- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- 1-73-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49071-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- P. L.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Remigijus Jakštas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui (Jurij Petuchov), Dianai Baltrūnaitei-Petkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, dirbantis asociacijoje „Lietuvos kontaktinio sporto lyga“ trenerio pareigose, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. V. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2016-10-16 apie 02.54 val. pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su P. L. metu, tyčia, ne mažiau vieno karto kumščiu smogė P. L. į galvą, taip padarydamas dešinės akiduobės, akies vokų kraujosruvą, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimą, po ko, suduoto smūgio pasekoje, P. L. griuvo, taip patirdamas kairiojo smilkinkaulio linijinį lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, kas sukėlė P. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, kad spalio 16 dieną buvo „Pramogų banke“. Nuėjo į tualetą, prie kurio stovėjo mergina, sėdėjusi su juo prie vieno stalo, su ja pažįstamas nebuvo. Merginai pasakius, kad jau ilgai laukia, jis pravėrė tualeto duris, kurios iš vidaus nebuvo užrakintos, ir pamatė stovintį vaikiną. Pastarajam paliepus, jis uždarė duris. Vaikinas iš tualeto išėjo po kokių 5 minučių, buvo agresyvus, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Vaikinas buvo labai girtas, o jis buvo blaivas. Šalia stovėjusi mergina pasakė kažką vaikinui, jis ją nustūmė. Po ko, vaikinas užmynė jam ant kojos, pagriebė už rankos ir viskas tuo metu ir įvyko. Nukentėjusysis užsimojo, tikėtina kaire ranka, tiksliai nurodyti negali, ir, jam išsigandus galimo nukentėjusiojo smūgio, jis automatiškai sudavė pastarajam iš kairės rankos delno į žandą prie akies, į veido sritį. Nenorėjo taip stipriai suduoti, norėjo tik apraminti. Nuo smūgio nukentėjusysis atsitrenkė į duris ir švelniai nusileido bei ramiai išsitiesė. Nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Po to, jis pasodino vaikiną, kad jis neužspringtų, pastarasis atsimerkė. Kraujo nebuvo. Atėjo vaikino draugai, mergina su vaikinu. Mergina pradėjo ant jo rėkti. Pasimetė, išsigando, kad vaikinas prarado sąmonę, todėl nuėjo prie stalo, paėmė paltą ir išėjo. Eidamas pasakė apsauginiam, kad iškviestų medikus, nes vaikinukui bloga. Iš baro nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kazino, kur išgėrė 200 gramų alkoholio. Po įvykio skambino į ligoninę pažįstamam, važiavo, domėjosi ar nebuvo tą dieną atvežtų ligonių su sumušimais. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis į ligoninę buvo atvežtas kitą dieną. Priimamajame buvo parašyta, kad vaikinas buvo sumuštas mieste prie baro, manė, kad tai nesusiję su įvykusiu įvykiu, todėl su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo. Nurodė, kad apie 10 metų yra sportavęs boksą, sportininkų kovose nedalyvavo. Šiuo metu sportinės formos nepalaiko, bet dirba šioje srityje – yra treneris, teisėjauja. Jo pagrindinė ranka dešinė, bet smūgį nukentėjusiajam sudavė su kaire, nes buvo pagriebtas už kairės rankos. Smūgis kaire ranka buvo suduotas į dešinę nukentėjusiojo veido pusę. Kur nukentėjusysis susitrenkė kairiąją pusę nežino. Po įvykio jam buvo ištinusi ranka, trūkusi sausgyslė. Taip pat nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą, santaupų neturi, žada daugiau dirbti, kad atlygintų padarytas žalas. Su Sodros ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktais civiliniais ieškiniais sutinka, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, prašo jį mažinti. Paaiškino, kad iki bylos nagrinėjimo teisme dienos į nukentėjusiojo atstovą dėl žalos atlyginimo nesikreipė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys nebuvo pateiktas. Dėl savo poelgio gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Stengsis nukentėjusiajam atlyginti žalą. Pateikė mokėjimo kvitus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. L. nurodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, tačiau ir dabar jį pamatęs gatvėje, nebūtų atpažinęs. Spalio 16 dieną buvo susitikęs su kursiokais, vartojo alkoholį. Į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo apie 1-2 val. nakties, buvo keturiese, jautėsi pakankamai gerai. Buvo prisėdęs prie merginų staliuko, vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Daugiau negali nurodyti įvykio aplinkybių, nes iki šiol jų nepamena, nei kaip ėjo į tualetą, nei dėl kokių aplinkybių jam buvo suduotas smūgis. Iki sumušimo atminties praradimų nebūdavo. Mano, kad ne alkoholio kiekis, o įvykio metu patirta sunki trauma įtakojo tai, kad jis negali prisiminti įvykio aplinkybių. Studentų laikais būdavo, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio nieko neprisimindavo, bet tą vakarą taip nebuvo, nesijautė stipriai girtas. Išgėręs yra linkęs daugiau kalbėti. Nėra agresyvus, draugams nėra tekę jį tramdyti. Dabar alkoholį vartoja retai. Po įvykio, pabudęs namuose, pamatė, kad po akim yra mėlynė. Galvoje pradėjo pintis mintys, negalėjo suregzti sakinio. Į ligoninę paskatino kreiptis mama, pats gal ir nebūtų važiavęs. Iki šiol kankina nepastovūs galvos skausmai, svaigimas, rankų tirpimas, pasitaiko kalbos sutrikimų, užmiršta žodžius, negali sudėlioti sakinio. Po išėjimo iš ligoninės pas gydytojų buvo nuėjęs po poros mėnesių. Paaiškino, kad civilinis ieškinys buvo rašomas po įvykio praėjus trumpam laikotarpiui. Ieškinyje yra nurodęs, kad lankytis pas medikus teks pastoviai, tai buvo prielaida, vadovavosi chirurgo pasakytais žodžiais. Šiuo metu pas gydytojų nesilanko, vaistai jam nėra paskirti. Po sužalojimo darbo pobūdis nepakito, liko tas pats darbas, kuris fiziškai nėra sunkus. Įvykis įvyko jam būnant atostogose, bet dėl patirtos traumos teko praleisti reisą. Prarado apie 5800 Eur darbo užmokesčio. Kaltinamasis, prieš pirmąjį teismo posėdį, padarė jam pinigų perlaidą apie 100-150 Eur.
Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai pasakyti negali ar 2016-10-16 kaltinamąjį matė pirmą kartą, jį matė tik už nugaros. Į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo kartu su vyru, dar vienu draugu ir P. pavakarieniauti, buvo ankstus rytas. P. yra jos vyro grupiokas. Jį matė tik du kartus. Visi su ja atėję vyrai buvo girti, gėrė visą vakarą. P. elgėsi mandagiai, jokios agresijos nebuvo. P. praktiškai su jais nesėdėjo, jis sėdėjo prie kito stalo, bendravo su merginomis. Pavakarieniavus, pabendravus, nutarė eiti namo. P. nuėjo iki tualeto, ilgai negrįžo. Išgirdus sambrūzdį, nuėjo link tualeto ir pamatė P. pusiau gulimoje padėtyje. Tiksliai pasakyti negali, lyg jis buvo be sąmonės. Tuo metu prie tualeto stovėjo dvi merginos ir vienas vyriškis, kuris vilkėjo baltos spalvos, dryžuotus marškinius, jo veido neįsiminė. Nežino, ar P. sudavė smūgį būtent tas vyras, tačiau tuo metu kitų vyrų prie tualeto nebuvo, be to jis stovėjo šalia P. ir jai buvo pasakęs: „Moterie, nesikišk“. P. buvo praskeltas smilkinys, buvo kraujo. Paprašė savo vyro ir draugo pakelti P.. Šalia P. stovėjęs vyriškis nuėjo link staliuko, staliukas prie kurio jis sėdėjo buvo antras nuo tualeto, užsidėjo juodos spalvos striukę ir išėjo. Atbėgo apsauga. Prašė apsaugos darbuotojo sulaikyti vyriškį, kaip asmenį galimai mačiusį įvykį, tačiau pastarasis ganėtinai greit pasišalino. Buvo išbėgusi į lauką, tačiau vyriškio lauke nebebuvo. Negali pasakyti, ar pastarasis kalbėjo su apsauginiu, nes nematė. Apsaugos darbuotojas iškvietė greitosios medicinos pagalbą bei policiją jos prašymu. Kartu su P. nuėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. P. sunkiai atsakinėjo į medikų užduodamus klausimus, sunkiai pasakė savo pavardę. Medikai pasiūlė P. važiuoti į ligoninę, bet jis atsisakė. Išsikvietė taksi automobilį ir nuvežė P. namo. Iš taksi link namų P.s nuėjo pats. Ar po to P. dar kur nors buvo, pasakyti negali. Draugas, kuris tą vakarą buvo kartu, ryte skambino P., tačiau susisiekti su juo nepavyko. Po to su P. daugiau nebendravo.
Teismo posėdžio metu apklaustas vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V. paaiškino, kad išvadoje padarytos dvi techninės klaidos, t. y. pirmame punkte, nurodant P. L. nustatytus sužalojimus, vietoje <... galvos smegenų dešiniosios smilkininės skilties sumušimas ...>, remiantis kompiuterinės tomografijos duomenimis, turėtų būti <... galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas ...>. Antra klaida, trečiame punkte, nurodant sužalojimo datą, t. y. vietoje „2016-10-17 naktį“, pagal ligos istorijoje esančią GMP kvietimo kortelę, turėtų būti „2016-10-16 naktį“. Nurodė, jog visuose medicininiuose dokumentuose atžymėta, kad buvo intensyvi kraujosruva ir patinimas dešinės akiduobės srityje. Tai rodo buvusį sumušimą toje vietoje. Tokios kraujosruvos tiek statistiškai, tiek praktiškai atsiranda nuo smūgio kumščiu. Kompiuterine tomografija buvo nustatyta, kad yra kraujo išsiliejimas virš kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio, smilkininės, momeninės skilties srityje, stebėti kontūzijos židiniai galvos smegenų dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujas spaudė galvos smegenis net 4,5 cm. Sveikatos sutrikdymas buvo sunkus, dėl to nukentėjusysis buvo skubiai operuotas. Operuojant ir pašalinant šią epidurinę hematomą buvo rastas kairiojo smilkinkaulio linijinis lūžis. Kompiuterinė tomografija šio lūžio nerodė, be to ir išoriškai šioje vietoje jokių sužalojimų nesimatė. Toks linijinis kaukolės skliauto lūžis yra būdingas griuvimui atsitrenkus galvos skliauto kairiąja puse į kietą pagrindą. Kraujas virš kietojo smegenų dangalo kaip tik išsiliejo nuo šio lūžio. Vizija yra tokia, jog nukentėjusiajam į dešinės akies sritį buvo suduotas smūgis, po ko jis nugriuvo atsitrenkdamas galvos skliauto kairiąja puse į kietą pagrindą. Daugiau sužalojimų neužfiksuota. Taip pat, vizija yra tokia, kad įvykis buvo vienas. Mažai tikėtinas variantas, kad smūgis negalėjo būti suduotas vienu metu, nesant priežastinio ryšio, o griuvimas buvo vėliau, neįtakotas šio smūgio. Po tokio sužalojimo iš karto netenkama sąmonės. Po to, jei sužalojimas nebūna labai sunkus, būna šviesusis periodas, kol prikraujuoja virš kietojo galvos smegenų dangalo ir kraujas nesuspaudžia galvos smegenų, per kurį nukentėjusieji asmenys gali atlikti aktyvius, sąmoningus veiksmus. Priklausomai nuo hematomos dydžio ir vietos, tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų. Šviesiuoju periodu žmogus nesijaučia kaip visiškai sveikas, yra pakitimai kaip: galvos skausmas, svaigimas, dezorientacija, koordinacijos sutrikimai. Alkoholis tuo šviesiuoju periodu veikia neigiamai. Nukentėjusiajam pakliuvus į ligoninę, jo kraujyje alkoholio nenustatyta, bet praėjo daug laiko. Paaiškino ir tai, jog vertinant tik izoliuotai, toks lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, dėl galvos dangalų sumušimo dešininės kaktinės skilties, gali būti vien tik ir dėl griuvimo, tačiau šis griuvimas, kad lūžtų kaukolės skliautas ir būtų pažeistos smegenys, turi būti įtakotas didėlės bukos jėgos, pvz. krintant nuo didesnio aukščio. Taip pat, tai gali priklausyti ir nuo žmogaus sudėjimo. Kuo žmogus aukštesnis, tuo pasekmės būna sunkesnės dėl fizikos dėsnių, didesnė atsitrenkimo jėga. Tačiau, šiuo atveju lūžis buvo kaukolės skliauto kairėje pusėje, šoninėje dalyje. Kaip taisyklė, jei žmogus griūva natūraliai, kūnui įgavus inerciją, tai griūnama ant pakaušio arba ant kaktos, šiuo atveju sužalojimai rodo griuvimą į šoną. Nukentėjusiajam dešiniosios kaktinės skilties sumušimas atsirado dėl smegenų atatrankos, t. y. pastarajam nugriuvus ant kairiojo šono. Kaukolės pamatas yra nelygus, su išaugomis, todėl įvyko kontūzija. Vertinant izoliuotai dešinės akiduobės srities patinimas ir kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, vertinant izoliuotai tik lūžį, t. y. nesunkus sveikatos sutrukdymas, o jau kraujo išsiliejimas suspaudęs smegenis ir galvos smegenų sumušimas su židinine simptomatika yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Dešinės akiduobės lūžių nenustatyta. Kraujosruva neabejotinai atsirado nuo smūgio į dešinės akiduobės sritį. Tam, kad atsirastu tokia kraujosruva smūgio turėjo būti stipraus ir tikėtina, kad kumščiu ar delnakauliu, delnu negalėjo. Be to, kaltinamajam sutino ranka, tai rodo, jog smūgis turėjo būti stiprus. Taip pat paaiškino, jog tokiom smegenų traumom, kaip nukentėjusiojo, būdinga retrogradinė arba anterogradinė, arba abi kartu amnezijos, kai neprisimenama įvykių prieš traumą ar po jos. Yra laikoma, jei praėjus 4 mėnesiams po traumos atmintis negrįžta, tai nukentėjusysis tų įvykių neprisimis niekada. Nurodė, kad po tokių traumų sutrikimai, kaip galvos skausmas, kiekvienam būna labai įvairiai, priklausomai nuo to kaip greitai buvo operuotas, kokios galvos smegenų sritys buvo pažeistos. Esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, be pasekmių nebūna. Klinikiniais tyrimais neįrodyta, kad vėliau traumos vietoje yra tikimybė navikinio auglio išsivystymui. Buvo pažeista kaktinė skiltis, kuri atsako už intelekto sritį. Gali būti ir elgesio sutrikimai. Paaiškino, kad Taisyklėse nėra apibrėžta, kad smegenų paslinkimo dydis priklausytų sveikatos sutrikdymo mastui (Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių punktas Nr. 6.6.4. kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis). Smegenys nebuvo įspaustos, jos buvo pasislinkusios iš kairės į dešinę 4,5 cm. Turint omenyje tūrį, tai yra daug. Paspausti skilveliai, daugiau kairėje lateraliniai ragai, tai yra akivaizdūs suspaudimo požymiai. Smegenų pasislinkimas ar dislokacija atsirado nuo kraujo išsiliejimo, tai negriuvimo padarinys. Šiuo atveju, nukentėjusiajam buvo laiku atlikta neurochirurginė operacija, radikaliai pašalinta epidurinė hematoma, spaudimo požymio nebėra.
Liudytoja L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2016-10-17 apie 15.00 val. paskambino savo sūnui P. L. ir suprato, kad jis kalba kažkaip ne taip, kaip įprastai. P. L. balsas atrodė pavargęs. Pokalbio metu jis pasakė, kad blogai jaučiasi. Kadangi turi raktą nuo jo buto, įėjo pati ir pamatė, kad P. L. guli lovoj, visa dešinė akis mėlyna, prie lovos išbėgęs vanduo ir privemta. P. L. taip išgulėjo visą sekmadienį, t. y. 2016-10-16 visą dieną. Iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir sūnus buvo nuvežtas į ligoninę. (1 t., b. l. 57)
Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2016 metų spalio mėnesio viduryje, tikslaus laiko pasakyti negali, bet tai buvo savaitgalis, su savo grupiokais P. L., T. S. bei jo žmona G. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ esančią kavinę. P. L. su jais prie staliuko sėdėjo tik iš pradžių, po to jis prisėdo prie šalia esančio staliuko, kur sėdėjo trys merginos. P. jis nestebėjo, nes buvo susikoncentravęs į bendravimą su T.. Po kurio laiko, G. pradėjo rėkti ir puolė bėgti link tualeto pusės. Supratę, kad kažkas įvyko, jis su T. nuėjo paskui G.. Už baro ir tualeto patalpas skiriančios pertvaros pamatė ant grindų gulintį P.. P. gulėjo be sąmonės, tačiau jokio kraujo aplinkui nebuvo. Šalia buvo dar vienas baro lankytojas, kuris jam padėjo pakelti P.. Nunešė P. prie artimiausio staliuko ir su ledu šaldė P. galvos sritį, nes suprato, kad P. L. buvo suduotas smūgis į galvą. Kas sudavė P. L. nematė, taip pat negirdėjo ir nematė, kad tą vakarą P. L. su kuo nors bare konfliktuotų. (1 t., b. l. 68-69)
Liudytojas J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2016-10-16 po vidurnakčio, būnant „(duomenys neskelbtini) kazino“ patalpose, gavo pranešimą iš administratorės M., kad vyksta muštynės. Tą kartą dirbo kartu su kolega A. T.. Nuskubėję į „(duomenys neskelbtini)“ barą, prie tualeto pamatė ant grindų be sąmonės gulintį vaikiną. Šalia buvo ir mergina su dviem vaikinais, kaip suprato šio vaikino draugai. Klausė kas čia įvyko, tačiau tiek mergina, tiek vaikinai sakė, kad nematė kas trenkė jų draugui. Netoliese stovėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo pavarde V.. Jis vilkėjo šviesios spalvos marškinius, yra maždaug 35-40 metų amžiaus, pilvotas, trumpai kirptais plaukais. Paklausus: „ar tu čia trenkei?“, atrodė labai pasimetęs, buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis atsakė, kad: „ne, nieko nedariau“. Paprašė, kad administratorė M. iškviestų medikus ir policiją. Asmuo pavarde V. iš baro pasišalino labai greitai. Kažkas iš baro darbuotojų, greičiausiai „(duomenys neskelbtini)“ barmenė M. pasakė, kad: „čia bus V. darbas“. Bet niekas pačio įvykio, kaip suprato, nematė. V. buvo nuolatinis lankytojas, tačiau tuo metu į kazino patalpas jam buvo draudžiama patekti, todėl kazino patalpose jo nebuvo. Be V. tuo metu bare daugiau klientų nebuvo, todėl įtarė, kad vaikinui trenkti galėjo būtent jis. (1 t., b. l. 75-76)
Liudytojas A. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas ir 2016-10-16 dirbo iki paryčių kartu su kolega J. R.. Negali nurodyti kada tiksliai, tačiau išgirdo, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Atvykus į barą „(duomenys neskelbtini)“ prie tualetų pamatė ant grindų gulintį vaikiną, kuris buvo be sąmonės. Šalia buvusi mergina šaukė ant dar kito tame bare buvusio asmens, kad čia jis trenkė, sakydama: „šitas, šitas!“. Vyriškis jam buvo pažįstamas tik iš matymo. Nei jo vardo, nei pavardės nežino. Yra stebėjęs bokso kovas, tai matydavo, kad tas pats vyriškis visada joms teisėjaudavo. Šiam vyriškiui, jo nuomone, maždaug 40 metų, yra stambaus kūno sudėjimo (pilvotas), trumpai kirptais plaukais. Jis buvo vienas. Kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo. Vyriškis labai staigiai pasišalino, jie net nespėjo sureaguoti. Žino, kad šis vyriškis į kazino patalpas yra neįleidžiamas. Dėl ko būtent - nežino, tačiau dažniausia priežastis būdavo dėl patalpose sukeltų muštynių ir inventoriaus sugadinimo. (1 t., b. l. 82-83)
Liudytoja M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ Pramogų banko“, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2016-10-16 dirbo iki ryto. Įvykio, kurio metu buvo sužalotas baro „(duomenys neskelbtini)“ klientas neprisimena, apie jį girdėjo tik iš kitų darbuotojų. Kokiomis aplinkybėmis vaikinas buvo sužalotas nežino. Asmuo R. V. jai yra žinomas. Su pramogų banko darbuotojais jis elgiasi draugiškai, tačiau į „(duomenys neskelbtini)“ kazino patalpas jis nėra įleidžiamas, kiek jai yra žinoma, dėl konfliktų su kitais kazino lankytojais. Tačiau konkrečios jo neįleidimo priežastys jai nėra žinomos. (1 t., b. l. 88-89)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. F. nurodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. 2016-10-15 dirbo nuo 19 ar 20 val. vakaro iki 2016-10-16 paryčių. Atsimena, kad apie 02.30 val. bare „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas prie tualetų. Tuo metu dirbo už baro. Suprato, kad įvyko konfliktas, nes bare įvyko sujudimas. Tada staiga pro barą greitu žingsniu link išėjimo praėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo. Nei jo vardo, nei pavardės nežino. Jis bare būdavo dažnas lankytojas. Netrukus kažkas iš apsaugos darbuotojų paprašė ledo. Mačiau kaip iš tualeto patalpų apsaugos darbuotojai už parankių išneša vaikiną, kuris buvo be sąmonės. Apsaugos darbuotojai pasodino jį prie staliuko. Girdėjo, kad galimai vaikino draugai ginčijosi su apsauga dėl policijos ar dėl to vyriškio, kuris jam trenkė. (1 t., b. l. 93)
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinio matyti, kad vaizdo įraše 2016-10-16 fiksuotos baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos laikotarpyje nuo 02.49 val. iki 03.15 val. Matyti, kad 02.49 val. P. L. nueina į tualetą, 02.54 val. į tualeto patalpas eina tamsiaplaukė moteris, galimai kartu su R. V.. 02.56 val. sujuda tualeto ir baro patalpas skirianti pertvara (sienelė). 02.56 val. nuo staliuko viršuje dešiniajame kampe pakyla ir skubiu žingsniu link tualeto patalpų ateina moteris ir du vyriškiai, galimai P. L. draugai - G. S., T. S. ir A. G., po to iš tualeto patalpų išeina vyriškis dėvintis šviesios spalvos marškinius, galimai R. V.. Jam iš paskos eina moteris, galimai G. S., matosi, kad stengiasi jį sustabdyti. 02.58 val. matyti, kaip du vyriškiai kartu su apsaugos darbuotojais iš tualeto patalpų išneša P. L., pasodina jį prie staliuko. 03.15 val. P. L. kartu su kitais asmenimis bei policijos pareigūnais iš baro išeina. (1 t., b. l. 114-115)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. L. padaryti šie sužalojimai: kairiojo smilkinkaulio linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, suspaudęs galvos smegenis, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas bei dešinės akiduobės, akies vokų kraujosruva. Nustatytus sužalojimus P. L. patyrė 2016-10-16 naktį. Dešinės akiduobės, akies vokų kraujosruva gavosi sumušus buku daiktu, galimai smogiant kumščiu, tikriausiai nukentėjusiajam stovint. Kairiojo smilkinkaulio linijinis lūžis ir dėl lūžio atsiradęs kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje būdingas griuvimui, atsitrenkus galvos skliauto kairiąja puse į kietą pagrindą. P. L. patirtas kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis ir galvos smegenų sumušimas su ryškiais neorologiniais židininiais požymiais, patvirtintas specialiais tyrimais, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.4. ir punktas 6.6.2.). Pagrindiniai sunkų sveikatos sutrikdymą lėmę P. L. galvos sužalojimai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2016-10-17 15.37 val. iš P. L. paimtame kraujyje alkoholio nerasta, kas rodo, kad į ligoninę pateko blaivus. (1 t., b. l. 187-188)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. V. parodė, kaip ir prie kokių aplinkybių bare „(duomenys neskelbtini)“ sužalojo P. L. (2 t., b. l. 38-41).
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ne mažiau vieno karto kumščiu smogė nukentėjusiajam P. L. į galvą, padarydamas jam dešinės akiduobės, akies vokų kraujosruvą, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimą, po ko, suduoto smūgio pasekoje, P. L. griuvo, taip patirdamas kairiojo smilkinkaulio linijinį lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje. Šie galvos sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. L. sveikatą. R. V. kaltę be jo paties teisme duotų parodymų, kuriais jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina liudytojų, eksperto parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors kaltinamasis ir nurodė, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, užmynė jam ant kojos bei viena ranka pagrėbęs jam už rankos užsimojo, todėl, kaltinamajam išsigandus galimo nukentėjusiojo smūgio, jis pirmas sudavė nukentėjusiajam, tačiau pats nukentėjusysis P. L. apie įvykį nieko paliudyti negali, nes dėl patirtos galvos traumos nieko neatsimena, liudytojų, kurie tiesiogiai matė įvykį byloje nėra nustatyta. Aplinkybę, kad P. L. buvo nusiteikęs agresyviai paneigia teismo posėdžio metu duoti liudytojos G. S. parodymai, kuri nurodė, kad įvykio vakarą, nors P. L. ir buvo išgėręs, jis elgėsi mandagiai, agresijos protrūkiu nebuvo. Taip pat, apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas A. G. nurodė, jog tą vakarą negirdėjo ir nematė, kad P. L. su kuo nors bare konfliktuotų. Todėl teigti, kad kaltinamajam buvo iškilusi reali grėsmė, dėl kurios reikėjo gintis, nėra pagrindo.
Nusikaltimą kaltinamasis R. V. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į galvą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo P. L. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte, aprašant R. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų, patvirtinančių, jog įvykio dieną jis buvo girtas, nedavė. Teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad buvo blaivas ir tik po įvykio, kai pasišalino iš „(duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ kazino, kur išgėrė 200 gramų alkoholio. Kaltinamasis sulaikytas praėjus nepilniems dviem mėnesiams po nusikaltimo, todėl jo apsvaigimas tiriamas nebuvo. R. V. apsvaigimas nusikaltimo padarymo metu objektyviai nebuvo nustatytas, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė paprasčiausiai preziumuojama remiantis liudytojo, apsaugos darbuotojo, J. R. parodymais. Kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu nebuvo objektyviai nustatytas, todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo ir nelaikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris yra tyčinio pobūdžio, kadangi kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą. Anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba, asociacijos „Lietuvos kontaktinio sporto lyga“ charakterizuojamas teigiamai. Su Klaipėdos teritorine ligonių kasa yra sudaręs sutartį pagal kurią atlygina padarytą žalą. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.
Kaltinamojo R. V. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, R. V. negalėtų dirbti ir negalėtų atlyginti padarytas žalas, taip būtų pažeisti civilinių ieškovų interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo R. V. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (taikoma 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir jam, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami įpareigojimai. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 64), dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (2 t., b. l. 66), panaikintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nutartimi (2 t., b. l. 188); rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento – LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (2 t., b. l. 62, 66), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis P. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 15000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 138-139), nurodė, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atsirado padariniai – sutriko dėmesio koncentracija, skauda galvą, neretai sutrinka kalba ir raiškus minčių dėstymas, pasireiškė problemos su atmintimi. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Spręsdamas nukentėjusiajam P. L. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo R. V. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko P. L. buvo sunkiai suluošintas. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, neaiškias sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai susiję su dideliais jo sveikatos pakenkimais, patirdamas kairiojo smilkinkaulio linijinį lūžį, virš kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje buvo išsiliejęs kraujas, buvo iškilęs realus pavojus jo gyvybei. P. L. turėjo iškęsti operaciją ir pooperacinį laikotarpį, laikinai buvo nedarbingas, yra liekamieji sužalojimų reiškiniai. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė ir padarė vieną pinigų perlaidą, taip stengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinius. Kaltinamasis dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, byloje duomenų apie turimą turtą nėra. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam P. L. iš kaltinamojo R. V. priteisiant 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3445,71 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 46-48), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo P. L. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos sudaro iš viso 3445,71 Eur. Kaltinamasis R. V. pateikė teismui bankinius mokėjimo nurodymus iš kurių matyti, kad Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už P. L. gydymą buvo padarytos pinigų perlaidos: 2017-08-10 – 171 Eur, 2017-09-19 – 58 Eur, 2017-10-25 – 60 Eur, 2017-11-20 – 60 Eur, 2017-12-29 – 57 Eur, iš viso 406 Eur, todėl iš kaltinamojo priteisiama 3039,71 Eur (3445,71 - 406 = 3039,71).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 1356,20 Eur dydžio civilinį ieškinį (2 t., b. l. 130-136, 148), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam P. L. išmokėtas išmokas, kuris pagrįstas pažymomis apie asmeniui išmokėtas išmokas, pateiktomis prie civilinio ieškinio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, dėl ko nukentėjusysis negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiojo P. L. patirtos 1000 Eur atstovavimo išlaidos, pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo (2 t., b. l. 137).
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
Prokuroras, imdamasis priemonių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti, 2017-02-08 priėmė nutarimą laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į jo turtą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta (2 t., b. l. 23). BPK 152 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis, buvimo vieta, tai nutarime konkretus turtas nenurodomas. Tokiu atveju nutarimą priėmęs prokuroras privalo imtis priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti ir tai padaręs turi priimti papildomą nutarimą. Nutarime taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą konkreti turto sudėtis, buvimo vieta, konkretus turtas nenurodytas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti (be kitų sąlygų) paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Baudžiamojo proceso įstatymas tokiu atveju ir numato, kad jeigu nėra žinoma konkreti turto sudėtis, jo vertė, turto buvimo vieta, privalo būti imamasi priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, vertei, jo buvimo vietai nustatyti, o tai padarius priimti papildomą nutarimą. Kitu atveju (apribojus nuosavybės teises į visą turtą nenustačius jo sudėties ir vertės) būtų suvaržyta asmens, kurio nuosavybės teisės apribojamos, šiuo atveju R. V., teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik civilinio ieškovo, pareiškusio nors ir pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.
Nenustatyta, kad R. V. turi turto, todėl vadovaujantis proporcingumo principu, R. V. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, panaikintina.
Dėl daiktinių įrodymų
Skaitmeninės laikmenos (1 vnt. DVD, 3 vnt. CD) su kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (DVD), telefoninių pokalbių išklotinėmis (CD), telefoninio pokalbio suvestine (CD) ir vaizdo įrašu iš „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos, esančios Lietuvos Respublikoje, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2017-01-03 iki 2017-01-04, ir laikyti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
nukentėjusiajam P. L. 5000 Eur neturtinei žalai ir 1000 Eur proceso išlaidoms atlyginti;Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3039,71 Eur turtinės žalos atlyginimo;Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 1356,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną kaltinamojo R. V. nuosavybės teisės į visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, tame tarpe ir bankų sąskaitose) apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Skaitmenines laikmenas (DVD, CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.