Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-20 · Administracinė byla Nr. A-261-661-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-20
Bylos Nr.
A-261-661-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Advokatai
Kęstutis Virketis
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-661/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.3;14.4; (S) 14.7; 55.4; 79.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui Martynui Jovaišai,atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Trakų rajono savivaldybei trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. Sl-40.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtą Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą bei įpareigojo Trakų rajono žemėtvarkos skyrių vadovautis patvirtinta schema nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175 nusprendė pakeisti Nr. S1-133 sprendimą ir žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimais Nr. S1-133 ir Nr. S1-175, Trakų rajono savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. Sl-40, kuriuo leista rengti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr.7970/0001:542, esančio Trakų rajone, detalųjį planą, numatant šio žemės sklypo padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba).

Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą (toliau - Schema) sudaro sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas leidžiamas ir sprendiniai dėl žemės plotų, kuriuose miško įveisimas draudžiamas. Galimos urbanistinės plėtros teritorijos Schemoje buvo pažymėtos vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 3 punktu, todėl šioms teritorijoms suteikiamas tik teritorijų, kuriose draudžiama įveisti mišką, statusas. Schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. Sl-175 ir juo pakeistas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. Sl-133 grindžiami klaidingu Schemos vertinimu. Ginčijami aktai priimti vadovaujantis neteisėtais bei negaliojančiais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir pažeidžiant LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1, 4 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, LR Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 21, 22, 25 punktus, LR Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintų „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių“ 10 punktą. Taip pat paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės teritorijoje žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę procesas pradėtas nesilaikant įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Trakų rajono savivaldybės taryba, pradėdama rengti žemės sklypų infrastruktūros plėtros specialiuosius ir detaliuosius planus, apimančius teritorijas, esančias greta Trakų istorinio nacionalinio parko, neatsižvelgė į galimas neigiamas infrastruktūros plėtros pasekmes šio parko atžvilgiu. Taip pat paaiškino, kad įgyvendinus ginčijamų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu pradėtus rengti detaliuosius planus, būtų iš esmės pakeistas istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčių Trakų apylinkių kraštovaizdis, todėl neteisėtų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir viešuoju interesu.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad institucijos, teikdamos sąlygas Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemai rengti, nurodė, jog būtina atsižvelgti ne tik į miško užsodinimo leistinumą ar draudžiamumą, bet ir kitas socialines ir ekonomines sąlygas, tarp kurių yra ir urbanistinės plėtros galimybė, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atskirų institucijų planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra pažeidžia viešąjį interesą ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas suabsoliutina miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo vieną iš tikslų ir ignoruoja atsakovo siekį šiame specialiajame plane numatyti subalansuotą rajono plėtrą, todėl pareiškėjo pozicija prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatai. Kadangi atsakovui nebuvo skiriama lėšų teritorijos bendrojo ir specialiųjų planų rengimui, Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi valdymo ekonomijos principu ir siekdama specialiajame planavimo akte - miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje - numatyti urbanistinės plėtros teritorijas, aktyviai įsijungė į Schemos sprendinių rengimą. Schemos sprendinys „draudžiama įveisti mišką“ nereiškia, jog teritorija, kurioje draudžiama įveisti mišką, negali būti naudojama urbanistiniais tikslais. LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų taisyklių 3.6 punkto nuostata apibrėžia, jog žemės poreikis urbanistinei plėtrai patvirtinamas vieninteliu šiose taisyklėse nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Schemos rengimo metu buvo patvirtinti tik keli detalieji planai ir tik po metų Trakų rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimus, kuriais leido rengti skunde nurodomus detaliuosius planus. Atsakovas paaiškino, kad jis nepažeidė Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau - Nuostatai), nes Schemos viešo svarstymo su visuomene procedūros pradėtos 2004 m. rugsėjo 22 d., apie tai paskelbus vietiniame laikraštyje, ir pageidaujantys susipažinti su šios schemos sprendiniais, pareikšti pastabas bei pasiūlymus galėjo nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. iki 2004 m. lapkričio 22 d. Vadovaujantis Nuostatais, viešumą atliekant teritorijų planavimo procedūras užtikrina planavimo organizatorius, kuris šiuo atveju, pažeisdamas Nuostatų 35, 36, 37, 39 punktus, nepasirašė viešo susirinkimo dalyvių sąraše, viešo susirinkimo protokole ir po viešo susirinkimo priėmė pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, todėl būtent planavimo organizatorius nesilaikė viešo susirinkimo procedūrinių reikalavimų ir tokia jo veikla negali būti vertinama kaip mažareikšmiški ar formalūs pažeidimai. Taip pat paaiškino, kad viešo susirinkimo, įvykusio 2004 m. lapkričio 22 d., metu Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja pateikė siūlymą atsižvelgiant į žemės savininkų pageidavimą keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemės sklypus, numatant statybą, įvertinti ir numatyti galimybę urbanizuoti teritorijas pagal pridedamą schemą ir šis pasiūlymas buvo įrašytas į Svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokolą. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Trakų rajono savivaldybės taryba pažeidė Teritorijų planavimo 18 straipsnį, Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 50 punktą, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso nuostatus, yra nepagrįstas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis ir nurodytų taisyklių 50 punktas įsakmiai įvardina jau patvirtintų, paskelbtų ir įsigaliojusių planų keitimo tvarką, o šiuo atveju urbanistinės plėtros sprendiniai buvo įvardinti jau planavimo sąlygose, jų variantai buvo aptariami schemos rengimo metu bei įvardinti viešo susirinkimo protokole. Paaiškino, kad nepagrįstas skundo argumentas, kad urbanistinė plėtra turės neigiamą įtaką Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijai. Pažymi, kad šio parko tvarkymui neskiriamas reikiamas dėmesys, neapibrėžtos jo buferinės zonos ir neaiški jų funkcinė paskirtis. Taip pat nepagrįsti ir prielaidomis paremti teiginiai apie neigiamas pasekmes saugomoje teritorijoje esančio ežeryno ir jo gruntinių vandenų mitybos baseino hidrologiniam režimui bei fizinės taršos grėsmę požeminių vandenų mitybos zonoms. Galima urbanistinė plėtra viešųjų interesų nepažeidžia. Nurodė, kad visais ginčijamais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais savininkai buvo įpareigoti parengti infrastruktūros plėtros specialųjį planą bei įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus, todėl nebuvo galima rengti detaliojo plano, kol nebus parengtas specialusis planas, ką ir numato Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis. Trakų rajono savivaldybės taryba pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalimis tiek priimdama sprendimus leisti rengi detaliuosius planus dėl gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybos, tiek keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nes Schema su urbanistinės plėtros sprendiniais yra įstatymų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas specialusis planas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus. Patvirtinus Schemą, Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1-133 pritarė žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui, nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. Sl-175 pakeitė 2005 m. balandžio 28 . sprendimą Nr. Sl-133, ir nusprendė žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, patvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Vadovaujantis nurodytais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, buvo priimti kiti sprendimai, kuriais leista tvirtinti žemės sklypų detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę/gyvenamąją teritoriją. Kadangi Trakų rajono savivaldybės taryba 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-123 nusprendė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. Sl-175 ir juo pakeistą 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. Sl-133 laikyti netekusiais galios, todėl yra naikintini ir kiti jų pagrindu priimti teisės aktai.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą palaikė. Paaiškino, kad miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos planavimo tikslas - nustatyti žemės ūkio ir kitos paskirties teritorijas, kuriose tikslinga įveisti mišką, bei plotus, kuriuose draudžiama įveisti mišką. Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai, o šios schemos sprendiniai yra du: žemės plotai, kur miško įveisimas leidžiamas ir žemės plotai, kur miško įveisimas draudžiamas. Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schema nesprendžia žemės ūkio centrų išdėstymo arba urbanistinės plėtros klausimų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono savivaldybėje neparengtas bendrasis planas ir neparengti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje paminėti specialieji planai, detalieji planai, kuriuose numatyta pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir padalinti žemės sklypus, negalėjo būti rengiami.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Aplinkos ministerija prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad miškų išdėstymo schema yra naudojama tik priimti sprendimams dėl leidimo įveisti mišką, specialiųjų sąlygų išdavimui, derinant ūkių vidaus žemėtvarkos projektų, kitų žemės ūkio paskirties žemės tvarkymą reglamentuojančių projektų ir schemų rengimo užduotis bei planuojant žemės ūkio ir miškų ūkio plėtrą savivaldybės teritorijoje. Nurodė, kad schema nereglamentuoja urbanistinės plėtros klausimų.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuotieji asmenys R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad jie bendrai nuosavybėje turi veną žemės sklypą, kurį nori padalinti į penkias dalis bei statyti penkis namus. Priėmus ginčijamą sprendimą jokių veiksmų įgyvendinant savo tikslus neatliko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino – panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. Sl-40.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus (b.l. 21, 89-153). Patvirtinus schemą, Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. S1-133 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymo“, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus (planuojant žemėvaldų bei žemės ūkio centrų išdėstymą ir plėtrą) (b.l. 22). Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. Sl-133 pakeitimo“ pakeitė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S1-133 ir išdėstė jį nauja redakcija: žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą (b.l. 23).

Tretieji suinteresuotieji asmenys R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. Trakų rajono savivaldybės merui 2005 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą leisti rengti 0,67 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 7970/0001:542, detalųjį planą, numatant žemės padalijimą į 5 sklypus bei tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties (b.l. 176).

Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. Sl-133 ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. Sl-175, Trakų rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į asmenų, tame tarpe šioje byloje esančių trečiųjų suinteresuotojų asmenų R. G., K. V., S. S., E. J. ir A. K. aukščiau nurodytą prašymą, priėmė 136 sprendimus, kuriais leista rengti 169 žemės sklypų, esančių Trakų rajone, detaliuosius planus, numatant šių žemės sklypų padalijimą bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba), tame tarpe priėmė šioje byloje skundžiamą 2006 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. Sl-40 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 7970/0001:542, Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k., detaliojo plano ir infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“, kuriuo pritarta nurodyto žemės sklypo detaliojo plano rengimui, kurio tikslas žemės sklypo padalijimas ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamoji teritorija (mažaaukščių pastatų statyba) (b.l. 7-20, 174).

Teismas nurodė, kad šalys iš esmės skirtingai traktuoja Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtintoje Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtos teritorijos, kurioje dėl galimos urbanistinės plėtros draudžiama įveisti mišką, teisinį statusą. Pareiškėjas teigia, kad ši schema reglamentuoja tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, todėl joje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriais keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad schema su numatytais galimos urbanistinės plėtros sprendiniais yra specialusis planas, kurio pagrindu gali būti rengiami detalieji planai ir keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 26, 27, 51 dalimis, 13 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 13 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 3.5, 3.6 punktais, įvertino paminėtos schemos tekstinę ir grafinę dalis, rėmėsi liudytojos R. J. P. parodymais.

Teismas pažymėjo, kad būtent toje teritorijoje, kuri Schemoje pažymėta kaip galimos urbanistinės plėtros teritorija, Trakų rajono savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu leido rengti detalųjį planą (b.l. 174, 181, 216).

Teismas, vadovaudamasis LR Aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-518/D1-490 patvirtintos Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.1- 7.7 ir 9.1-9.8 punktais nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Schemoje sprendžiami tik su miško įveisimu susiję klausimai ir joje nustatyti tik du sprendiniai (žemės plotai, kuriuose draudžiama/leidžiama įveisti mišką), kurie nesusiję su naujų gyvenamųjų namų kvartalų, gyvenamųjų namų grupių ir pan. formavimu, taip pat į tai, kad Schemoje nesprendžiami gyvenamųjų vietovių ribų patikslinimo, ūkių žemėvaldų, žemės ūkio centrų išdėstymo ir plėtros planavimo klausimai, bei į tai, kad Schemoje nenustatytas teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o tretieji suinteresuotieji asmenys žemės plote, kurie Schemoje pažymėti kaip teritorija, kurioje dėl galimos urbanistinės plėtros draudžiama įveisti mišką, ketina statyti gyvenamuosius namus , konstatuotina, kad Schema negali būti laikoma specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo numatoma, planuojama ir reglamentuojama statinių statyba ar kita, su miško įveisimu, nesusijusi veikla. Schema turi būti vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o Schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę tik kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką ir nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. Pažymėjo, kad šias teismo išvadas patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 02 28 įsakymas Nr. 2.3-1839, kuriuo buvo patikslintas 2005 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 2.3-1334 antrasis punktas ir jame nurodyta, kad patvirtintomis schemomis vadovaujamasi nustatyta tvarka sprendžiant tik miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus, o Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nustatytos galimos urbanistinės plėtros teritorijos turi reikšmę kaip teritorijos, kuriose draudžiama įveisti mišką, ir nėra teisinis pagrindas rengti teritorijų planavimo dokumentus, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti (b.l. 44).

Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija), rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių (daugiau kaip trys gyvenamieji namai) statybai galima tik tais atvejais, kai tai yra numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, taip pat gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planuose. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų planų Trakų rajono savivaldybėje šiuo metu nėra, o Schema nėra specialusis planavimo dokumentas, pagal kurį gali būti planuojama gyvenamųjų namų statyba. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ginčijamas Trakų rajono savivaldybės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1d. 1p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad nurodytas teismo išvadas patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, nes jis pats pradėjo rengti Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialųjį planą – atsakovas savo 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. S1-135 nusprendė leisti rengti Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialųjį planą, 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. S1-261 nustatė specialaus plano tikslus ir uždavinius, tame tarpe vystyti urbanistinę sistemą, formuoti gyvenamųjų teritorijų plėtros politiką, numatyti priemones, užtikrinančias kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą, plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą ir t.t., 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. S1-389 pritarė parengtai specialiojo plano koncepcijai (b.l. 205, 206, 207, 208).

Pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S1-175, bei šiuo sprendimu pakeistu 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. Sl-133. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2006 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. Sl-123 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimo“, kuriuo nusprendė 2005 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. Sl-133 ir 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. Sl-175 laikyti netekusiais galios (b.l. 53). Kadangi atsakovas pats panaikino sprendimus, kurie buvo šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo juridinis pagrindas, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas naikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus, nes nebeliko šių ginčijamo sprendimo juridinio pagrindo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl Trakų rajono savivaldybės veiksmų detaliojo teritorijų planavimo srityje. Tokio pobūdžio ginčams Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje, 34 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 4, 5 punktuose, LR Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (toliau – Nuostatai) 3.2, 20.4 punktuose įtvirtinta ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11 – 412/2006 konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka detaliojo planavimo procedūroje turi būti taikoma pradedant planavimo sąlygų išdavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. Sl-40, kuriuo pritarta detaliojo plano rengimui, nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje apibrėžtą detaliojo teritorijų planavimo procesą, todėl pareiškėjo reikalavimui, kuriuo jis siekia panaikinti nurodytą Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nereikalinga.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, numatanti prokuroro teisę ginant viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenustato termino, per kurį prokuroras galėtų kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 8. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. P. 474-475). Kolegijos nuomone šios LVAT suformuotos nuostatos pagal analogiją taikytinos ir nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiškimas Nr. (50)-l.2-2811-(3.31) Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006 m. liepos 19 d. (b.l. 61). Laikotarpyje nuo Vilniaus apskrities viršininko prašymo gavimo, t. y. nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d., iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo išsiųsti 34 paklausimai įvairioms institucijoms dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir paskutinis atsakymas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2006 m. gruodžio 12 d. (administracinė bylą Nr. I-2014-03/2007, t. 1 b.l. 84 -184). Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo atlikti didelės apimties medžiagos tyrimą, teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimo teismui padavimo vieno mėnesio termino pradžia šiuo atveju skaičiuotina nuo 2006 m. gruodžio 12 d., tai yra nuo tos dienos, kai prokuratūroje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka pagrįstumą. Kadangi pareiškimą dėl ginčijamų aktų panaikinimo pareiškėjas padavė teismui 2006 m. gruodžio 15 d. (b.l. 7), t. y. nedelsiant po paskutinio atsakymo į jo paklausimą gavimo, teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimas teismui paduotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais.

Teismas pažymėjo, jog Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 19 str. 2 d. 1 p.). Viešasis interesas bendrąja prasme siejamas su visuomeniniu interesu, o visos visuomenės interesas yra visa tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga pačiai visuomenei. Pareiškėjo ginčijamų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų (iš viso ginčijami 136 priimti sprendimai dėl daugiau kaip 150 žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių 190 asmenų) pagrindu pradėti rengti detalieji planai apima daugiau kaip 450 ha Trakų rajono teritorijos. Įgyvendinus šiuos planus, Trakų apylinkėse būtų pradėtos masinės naujų gyvenamųjų namų statybos, kurios iš esmės pakeistų šios istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčios vietovės kraštovaizdį. Teismas, įvertinęs Trakų rajone vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikšmę, konstatavo, kad neteisėtų Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai priimti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl yra neteisėti ir naikinti.

III.

Trakų rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2006 m. vasario 13 d. raštu Nr. (3-l)-D8-1405 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą teigdama, kad Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema yra parengta ir patvirtinta, pažeidžiant LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 1999 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 139/89 patvirtintų Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 33-974) reikalavimus“. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. liepos 17 d. raštu Nr. (50)-1.2-2811-(3.31) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu: „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka inicijavimo“. Su šiuo prašymu visa susijusi medžiaga taip pat buvo pridėta - 32 (trisdešimt du) lapai. Taigi, Vilniaus apygardos prokuratūra nedelsiant galėjo apsispręsti yra ar nėra pagrindo kreiptis į teismą. Mano, kad vieno mėnesio terminas, privalėjo būti skaičiuojamas nuo 2006 m. liepos 19 d., kai Vilniaus apygardos prokuratūra gavo išsamią medžiagą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos.

2. Prokuroras piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pažeidė protingumo ir proporcingumo principus vis nepriimdamas atitinkamo sprendimo - motyvuodamas tuo, kad būtina sulaukti paskutiniojo - trisdešimt ketvirtojo raštiško atsakymo, kuris šioje byloje niekaip nesietinas su momentu, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą jog sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Teisės doktrinoje suformuluota nuostata, jog kompetentinga institucija privalo įgyvendinti savo teises ir pareigas įstatymų nustatyta tvarka, o ne savo nuožiūra.

3. Teigiant, jog Schema neapsprendžia urbanistinės plėtros klausimų yra ignoruojama visa Schemos rengimo eiga bei joje specialiojo plano rengėjo pažymėti sprendiniai. Planavimo sąlygas išdavusios institucijos įpareigojo Schemos rengėją įvertinti ekonominį, socialinį, ūkinės veiklos teritorijų planavimo dokumento aspektus. Taigi jau planavimo sąlygose žemėtvarkos schemos uždaviniai buvo suformuluoti urbanistinės ir socialinės plėtros aspektais, gautų planavimo sąlygų niekas neskundė ir jomis vadovavosi, o įstatymų leidėjas suteikė diskreciją planavimo organizatoriui pačiam nuspręsti kiek ir kokie sprendiniai turėtų būti Schemoje.

4. Schema, laikantis teisės aktų reikalavimų, viešai apsvarstyta, suderinta su planavimo sąlygomis išdavusiomis institucijos, todėl laikytina tinkamu specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kuriame įvardijama urbanistinė plėtra. Skundžiamais sprendimais buvo leista rengti detaliuosius planus būtent tose teritorijose, kuriose pažymėta galima urbanistinė plėtra.

5. Byloje nepateikta įrodymų, kad atskirų institucijų išduotose planavimo sąlygose įvardinta urbanistinė plėtra kaip nors pažeidžia viešąjį interesą ar apskritai įstatymų saugomus interesus. Planavimo sąlygas išdavusios institucijos įvardino, kad būtina atsižvelgti ne tik į miško užsodinimo leistinumą ar draudžiamumą, bet ir kitas socialines ar ekonomines sąlygas, tarp kurių yra ir urbanistinės plėtros galimybės, tačiau sprendime išskiriamas tik vienas iš Schemos rengimo tikslų ir neatsižvelgiama į kitus uždavinius.

6. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamu sprendimu naikinamais Trakų rajono savivaldybės Tarybos sprendimais buvo leista rengti detaliuosius planus ir infrastruktūros plėtros specialiuosius planus būtent tose Trakų rajono teritorijose, kuriose buvo pažymėta galima urbanistinė plėtra. Trakų rajono savivaldybės Taryba, siekdama kad būtų paspartintas tam tikrų teritorijų planavimas atskirų juridinių ir fizinių asmenų lėšomis, pagrįstai priėmė minėtus sprendimus.

7. Nurodo, kad prokuroras negynė viešojo intereso. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis numato, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačia iniciatyva, asmens ūkinės veiklos laisve, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvas. Šiuo atveju Trakų rajono savivaldybė dėjo visas pastangas spartinti rajono plėtrą, skatinti akivaizdžiai naudingų tiek savivaldybei, tiek vietos bendruomenei sprendimų priėmimą. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punktu nustatyta, kad tarp priskirtų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Pagal Konstitucinį reguliavimą, būtent savivaldybės taryba, o ne prokuroras išreiškė viešąjį interesą. Trakų rajono savivaldybės taryba priimdama ginčijamus sprendimus, visapusiškai išanalizavo ir įvertino rajono bendruomenės poreikius ir lūkesčius. Taryba rėmėsi turimais specialiojo planavimo dokumentais, rengiama rajono bendrojo plano koncepcija. Rajono gyventojų teisiškai nepriekaištingas elgesys prašant priimti sprendimus leisti rengti detaliuosius planus, atskirais atvejais ir specialiuosius infrastruktūros planus, kaip tik atitiko viešąjį interesą ir sudarė sąlygas subalansuotai rajono plėtrai.

8. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. (14-3)-D8-7111 „Dėl teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildomo įstatymo taikymo“, šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė.

9. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė 2006 m. sausio mėnesį. Šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo paskelbtas. Apie jo priėmimą žinojo ir Apskrities viršininko administracija. Atsakovas nuolat konsultavosi su Apskrities viršininko administracijos atsakingais pareigūnais, tačiau jokio prieštaravimo ar metodinių nurodymų iš Apskrities viršininko administracijos nebuvo gauta.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka, kad Trakų rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, sprendžiantis urbanistinės plėtros klausimus, pagal šių schemų rengimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas miškų įveisimo žemėtvarkos schema negali būti pagrindas tvirtinti detaliuosius planus, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą. Tokia veikla paprasčiausiai prieštarautų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos paskirčiai.

Paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, reiškia, jog turi būti teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldos planas (projektas), o ne miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, nustatanti, kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus.

Šalies argumentai

Pabrėžė, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Paaiškino, kad prokuroras administraciniam teismui pateikė vieną pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti ne tik apeliantus liečiančių sprendimų, o visus 136 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimus, kuriais pradėti rengti detalieji planai 169-iuose žemės sklypuose, nuosavybės teise priklausančiuose 190-iai asmenų. ABTĮ 23 straipsnyje nustatyti skundo (prašymo) formos reikalavimai, todėl siekiant paruošti įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą, prokuroras privalėjo kreiptis į atitinkamas institucijas ir gauti iš jų reikalingą informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti teismui kaip įrodymai, patvirtinantys pareiškime dėstomas aplinkybes. Vilniaus apskrities viršininko administracija kartu su prašymu dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo teismine tvarka inicijavimo, prokuratūrai nepateikė nei vieno šioje byloje ginčijamo sprendimo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teišmos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiškino, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas, priimtas įvertinus Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymint, kad Trakų rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos tikslas yra nustatyti teritorijas, kuriose galima arba draudžiama įveisti mišką, todėl ši schema nesprendžia žemės ūkio centrų išdėstymo arba urbanistinės plėtros klausimų. Schema buvo teisės aktų nustatyta tvarka parengta, suderinta ir patvirtinta, tačiau tai nėra teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), numatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Mano, kad pareiškėjas nepraleido teisės aktuose numatyto vieno mėnesio termino kreiptis su pareiškimu į teismą.

Apeliacinės instancijos teismo proceso metu apelianto atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ginant viešąjį interesą ir kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius.

Vertinant pareiškėjo ginamo intereso pripažinimą viešuoju bei sprendžiant ar nepraleistas terminas pareiškimui paduoti ginant viešąjį interesą (ABTĮ 33 str. 1 d.), turi būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje pateikto faktinių (ir šiai administracinei bylai reikšmingų) aplinkybių įvertinimo bei šiais klausimais padarytų išvadų. Todėl kolegija, nenustatydama pagrindo daryti priešingas išvadas, konstatuoja, kad pareiškėjo 2006 m. gruodžio 15 d. paduotu teismui pareiškimu ginamas interesas yra viešasis interesas ir kad, paduodamas šį pareiškimą, pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Šioje administracinėje byloje ginčijami atsakovo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimai patvirtina, kad jais yra pritarta žemės sklypų detaliųjų planų rengimui, numatant šių sklypų padalijimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę/gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bei šių žemės sklypų savininkai įpareigoti, parengus infrastruktūros plėtros specialiuosius planus, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus (b. l. 20, 24).

Teisiniu pagrindu tokiems sprendimams priimti atsakovas nurodo minėtą Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemą, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalių (šiai bylai aktuali 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija) ir 24 straipsnio 4 dalies (šiai bylai aktuali 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija) taikymo požiūriu traktuodamas ją kaip leidžiantį tai padaryti (tokius sprendimus priimti) specialų teritorijų planavimo dokumentą. Todėl šioje administracinėje byloje yra būtina pateikti Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemos vertinimą tuo aspektu, ar ji gali būti pripažinta specialiuoju planu, leidžiančiu keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, t. y. ar ši schema laikytina specialiuoju planu Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 6 dalių taikymo prasme.

Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schema įrodo (b. l. 54), kad joje yra pateikti tik sprendiniai dėl plotų, kur miško įveisimas leistinas ir kur miško įveisimas draudžiamas. Jokie kiti sprendiniai (tuo pačiu sprendiniai dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę keitimo arba dėl urbanistinės plėtros) šioje schemoje nenurodyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad svarstoma Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schema yra specialusis tik miško įveisimui skirtas teritorijų planavimo dokumentas ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu ji negali būti laikoma leidžiančiu (numatančiu) plėtoti gyvenamųjų namų statybą, o šio straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu ji negali būti laikoma leidžiančiu (numatančiu) keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę specialiuoju planu. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas nurodytos schemos įvertinimas yra pateiktas minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje. Toks įvertinimas šioje nutartyje buvo padarytas sisteminiu teisės aiškinimo metodu aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32, 34 ir 51 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 6 dalį bei 24 straipsnį bei Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių nuostatas. Todėl, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kolegija neturi pagrindo kitaip aiškinti nurodytų materialinės teisės normų ir daryti kitokias, negu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje padarytas, nurodytos schemos teisinio įvertinimo išvadas. Kolegija pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose privatiems asmenims nustatyti minėti įpareigojimai dėl infrastruktūros plėtros specialių planų įrengimo ir infrastruktūros objektų eksploatavimo nėra pagrįsti teisės aktų, todėl ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme negali būti laikomi teisėtais.

Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo prašo ištirti ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21, 22, 25 punktai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 daliai, 24 straipsnio 1 daliai ir 24 straipsnio 4 daliai.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato du pagrindus pradėti norminio administracinio akto ištyrimą. Pagal ABTĮ 110 straipsnį gali būti teikiamas abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir pagal ABTĮ 111 straipsnį gali būti teikiamas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualią byla.

Atsakovo atstovas pateikė prašymą remiantis ABTĮ 111 straipsniu.

ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą,

jeigu: prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (1 punktas). Aiškinant šias normas sisteminiu būdu ir įvertinus prašymo pateikimo pagrindą bei pateikto prašymo atmetimo pagrindą, darytina išvadą, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra pagrįstas, kai prašymas siejamas su prašomos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos išsprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Tokia išvada grindžiama ir ta aplinkybe, kad ABTĮ 110 straipsniu yra nustatytas abstraktaus prašymo pateikimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o teikiant prašymą ABTĮ 111 straipsnio pagrindu prašymas turi būti grindžiamas argumentais, patvirtinančiais tiriamo norminio administracinio akto būtinumu taikyti ginčo situacijai ir šio akto įtaka ginčo santykiams bei šio akto numanomu prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktui.

Tokių aplinkybių prašyme nėra nurodyta. Prašymas grindžiamas formaliais poįstatyminio akto neatitikimais įstatymui. Tokie Taisyklių neatitikimai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 daliai, 24 straipsnio 1 daliai ir 24 straipsnio 4 daliai bei Taisyklių reguliavimo spragos gali būti pašalintos ginčo santykiams taikant aukštesnės galios teisės aktą, o būtent nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normų nuostatas. Toks taikymas ginčo santykiams yra privalomas pagal teisės aktų hierarchija ir pagal minėto Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimo būdą, nes juo nustatyta, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Taisyklių preambulėje nurodoma, kad jos priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr.21-617) 26 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad Aplinkos ministerijai nebuvo pavesta taisyklėmis nustatyti konkrečios srities savarankišką reguliavimą, todėl tiems santykiams kurie nebuvo sureguliuoti taisyklėmis taikytinos Įstatymo nuostatos. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas šioje byloje atmestinas, nes prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra pakankami panaikinti šį teismo sprendimą arba jį pakeisti (ABTĮ 136 str., 142 str. 1 d., 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys