Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-51-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
T-XX-51-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
N UTARTIS2008 m. birželio 26 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus, pasireiškusius trukdymu organizuoti teisėtą susirinkimą, neteisėtais bei įpareigoti atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią jis įvertina vienu litu.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2008 m. gegužės 19 d. Kauno mieste organizavo pilietinę akciją (susirinkimą) pavadinimu „Kauno ateities laidotuvių eisena“. Vadovaudamasi Susirinkimų įstatymu, Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 16 d. išdavė jam pažymėjimą dėl susirinkimo vietos, laiko ir formos. Pareiškėjo organizuoto susirinkimo dalyviams suderintu susirinkimo laiku atvykus į susirinkimo vietą, uniformuoti policijos pareigūnai pareiškėjui pranešė, kad jis negali pradėti susirinkimo, nes Kauno miesto savivaldybės administracija atšaukė leidimą susirinkimui. Policijos pareigūnai jam parodė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 19 d. raštą dėl susirinkimo atšaukimo. Susidarius tokiai situacijai, pareiškėjas pranešė susirinkimo dalyviams, kad susirinkimas yra atšaukiamas ir kad jie patys turėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų. Susirinkimo dalyviai tęsė suplanuotą akciją ir jos metu jokių įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 19 d. raštu neteisėtai atšaukė jo organizuotą susirinkimą. Susirinkimo atšaukimui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Savivaldybės administracija, surašydama minėtą raštą, nesilaikė Susirinkimų įstatyme numatytų procedūrų. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistos jo teisės kritikuoti valdžios institucijas bei organizuoti taikius susirinkimus, kurias numato Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, nes jis buvo priverstas vykdyti policijos pareigūnų nurodymus, duotus, remiantis neteisėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 19 d. raštu, bei pranešti susirinkimo dalyviams apie susirinkimo atšaukimą, dėl ko jis patyrė psichologinį diskomfortą, o susirinkimo dalyviai turėjo pagrindo suabejoti jo reputacija. Pareiškėjas nurodė, kad jam turi būti atlyginta žala, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylos dėl viešojo administravimo subjektų viešojo administravimo srityje padarytos žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui. Pagal Susirinkimų įstatymo 5 straipsnį, susirinkimams organizuoti išankstinis leidimas nereikalingas ir turi būti su savivaldybės vykdomąja institucija tik suderinta susirinkimo vieta, laikas bei organizavimo tvarka, o, pagal Susirinkimų įstatymo 13 straipsnį, atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos susirinkimo organizatoriai gali skųsti atitinkamos apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl savivaldybės administracijos veiksmų, panaikinant pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, ir toks ginčas iš esmės yra panašus į paminėtose Susirinkimų įstatymo nuostatose numatytus ginčus, kurie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Todėl kyla abejonė, ar ši byla taip pat neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl žalos atlyginimo. Padarytą žalą pareiškėjas kildina iš Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su Susirinkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Susirinkimų įstatymas suteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms tam tikrus įgaliojimus, kontroliuojant asmenų organizuojamų susirinkimų teisėtumą, ir šių įgaliojimų įgyvendinimas laikytinas viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bylos dėl viešojo administravimo subjektų viešojo administravimo srityje padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) yra teismingos administraciniam teismui.

Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas dėl viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje padarytos žalos atlyginimo ir jis turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje yra numatyta, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui. Ši įstatymo nuostata, bylų rūšinio teismingumo nustatymo prasme, turėtų būti laikoma išimtine ir neturėtų būti aiškinama plečiamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje numatytų ginčų kategoriją, todėl šio ginčo teismingumas turėtų būti nustatomas pagal minėtas bendrąsias rūšinio teismingumo taisykles ir jis turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojasJanina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjasGintaras Kryževičius Anatolijus Baranovas