent, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, nepaisant vandens poveikio bei lavoninio irimo, išliko, todėl darytina išvada, kad ji galėjo būti padaryta eilės smūgių poveikio metu ir galėjo būti didesnė (t. 1, b. l. 38 – 39, 44 – 45). Remiantis minėtomis teismo medicinos specialisto išvadomis, nukentėjusiajam V. Š. padarytus kūno sužalojimus galima suskirstyti į tris grupes: 1) sužalojimai, padaryti 2007 m. gegužės 20 d., apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini) kaimo, žvyro karjero, priskirtini nežymiai arba nesunkiai sutrikdančių sveikatą sužalojimų kategorijai; 2) sužalojimai, padaryti 2007 m. gegužės 20 d., apie 22 – 23 val., prie (duomenys neskelbtini), sukėlę komos būseną, priskirtini sunkiai sutrikdančių sveikatą sužalojimų kategorijai; 3) sužalojimai, padaryti 2007 m. gegužės 20 d., po 23 val., prie (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susiję su V. Š. mirtimi. Nuteistajam G. M. neinkriminuotas sužalojimų, buvusių tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo V. Š. mirtimi, padarymas, sužalojimų, nurodytų pirmame punkte, t. y. sužalojimų, kurie buvo padaryti V. Š. 2007 m. gegužės 20 d., apie 21 val. prie (duomenys neskelbtini), žvyro karjero, nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija, apeliacinės instancijos teismo tyrimo objektas šiuo atveju yra sužalojimų, nurodytų antrame punkte padarymas, t. y. nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog ne nuo jo suduotų smūgių nukentėjusįjį V. Š. ištiko koma. Nuteistasis D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sumuštą ir A. Č. išprievartautą nukentėjusįjį V. Š. , bėgantį link Lėvens upės, nusivijo G. D. , A. Č. , G. M. , jis taip pat nuėjo iš paskos. Perėjęs į kitą upės pusę jis pamatė sumuštą V. Š. , nukentėjusysis karkė, buvo be sąmonės, jam iš burnos bėgo kraujas. Šalia nukentėjusiojo buvo G. D. ir A. Č. , ar šalia buvo ir G. M. , D. S. teigė nežinantis, nes buvo tamsu. Nuteistasis G. D. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti detalius parodymus apie nusikaltimų aplinkybes, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus. G. D. pirmosios instancijos teisme tik patikslino savo parodymus apie V. Š. pabėgimo ir sugavimo aplinkybes, nurodydamas, kad V. Š. pirmi pasivijo jis su D. S. , nukentėjusįjį vijosi ir A. Č. su G. M. , tačiau, kai G. M. su A. Č. atėjo, V. Š. jau gulėjo ir nekvėpavo. Nuteistasis A. Č. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus. Nuteistasis D. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad bandantį pabėgti nukentėjusįjį V. Š. , nusivijo A. Č. , G. D. , G. M. , po kelių minučių jis taip pat nubėgo paskui juos. Kitoje upės pusėje jis rado A. Č. , G. D. , G. M. ir ant žemės be sąmonės gulintį V. Š. . Po nusikaltimų padarymo sugrįžę prie automobilio A. Č. , G. D. , G. M. tarėsi, kad į nusikaltimų padarymą ,,nekiš“ G. M. (t. 2, b. l. 75 – 76). G. D. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad pirmieji V. Š. pasivijo G. M. su A. Č. , jis, atbėgęs su D. S. , pamatė kaip A. Č. su G. M. muša V. Š. , V. Š. nukritus ant žemės, jis su D. S. taip pat keletą kartų spyrė nukentėjusiajam. Po nusikaltimų padarymo sugrįžus prie automobilio jis, A. Č. ir D. S. tarėsi, kad ,,nekiš“ G. M. į nusikaltimą (t. 2, b. l. 149 – 152). Įvykio metu kartu su nuteistaisiais buvusios liudytojos K. S. ir I. K. tiek apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad, kai V. Š. pabėgo į mišką, jį nusivijo A. Č. , G. D. , G. M. , po minutės paskui juos nubėgo ir D. S. . Pirmieji nuo upės grįžo A. Č. ir G. M. , po 10 – 15 minučių sugrįžo ir D. S. su G. D. . Liudytojų K. S. ir I. K. teigimu, vėliau buvo kalbama, kad į šį reikalą nereikia ,,kišti“ G. M. , nes jis turi dukrą ar sūnų. Visi šie įrodymai yra tinkami Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, juos patvirtina ir nuteistųjų A. Č. , D. S. , G. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (nuteistųjų A. Č. , D. S. , G. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus). D. S. ir G. D. , apklausti įtariamaisiais, apie G. M. vartotą smurtą prieš V. Š. po to, kai nukentėjusysis bandė pabėgti nuo nuteistųjų ir buvo pagautas kitame upės krante, davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 63 – 64, 89 – 90, 146 – 148). Nuteistasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Š. pradėjus bėgti link Lėvens upės, jis, G. M. , G. D. ir D. S. pradėjo nukentėjusįjį vytis. Kitoje upės pusėje visi pradėjo ieškoti V. Š. , o, suradę nukentėjusįjį, visi keturi jį spardė. Jis, pašvietęs žiebtuvėliu, matė, kad V. Š. veidas buvo kruvinas, nukentėjusysis nereagavo į šviesą (t. 3, b. l. 86 – 87). Liudytojų K. S. ir I. K. parodymai, nuteistųjų D. S. , G. D. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu apie tai, kad po įvykio nuteistieji tarėsi ,,nekišti“ G. M. į nusikaltimus, paaiškina, kodėl nuteistieji D. S. , G. D. pirmosios instancijos teisme pakeitė parodymus apie G. M. vaidmenį nusikaltimų padaryme. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad visi keturi nuteistieji, tame tarpe ir G. M. , bijodami, kad nukentėjusysis V. Š. gali kreiptis į policiją ir siekdami nuslėpti padarytus nusikaltimus – V. Š. sumušimą bei seksualinį prievartavimą – nusivijo bandantį pabėgti V. Š. į kitą upės pusę, visi keturi nuteistieji, tame tarpe ir G. M. , vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, šiuo smurtu padarytas sunkus V. Š. sveikatos sutrikdymas, G. M. su A. Č. pasišalino tik tada, kai V. Š. buvo sunkiai sužalotas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. M. tyčia apėmė visas nusikalstamų veikų pasekmes, išskyrus V. Š. nužudymą, ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 11 p.

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p. į Lietuvos Respublikos BK 130 str., nurodo, jog įvykio metu buvo susijaudinęs, išsigandęs, todėl negalėjo valdyti savo veiksmų, buvo priklausomas nuo bendrininkų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį, būtent, nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir pan. Byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. nuteistieji G. D. , A. Č. ir G. M. pradėjo vartoti 2007 m. gegužės 20 d., apie 21 val. po to, kai (duomenys neskelbtini) nerado V. Š. žadėtų merginų. Nukentėjusysis buvo mušamas prie žvyro karjero, esančio (duomenys neskelbtini), po to, apie 23 val. (duomenys neskelbtini) A. Č. su sumuštu V. Š. tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią analiniu būdu. Nukentėjusiajam V. Š. bandant pabėgti nuo nuteistųjų, D. S. pasakė, jog V. Š. gali kreiptis į policiją, todėl visi keturi nuteistieji - G. D. , A. Č. , D. S. , G. M. pasivijo V. Š. ir vėl vartojo fizinį smurtą prieš jį, sumušė nukentėjusįjį iki sąmonės netekimo. D. S. dėl tos pačios priežasties – kad V. Š. gali kreiptis į policiją - pasiūlė nužudyti V. Š. . D. S. koja spyrė keturis kartus gulinčiam be sąmonės V. Š. į galvą, G. D. kojos padu užspaudė V. Š. kaklą, po to G. D. kartu su D. S. įmetė V. Š. į Lėvens upę, kur nukentėjusysis mirė uždusdamas vandenyje. Šios aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis V. Š. neatliko jokių neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų nei prieš D. S. , nei prieš kurį nors kitą iš nuteistųjų, priešingai – V. Š. nužudytas buvo D. S. iniciatyva, pastarajam pasakius, jog nukentėjusysis yra jo klasiokas, jis pažįsta V. Š. ir, kad V. Š. gali kreiptis į policiją. Byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo D. S. teiginį, kad smurtą prieš nukentėjusįjį jis vartojo bijodamas kitų nuteistųjų. Byloje nustatyta, kad pats D. S. pasiūlė nužudyti V. Š. , nuteistasis aktyviais veiksmais prisidėjo prie padarinių – V. Š. mirties – kilimo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad D. S. tyčia buvo nukreipta nužudyti V. Š. , t. y. D. S. , siekdamas nuslėpti kitus du nusikaltimus, kartu su G. D. tyčia nužudė V. Š. bei teisingai šią veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p.

Nuteistieji G. D. , D. S. , G. M. apeliaciniuose skunduose prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes G. D. , D. S. ir G. M. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistųjų asmenybes, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, G. D. , D. S. , G. M. parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

G. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė. G. D. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veika padarė neišnykus teistumui, po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. D. vėl nusikalto. Byloje nustatytos dvi G. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė G. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo, kad viso proceso metu pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju 2007 m. birželio 5 d., G. D. savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino tik iš dalies (t. 2, b. l. 132 – 135). Antrosios apklausos metu 2007 m. birželio 14 d. G. D. nurodė, jog pirmosios apklausos metu davė netikslius parodymus, siekdamas suklaidinti tyrimą (t. 2, b. l. 146 – 148). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. D. , nors ir nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažįsta, tačiau apie nusikaltimų padarymo aplinkybes parodymus duoti atsisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad vien tik prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, kaltininkas taip pat turi nuoširdžiai gailėtis dėl padarytos nusikalstamos veikos (byloje nėra duomenų, kad G. D. gailėtųsi dėl padarytų nusikaltimų, būtų atsiprašęs nukentėjusiosios, atlyginęs bent dalį padarytos žalos ar kitaip stengtųsi sušvelninti nusikaltimų padarinius) nėra pagrindo G. D. prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, paskyrė G. D. bausmę, didesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis.

D. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė, D. S. buvo V. Š. nužudymo iniciatoriumi. D. S. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo D. S. vėl nusikalto. D. S. Kupiškio rajono Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos administracijos bei Noriūnų seniūnijos administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 47, 48). Byloje nustatytos dvi D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, D. S. motyvuotai ir tinkamai paskyrė bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

G. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita – sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia. G. M. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus mėnesiui laiko po atleidimo nuo bausmės, pasibaigus vykdymo atidėjimo laikui, po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo G. M. vėl nusikalto. Kupiškio seniūnijos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip neturintis pastovaus darbo bei piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais (t. 3, b. l. 129). Byloje nustatytos dvi G. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, G. M. motyvuotai ir tinkamai paskyrė bausmes, didesnes nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis.

Bausmės G. D. , D. S. , G. M. paskirtos baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. reikalavimų. Nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka tiek jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek nuteistųjų asmenybes. Paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. D. , D. S. , G. M. apeliacinius skundus atmesti.