- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-1839-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00328-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- F. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1839-538/2014
2014 m. gruodžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo F. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo F. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009, o procesą atnaujinus, įtraukti į bylos nagrinėjimą V. M. trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir iš dalies panaikinti 2009-11-25 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atsakovui F. V. dalyje dėl rekonstruojamo ūkinio pastato atstatymo iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos atmesti. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, teigė, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t.y. V. M., kuriam priimtas teismo sprendimas sukelia pasekmes, materialinių teisių ir pareigų. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 įpareigojo F. V. atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog atstumas tarp rekonstruojamo ūkinio pastato ir gretimo sklypo ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. yra mažesnis nei 3 m. Konstatuodamas minėtas aplinkybes dėl pastato rekonstrukcijos neteisėtumo, teismas taip pat nusprendė ir dėl rekonstrukcijos projektą rengusio asmens atsakomybės. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atlikdamas pastato rekonstrukcijos darbus atsakovas F. V. vadovavosi V. M. parengtu projektu. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2009-11-25 sprendimą paliko nepakeistą. 2012-10-02 atsakovas F. V. pareiškė pretenziją rekonstrukcijos projektą rengusiam architektui V. M. dėl žalos, patirtos netinkamai parengto ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto, atlyginimo. 2012-11-14 V. M. pareiškė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, kuriame nurodė, kad parengė projektą, pagal kurį buvo atliekami rekonstrukcijos darbai ir kuriuos Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu įpareigojo nugriauti, todėl jam kaip rekonstrukcijos projekto rengėjui, kyla pareiga atlyginti projekto užsakovo patirtą žalą. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-30 nutartimi, pareiškėjui V. M. atsisakius 2012-11-14 prašymo dėl proceso atnaujinimo, civilinę bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad tik 2014 m. birželio mėnesį sužinojo apie tai, kad V. M. nepripažįsta teismų sprendimų, dėl to, kad nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl atsakovas laiko, kad įstatymų nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi pareiškėjo F. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 atmetė. Nurodė, kad Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą minėtoje byloje grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, teigdamas, jog teismas byloje nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t.y. V. M.. V. M. parengtu projektu pareiškėjas F. V. vadovavosi rekonstruodamas statinį, o minėtoje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu F. V. nustatytas įpareigojimas - atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu MN, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, sukelia V. M. pasekmes, nes žalą, patirtą dėl nustatyto teismo įpareigojimo, turės atlyginti būtent V. M.. Įvertinęs F. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė teismui pagrįstų argumentų, kaip V. M. neįtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-615-588/2009 nagrinėjimą sąlygojo neteisėto 2009-11-25 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimą, nes duomenų, kad minėta civilinė byla sukėlė materialines teisines pasekmes projektuotojui V. M. nenustatyta. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog pagrindo naikinti F. V. išduotą statybos leidimą ūkinio pastato rekonstrukcijai teismas nenustatė, taip pat minėtoje byloje nenustatyta, kad V. M. parengtas rekonstrukcijos projektas buvo ydingas. Pažymėtina, jog vien formalus pareiškėjo nurodymas, kad pažeista V. M. teisė būti išklausytam, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo neįtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, nurodė, kaip matyti iš „LITEKO“ duomenų, civilinėje byloje Nr. A2-431-890/2013 pagal pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje civilinėje byloje Nr.2-615-588/2009, tuo pačiu CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintu pagrindu 2013-05-29 teisme buvo gautas pareiškėjo V. M. pareiškimas, kuriame šis nurodė, jog atsisako nuo 2012-11-14 prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-615-588/2009. 2013-05-30 nutartimi pareiškėjo V. M. atsisakymas nuo 2012-11-14 prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 buvo priimtas ir civilinė byla dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-431-890/2013 buvo nutraukta. Taigi asmuo, kuris šiuo pagrindu galėjo inicijuoti proceso atnaujinimą minėtoje civilinėje byloje, tokio reikalavimo atsisakė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas F. V. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį ir jo prašymą tenkinti. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 pripažino, kad F. V. pastato rekonstrukcija pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi nebuvo laikytasi minimalaus atstumo tarp gretimų žemės sklypų ribos bei įpareigojo F. V. atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Konstatuodamas šias aplinkybes dėl pastato rekonstrukcijos neteisėtumo, teismas taip pat nusprendė ir dėl rekonstrukcijos projektą rengusio asmens atsakomybės, nors tai ir nėra įtvirtinta teismo sprendime. Šiuo atveju tik teismui atnaujinus civilinę bylą Nr. 2-615-588/2009 ir įvertinus ar V. M., rengdamas F. V. pastato rekonstrukcijos projektą, laikėsi jam, kaip projektuotojui keliamų teisės aktų reikalavimų, ar F. V. galėjo šiuo projektu vadovautis vykdant statybos darbus, bus galima tiksliai nustatyti kam kyla atsakomybė už pažeidimo padarymą ir ar F. V. pagrįstai buvo įpareigotas nugriauti rekonstruotą pastato dalį, kai jo kaltės dėl pažeidimo padarymo nėra. Palangos miesto apylinkės teismas ginčo nutartimi neįsigilino į prašomos atnaujinti civilinės bylos esmę ir joje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kurios neabejotinai turėjo įtakos neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens architekto V. M. teisėms bei pareigoms, nepagrįstai neįvertino, kad teismo sprendimas tikėtina būtų buvęs kitoks, jei V. M. būtų suteikta teisė pateikti išsamius paaiškinimus dėl jo parengto pastato rekonstrukcijos projekto, siekiant užtikrinti visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, teismo sprendimo teisėtumą, apginti pareiškėjo F. V. ir V. M. teisėtus interesus, pareiškėjo prašymas turi būti tenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai I. S., A. S., V. S. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį palikti nepakeistą, o F. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra davę sutikimo statyti F. V. statinį arčiau kaip 3 metrai iki ieškovų sklypo ribos ir toliau ketina naudotis savo teise tokio sutikimo neduoti, todėl F. V. motyvai apie formalų pažeidimą yra nepagrįsti. Taip pat šioje byloje jau trečią kartą sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas. Šioje byloje teismų nėra nustatyta, kad statinio projektas neatitinka įstatymų reikalavimų. Priešingai – statybos leidimas nebuvo panaikintas, o F. V. turi teisę statyti, tačiau laikydamasis 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos. Todėl atnaujinti procesą nėra pagrindo ir todėl, kad ši byla nesukūrė jokių pasekmių projektuotojui V. M..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-615-588/2009, kurioje F. V. įpareigotas atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Pareiškėjas nurodė, kad į bylą nebuvo įtrauktas projektuotojas V. M., nors teismo sprendime pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą atsakovas prašė atnaujinti procesą dėl to, jog sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema – byloje nedalyvaujančiam asmeniui įstatymo nesuteikta apeliacijos teisės, toks asmuo taip pat negali inicijuoti kasacinio proceso (CPK 305, 338, 342 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008).
Atsakovas prašymą atnaujinti procesą motyvuoja CPK 366 str. 1 d. 7 p., kad buvo nuspręsta dėl byloje nedalyvavusio asmens – V. M. – teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d . 7 p. pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Pareiškėjas F. V. civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 buvo atsakovas, turėjo galimybę tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, jo procesinės teisės nagrinėjant bylą pažeistos nebuvo. Taigi, pareiškėjas F. V. nėra subjektas, turintis teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, todėl jo prašymas atnaujinti procesą atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, pažymėtina, kad teismas 2009-11-25 sprendimu įpareigojo F. V. atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos, statybos leidimo nepanaikino ir neįtraukimas V. M. į bylą niekaip neįtakoja tokio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šiuo sprendimu teismas nesprendė ir nepasisakė dėl V. M. teisių ir pareigų, todėl atnaujinti procesą remiantis CPK 366 str. 1 d. 7 d. nėra pagrindo. Neatnaujinus proceso, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų dėl statybų teisėtumo ir teismo sprendimu nustatytų aplinkybių.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.