- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- eI3-282-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01939-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kalvarijos savivaldybės taryba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovei Kalvarijos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. sausio 24 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2020 m. birželio 22 d. Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-109 ,,Dėl Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo A. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą“;
2) grąžinti A. B. į Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigas;
3) priteisti A. B. neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos - 2020 m. birželio 23 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat jis ir atstovas paaiškino teismo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-204 jis buvo paskirtas eiti Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. 2020 m. birželio 22 d. Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-109 buvo atleistas iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų. Priimtas ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi 2020 m. birželio 22 d. posėdžio 2 dalies vaizdo įraše matyti, kad dėl slapto balsavimo biuletenio buvo balsuojama su kartus iš eilės. Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio protokolo Nr. TP-8, kurį protokolavo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja, 4 skyriuje dėl Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų pagal terminą yra nurodyta: „Posėdžio pirmininkas prašė tarybos narių susipažinti su slapto balsavimo biuletenio „Dėl Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo A. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą“ pavyzdžiu. Tarybos nariai susipažino su slapto balsavimo biuletenio pavyzdžiu. Posėdžio primininkas klausė, ar bus pastabų dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio. Pastabų nebuvo. Posėdžio pirmininkas prašė balsuojant rankos pakėlimu patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tarybos nariai rankos pakėlimu balsavo „už“ – viso 12. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdys buvo patvirtintas. Posėdžio pirmininkas skelbė 15 min. posėdžio pertrauką, kurios metu vyko slapto balsavimo procedūra dėl pareiškėjo atleidimo iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų prieš terminą.“ Šiame protokole nieko nėra minima apie pakartotinį balsavimą, todėl šio protokolo įrašai neatitinka faktinių aplinkybių ir juo negalima remtis kaip rašytiniu įrodymu.
Nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Pastaroji procedūra detalizuojama specialiosiomis Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatomis. Pagal Reglamento 173 punktą slaptai balsuojama slapto balsavimo elektronine sistema arba specialios formos balsavimo biuleteniais. Reglamento 174 punkte nustatyta, kad biuletenių pavyzdžius tvirtina taryba. Reglamento 179 punkte imperatyviai nurodyta, kad negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai. Sprendimas, kad biuletenis buvo nepatvirtintas, išplaukia iš balsavimo procedūros ir pakartotinio balsavimo galimybės. Kalvarijos savivaldybės reglamento 182 punkte yra nustatyta, kad balsavimą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu balsuojant rankų pakėlimu kyla abejonių dėl skaičiavimo tikslumo ir jeigu to motyvuotai reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šiam reikalavimui pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Frakcija gali reikalauti pakartotinai balsuoti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas.
Akcentavo, kad nors 2020 m. birželio 22 d. Kalvarijos savivaldybės tarybos posėdžio protokole Nr. TP-8 yra įrašyta, jog dėl balsavimo biuletenio patvirtinimo buvo balsuojama vieną kartą, tačiau pagal gautą vaizdo įrašą matyti, kad balsuojama du kartus. Kaip nustato pakartotinį balsavimą reguliuojančios normos, pakartotinis balsavimas galimas jei dar nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas. Šiuo atveju galima būtų teigti, kad dar nebuvo pradėtas svarstyti kitas klausimas, tačiau balsavimo metu nesurinkus pakankamai balsų, pirmininkaujantis paprašė pakviesti išėjusius iš salės tarybos narius ir balsavimas įvyko iš naujo. Pakartotinas balsavimas buvo galimas tik jeigu kilo abejonių dėl skaičiavimo tikslumo - šiuo atveju abejonių nebuvo, nes buvo nustatytas 10 balsavusių „už“ balsų skaičius. Be to, buvo reikalingas motyvuotas pirmininkavusio reikalavimas - o to nebuvo. Be to, būtina sąlyga - ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvavusių tarybos narių pritarimas. Visos šios sąlygos buvo pažeistos. Iš to seka, kad 10 balsų buvo nepakankama balsavimo biuletenio patvirtinimui, o pakartotinas balsavimas neatitiko imperatyvių sąlygų. Taigi, balsavimo biuletenis dėl pareiškėjo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų prieš terminą buvo nepatvirtintas ir negaliojantis, todėl balsavimas dėl pareiškėjo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų prieš terminą yra negaliojantis.
Pabrėžė, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2019-04-04 iki 2020-06-22) 100 punktas nustatė, kad komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo - komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo. Tačiau 2020 m. birželio 10 d. mero potvarkis „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ yra pasirašytas tik paties mero ir vizuotas Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės. Tokiu atveju vizavimas nebuvo baigtas, nes nebuvo administracijos direktoriaus ir kitų asmenų parašų, todėl turėjo būti grąžintas projekto rengėjui patikslinti, kaip tai nustatė Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 105 punktas. Mero potvarkio „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ 2020 m. birželio 22 d. tarybos posėdyje nebuvo galima svarstyti.
Nurodė, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu galiojo Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2019 m. balandžio 4 d. redakcija. Nauja 2020 m. birželio 22 d. redakcija įsigaliojo tik 2020 m. birželio 23 d., t. y. po jos paskelbimo Lietuvos Respublikos teisės aktų registre. Todėl tarybos posėdis turėjo remtis galiojančia Reglamento 100 punkto redakcija, o ne naujai šiame posėdyje priimta redakcija, kuri nustato, kad komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo - komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo). 2020 m. birželio 22 d. tarybos posėdžio darbotvarkė patvirtina, kad Kalvarijų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto pakeitimas numatytas pirmu numeriu, o po to nagrinėjami klausimai, susiję su atleidimais ir naujų darbuotojų priėmimais. Ši skuba prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, kuris nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Vadovaujantis šiuo įstatymu pareiškėjo atleidimas negali būti pripažintas teisėtu, kadangi tuo metu, kai vyko posėdis, dar galiojo sena Kalvarijų savivaldybės tarybos veiklos reglamento redakcija su nepakeistu 100 punktu ir dėl atleidimo mero projektas turėjo būti. Be kitų Kalvarijų savivaldybės tarybos veiklos reglamente nurodytų asmenų, projektas turėjo būti vizuotas ir administracijos direktoriaus, bei svarstomas kitą dieną po naujos redakcijos paskelbimo teisės aktų registre, tačiau to nebuvo padaryta.
Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad mero pavaduotojas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka privalo įtraukti į artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Pareiškėjo atveju motyvuotas pareiškimas dėl nepasitikėjimo nebuvo pateiktas, todėl jis galėjo būti atleistas tik pagal Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį. Tokį atleidimą inicijuoja savivaldybės meras. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, šiame įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir šiame įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat reglamento nustatyta tvarka gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui. Tačiau sprendimo projektas buvo įregistruotas pažeidžiant tuo metu galiojusio Kalvarijų savivaldybės tarybos darbo reglamento 100 punktą ir todėl buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl ko mero projektas negalėjo būti teikiamas Kalvarijų savivaldybės tarybai bei tvirtinamas pareiškėjo atleidimas iš mero pavaduotojo pareigų.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atleidimo iš pareigų neteisėtumą pareiškėjas kildina iš to, jog dėl slapto balsavimo biuletenio formos patvirtinimo buvo balsuojama du kartus iš eilės ir tai pareiškėjas kvalifikuoja kaip Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 182 punkto reikalavimų pažeidimą. Svarstomas klausimas dėl mero pavaduoto atleidimo į darbotvarkę buvo įrašytas 4 numeriu. Klausimas buvo pavadintas „Dėl Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo A. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą (Nr. 118)“. Dėl šio klausimo buvo pateiktas atitinkamas sprendimo projektas. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Taigi, spręsdama pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimą, savivaldybės taryba turėjo išspręsti su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, t. y. patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nebuvo atskiras klausimas, t. y. jis nebuvo atsietas nuo 4 darbotvarkės klausimo, o tebuvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo šiuo klausimu procedūros dalis. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nesukėlė pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Balsavimu dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra priimamas teisės aktas (tarybos sprendimas), kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas ir, tuo pačiu, tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos narių balsavimui Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 182 punkto reikalavimai netaikytini, kadangi paminėtas punktas reglamentuoja pakartojimą balsavimo, kuriuo priimamas sprendimas svarstomu darbotvarkės klausimu. Pabrėžė, kad net laikantis prielaidos, jog savivaldybės tarybai tvirtinant slapto balsavimo biuletenio pavyzdį turėjo būti paisoma Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 182 punkto reikalavimų, tai savaime nereikštų, jog tvirtinant slapto balsavimo biuletenio pavyzdį buvo padarytas tokio masto procedūrinis pažeidimas, kuris galėtų sudaryti pagrindą panaikinti administracinį sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas savaime nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neturėjo reikšmės priimant galutinį savivaldybės tarybos sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo. Vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas. Šis principas taip pat yra įtvirtintas Konstitucijoje nustatant Seimo, kitų atstovaujančiųjų institucijų veiklos, įstatymų priėmimo procedūras ir reguliuojant kitus klausimus. Balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo procedūra buvo pakartota dėl to, kad dėl savivaldybės tarybos posėdyje kilusio šurmulio du tarybos nariai nesuspėjo išreikšti savo valios. Tokioje situacijoje palikimas slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio nepatvirtintu būtų reiškęs ignoravimą dalies savivaldybės tarybos narių valios, o tai disonuotų su konstituciniu demokratijos principu. Savivaldybės tarybos narių daugumos valios nepaisymas būtų didesnio masto pažeidimas nei tai, ką pareiškėjas kvalifikuoja kaip Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 182 punkto reikalavimų pažeidimą.
Nurodė, kad pareiškėjas jo atleidimo iš pareigų neteisėtumą kildina iš to, kad Kalvarijos savivaldybės mero potvarkis „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ nebuvo vizuotas laikantis Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkte nustatytų reikalavimų. Sprendimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, priėmimo metu galiojusio Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta: „Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo - komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto raštvedybai (jo kasmetinių atostogų, nedarbingumo laikotarpiu arba jo nesant dėl kitų priežasčių - valstybinės kalbos tvarkytojo vyriausiojo specialisto)“. Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkte buvo nustatyti įforminimo reikalavimai teikiamam tarybos sprendimo projektui, tačiau paminėtas punktas nereglamentavo savivaldybės mero potvarkių rengimo ir įforminimo klausimų. Vertinti Kalvarijos savivaldybės mero potvarkio „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ atitiktį Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkte nustatytiems reikalavimams nėra jokio pagrindo. Todėl tai, kad Kalvarijos savivaldybės mero potvarkis „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ nebuvo rengiamas pagal Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkte nustatytus reikalavimus, yra visiškai nesietina su sprendimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, teisėtumu ar neteisėtumu.
Akcentavo, kad iš pareiškėjo argumentų galima suprasti, jog jis mano, kad jo atleidimo iš pareigų procedūra buvo vykdoma pagal tame pačiame savivaldybės tarybos posėdyje pakeisto Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto reikalavimus ir iš to kildina procedūros neteisėtumą. Sprendimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, priėmimo metu Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto nauja redakcija nebuvo įsigaliojusi ir nebuvo taikoma. Sprendimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, priėmimo metu Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta: „Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo - komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto raštvedybai (jo kasmetinių atostogų, nedarbingumo laikotarpiu arba jo nesant dėl kitų priežasčių - valstybinės kalbos tvarkytojo vyriausiojo specialisto)“. Pareiškėjas teigia, kad savivaldybės administracijos direktoriui atsisakius vizuoti sprendimo projektą, jis negalėjo būti registruotas ir svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nesieja klausimų svarstymo savivaldybės tarybos posėdžiuose galimybės su projekto registravimu, o tik su jų pateikimu. Iš elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų matyti, kad minėtas sprendimo projektas buvo pateiktas 2020 m. birželio 15 d. Tai reiškia, kad nebuvo jokių kliūčių tokį projektą svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą savivaldybės mero pavaduotojo skyrimas į pareigas ir atleidimas iš šių pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Vietos savivaldos įstatymo prasme išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija - Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms (VSĮ 3 str. 9 d., 16 str. 6 d.). Dėl to Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti kaip suteikiančios administracijos direktoriui teisę spręsti dėl vizavimo tų mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Savivaldybės mero pavaduotojo pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnyboje pareigas einančiam asmeniui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Faktinis sprendimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, pagrindas yra tas, kad pareiškėjas, būdamas Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotoju, neteko Kalvarijos savivaldybės tarybos politinio pasitikėjimo. Politinio pasitikėjimo netekimą įtaigiai iliustruoja tarybos narių balsavimo rezultatai. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip sureglamentuotos savivaldybės mero pavaduotojo teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad priimant sprendimą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos ir pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pareiškėjas iš anksto buvo informuotas apie minėto tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio laiką bei vietą, dalyvavo šiame posėdyje ir tuo pačiu turėjo galimybę pateikti tarybos nariams savo argumentus bei poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T-109 ,,Dėl Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo A. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą“ (suklydimo įtakoje patikslintame skunde klaidingai nurodytas sprendimo Nr. T-104) teisėtumo ir pagrįstumo ir išvestinio pobūdžio reikalavimų (grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo). Skundžiamu sprendimu pareiškėjas atleistas iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų prieš terminą – nuo 2020 m. birželio 22 d., praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – VSĮ), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ), Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-44-1 „Dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ (toliau – ir Reglamentas, aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.), Taip pat iš dalies ir Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ). VTĮ 2 straipsnio 6 punkte numatyta, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – tai valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Mero pavaduotojo priėmimas į pareigas ir atleidimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (VSĮ 16 str. 2 d. 3 p.). VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas. Savivaldybės tarnautojo pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė.
Pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad sprendimas dėl jo atleidimo yra neteisėtas, nes 2020 m. birželio 22 d. posėdžio vaizdo įraše matyti, kad dėl slapto balsavimo biuletenio formos patvirtinimo buvo balsuojama du kartus iš eilės, o posėdžio protokole Nr. TP-8 yra nurodyta, jog buvo balsuojama tik vieną kartą. Protokole visiškai neminima apie pakartotinį balsavimą, todėl šio protokolo įrašai neatitinka faktinių aplinkybių ir tai daro ginčijamą sprendimą neteisėtu.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas 4 numeriu - „Dėl Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo A. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą“. Tvirtinant balsavimo biuletenio pavyzdį, biuletenio pavyzdys buvo patvirtintas tarybos nariams balsavus iš esmės du kartus, nors ši aplinkybė detaliai ir neatsispinti tarybos posėdžio protokole. Balsuojant pirmą kartą dalis tarybos narių jau buvo palikę posėdžių salę, todėl posėdžio pirmininkas visus pakvietė grįžti į posėdžių salę ir balsuoti dar kartą, jog visi dalyvaujantys tarybos nariai galėtų išreikšti savo valią. Galutinai balsavimo biuletenio pavyzdys buvo patvirtintas tarybos narių daugumos balsais (iš 21 nario 12 balsų – už). VSĮ 13 straipsnio 9 dalis nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Reglamento 159 punktas nustatė, kad taryba gali priimti sprendimus, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 11 tarybos narių (yra kvorumas). Kvorumas patikrinamas registruojantis posėdžio pradžioje. Kaip jau buvo paminėta, balsavimo biuletenio pavyzdys buvo patvirtintas tarybos narių daugumos balsais (12 balsų – už). Reglamento 174 punktas įtvirtino taisyklę, kad biuletenių pavyzdžius tvirtina taryba. Biuletenyje privalo būti balsavimo esmę nurodanti antraštė. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno asmens atleidimo iš pareigų arba nepasitikėjimo jam pareiškimo, dėl skyrimo į vienas pareigas arba dėl vienos kolegialios institucijos steigimo arba panaikinimo, o 179 punktas numatė, jog negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, biuleteniai, kuriuose neišbrauktų pavardžių yra daugiau nei renkamų pareigūnų arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, taip pat tie biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai. Biuletenių, kuriuose tarybos nariai nepadarė jokių žymų, nukerpamas viršutinis dešinysis kampas, nepažeidžiant balsuojančiojo žymai skirtos vietos. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir situacijos teisinis reglamentavimas duoda pagrindą išvadai, kad balsavimo procedūra dėl biuletenio patvirtinimo nevyko visiškai tiksliai pagal Reglamento nuostatas ir nebuvo visiškai tiksliai užfiksuota tarybos posėdžio protokole, vyko iš dalies chaotiškai, tačiau tai neturėjo lemiamos įtakos galutiniam sprendimui – balsavimo biuletenio formos patvirtinimui (jį patvirtino tarybos narių dauguma). Jokių aplinkybių, kad tarybos nariams buvo trukdoma išreikšti savo valią laisvai balsuojant, teismas nenustatė. Be to, savivaldybės taryba, tvirtindama balsavimo biuletenio pavyzdį, neišsprendė darbotvarkės 4 klausimo iš esmės, o tik su paminėtu klausimu betarpiškai susijusį procedūrinį klausimą – patvirtino slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas – tai sudėtinė mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų procedūros dalis, o ne atskiras darbotvarkės klausimas. Taigi, paminėta procedūra nevisiškai atitiko Reglamento nuostatas, tačiau šis pažeidimas nebuvo toks, kuris duotų pakankamą pagrindą ginčijamam sprendimui dėl mero pavaduoto atleidimo panaikinimui. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nesukėlė pareiškėjui esminių tiesioginių teisinių pasekmių. Balsavimu dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nebuvo priimtas ginčijamas administracinis aktas (tarybos sprendimas), kuriuo išsprendžiamas darbotvarkės klausimas Nr. 4. Iš to seka išvada, kad paminėtam tarybos narių balsavimui Reglamento 182 punkto nuostatos netaikomos, kadangi paminėtas punktas reglamentuoja pakartojimą balsavimo, kuriuo priimamas sprendimas svarstomu darbotvarkės klausimu (ginčo atveju - dėl mero pavaduotojo atleidimo).
Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad Reglamento 100 punktas nustatė, jog komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo - komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo. 2020 m. birželio 10 d. mero potvarkis „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ yra pasirašytas tik paties mero ir vizuotas Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės. Tokiu atveju vizavimas nebuvo baigtas, nes nebuvo administracijos direktoriaus ir kitų asmenų parašų, todėl turėjo būti grąžintas projekto rengėjui patikslinti, kaip tai numatė Reglamento 105 punktas. Dėl to paminėto potvarkio 2020 m. birželio 22 d. tarybos posėdyje nebuvo galima svarstyti.
Svarbu ir tai, kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtino imperatyvią nuostatą, jog savivaldybės mero pavaduotojo atleidimas iš šių pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tai Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti ir įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms (VSĮ 3 str. 9 d., 16 str. 6 d.). Be to, administracijos direktorius tame pačiame tarybos posėdyje taip pat buvo atleistas iš pareigų kaip praradęs tarybos pasitikėjimą, todėl akivaizdu, kad prieš pat atleidimą iš pareigų jis nebūtų pritaręs (vizavęs) sprendimo projektui dėl pareiškėjo atleidimo praradus tarybos pasitikėjimą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad Reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti kaip suteikiančios administracijos direktoriui (ir, tuo pačiu, kitiems savivaldybės administracijos pareigūnams) teisę spręsti (daryti realią procedūrinę įtaką) dėl vizavimo tų mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę kompetenciją, numatytą VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Reglamento 100 punkte nustatyti reikalavimai išimtinai teikiamam tarybos sprendimo projekto įforminimui. Šis punktas nereglamentavo savivaldybės mero potvarkių rengimo ir įforminimo klausimų ir todėl netaikomas 2020 m. birželio 10 d. Potvarkiui Nr. M-32. Todėl aplinkybės, kad Kalvarijos savivaldybės mero potvarkis „Dėl teikimo atleisti A. B. iš Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ nebuvo derinamas pagal Reglamento 100 punkte nustatytus reikalavimus, yra teisiškai nereikšmingos ir nesietinos su sprendimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų praradus daugumos tarybos narių pasitikėjimą, teisėtumu.
Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat pabrėžė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo Reglamento 2019 m. balandžio 4 d. redakcija. Nauja 2020 m. birželio 22 d. tarybos pasėdžio metu patvirtinta redakcija įsigaliojo tik nuo 2020 m. birželio 23 d., t. y. po jos paskelbimo Lietuvos Respublikos teisės aktų registre. Dėl to tarybos posėdis turėjo remtis galiojančia 100 punkto redakcija, o ne naujai šiame posėdyje priimta redakcija, kuri nustato, kad komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo - komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo).
Atsakovė ir jo atstovas teigė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikoma Reglamento 100 punkto nauja redakcija, nes ji įsigaliojo tik 2020 m. birželio 23 d. Ginčo dėl to, kad 2020 m. birželio 22 d. tarybos posėdyje priimti Reglamento pakeitimai įsigaliojo 2020 m. birželio 23 d. administracinėje byloje ginčo nekilo.
Iki 2020 m. birželio 23 d. galiojusios Reglamento redakcijos 100 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko), atitinkamo savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo, tarybos sprendimo projekto rengėjo ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo. Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo. Kolegijos teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti kolegijos posėdžio pirmininko ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo. Vizuojamas paskutinis tarybos sprendimo projekto, aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto lapas. Vizą sudaro pareigų pavadinimas, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, parašas, vardas ir pavardė, data. 2020 m. birželio 23 d. įsigaliojusiame Reglamento 100 punkte buvo numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko), atitinkamo savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo, tarybos sprendimo projekto rengėjo ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo). Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo). Kolegijos teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti kolegijos posėdžio pirmininko ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo). Vizuojamas paskutinis tarybos sprendimo projekto, aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto lapas. Vizą sudaro pareigų pavadinimas, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, parašas, vardas ir pavardė, data.
Teismas dar kartą akcentuoja, kad ginčo atveju (tarybai įgyvendinant išimtinę kompetenciją) administracijos direktoriaus vizavimas nebuvo reikalingas ir jo negalėjo būti, nes pagal susiklosčiusią politinę (partinę) situaciją administracijos direktorius palaikė mero pavaduotoją – t. y. buvo prieš jo atleidimą. Be to, administracijos direktorius tame pačiame posėdyje taip pat buvo atleistas iš pareigų kaip ir pareiškėjas – praradę tarybos narių pasitikėjimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame taip pat nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Taigi, įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.
Tarybos sprendime nurodytas atleisti pareiškėją iš pareigų teisinis pagrindas, o būtent: VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 19 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, iki 2020 m. birželio 23 d. galiojusio Reglamento redakcijos 173, 214.4, 214.9 punktai, 2020 m. birželio 10 d. mero potvarkis Nr. M-32 (jame nurodytas ir faktinis atleidimo pagrindas). Politinio pasitikėjimo netekimą akivaizdžiai patvirtina ir tarybos narių balsavimo rezultatai, įforminti 2020 m. birželio 22 d. Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokole, taip pat tarybos posėdžio protokole Nr. TP-8.
Teismas pažymi, jog šio pobūdžio administracinėse bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Konkrečiu atveju, nagrinėjant administracinę bylą teisme, esminių procedūros pažeidimų, kurie tiesiogiai būtų turėję įtakos sprendimo priėmimui balsavimo dėl nepasitikėjimo pareiškėju rezultatų ir jo teisių aspektu, procedūros atlikimo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos iš esmės buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, o padaryti ir teismo nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, laikytini neesminiais ir dėl to ginčijamas sprendimas negali būti panaikinamas ir laikomas neteisėtu.
Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jį į Kalvarijos savivaldybės mero pavaduoto pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio. Pagrindinis skundo reikalavimas yra pirmasis, t. y. ginčijamo sprendimo dėl atleidimo panaikinimas. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus, todėl skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.