Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-952-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
1-952-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19758-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
K. B.
Kaltinamasis
Ž. V.-Š.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-952-1082/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-19758-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant V. K., Jurgitai Rudokienei,dalyvaujant prokurorėms G. P., R. M.,nukentėjusiajai K. B.,kaltinamajai Ž. V.-Š.,specialistui N. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V.-Š. 2019 m. gegužės 12 d. apie 21.20 val. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją K. B., filmavo ją mobiliuoju telefonu bei spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį, tuo padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruva kairėje šlaunyje ir taip sukėlė K. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji Ž. V.-Š. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jos vyras A. Š. pasakė, kad eina dirbti, bet jis su K. B., kurios telefono numerį jį jau anksčiau matė pas savo vyrą telefone, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ji jai parašė, ar jai ne gėda, pavadino meiluže. 2019 m. gegužės 12 d. vakare ji su vyro sese I. U. ir savo broliu T. V. atėjo į parką (duomenys neskelbtini) gatvėje pasivaikščioti. Nuvykus į parką ji pamatė vyro automobilį. Iki jo susitikimo parke ji nebuvo garantuota, kad tai jo automobilis. Kai pasivaikščiojus visi trys ketino eiti namo, ji pamatė šone einantį savo vyrą su nukentėjusiąja. Tada ji pradėjo eiti link jų telefonu filmuodama, filmavo teismui dėl skyrybų, priėjusi pavadino nukentėjusiąją „žiurke“, o ta mergina ją visaip išvadino. Jai prisiartinus, vyras iškart priėjo ir filmavimas nutrūko. Vyras bandė iš jos atimti telefoną, buvo ją parvertęs ant žemės, bet jam nepavyko, nes tuo momentu sustojo mašina su berniukais, kurie paklausė, ar jai reikia pagalbos, ir vyras pasitraukė. Jam pasakė, kad daugiau su ja negyvens ir susirinktų daiktus. Ji pagrinde kalbėjo su vyru, o merginą tik pavadino necenzūriniais žodžiais. Ji merginai netrenkė, nes vyras šią saugojo, kad ji prie jos negalėtų prieiti. Mergina nuo jos stovėjo daugiau nei 5 metrai. Ji kalbėjo su vyru, mergaitė stovėjo už jo nugaros. Prie pat nukentėjusiosios ji nebuvo prisiartinusi, fizinio kontakto nebuvo. Visada tarp jų buvo vyras. Fizinio skausmo nukentėjusiajai niekas nesukėlė. Niekad gyvenime netrenktų. Nukentėjusioji galėjo užsigauti (duomenys neskelbtini) parke. Nematė, ar nukentėjusioji buvo sužeista, ar šlubavo, jos beveik nepastebėjo. Viskas vyko vienoje vietoje, aikštelėje. Jų konfliktą girdėjo I. U. ir jos brolis T. V., bet jie nesikišo. Nuo tos aikštelės jie ėjo link mašinos, tada I. išėjo namo, o ji su broliu išėjo namo. Su pateiktu civiliniu ieškiniu kaltinamoji nesutinka.

Nukentėjusioji K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. ji, A. Š., E. G. su sūnumi Titu buvo (duomenys neskelbtini), kur leido laisvalaikį, buvo aktyvi fizinė veikla. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), parvežę E. su sūnumi, jie su A. sustojo į parką pasivaikščioti. Bevaikštant A. pasakė, kad parke yra jo žmona. Ji netrukus pamatė I. ir jos draugą, galėjo būti ir Ž. brolis, o Ž. vedė šuniuką. Nenorėdami jų sutikti, ji su A. ėjo link namų, nes A. norėjo ją palydėti namo. Tačiau Ž. eidama per pievelę ėjo link jų, filmavo, nurodė, kad kels į „Facebook“, kad ji susideda su vedusiu vyru. Ji Ž. pasakė, kad ji neturi teisės filmuoti, A. Ž. pastūmė, kad nefilmuotų. A. laikė kaltinamąją, kuri ant jo negražiai kalbėjo, jis stengėsi atimti telefoną ir apginti ją. Vaikinai pamanė, kad Ž. puola, todėl A. Ž. paleido. Kai A. paleido kaltinamąją, ji buvo šalia, kaltinamoji pribėgo ir spyrė jai į koją. I. su kaltinamosios broliu buvo daug toliau, Ž. priėjus, ji jų nebematė. Užgauliojimai buvo skirti jai, ji tylėjo. Ji kaltinamąją išvadino, kai ši jai spyrė. Spyris vyko mažoje aikštelėje už (duomenys neskelbtini), ne aikštelėje, kur buvo A. automobilis. A. kaltinamosios nebuvo pergriovęs. Kaltinamoji stovėjo ant bortelio, pašoko nuo žemės ir spyrė. A. stovėjo ant žolės. Viskas vyko staigiai. Nukentėjusioji nepargriuvo, ištino koja ir buvo mėlynė, skaudėjo iškart po smūgio. Jai Ž. sudavė vieną smūgį. Spyrį turėjo nuo tolo matyti I. su broliu, jei jie stovėjo, ir A.. Kai Ž. spyrė, liudytojas A. Š. buvo atsisukęs į ją. Po spyrio jis Ž. sakė: „Ž., kodėl taip darai“. A. buvo pasimetęs ir buvo gėda. Po spyrio kaltinamoji nuėjo prie A. mašinos, prie mašinos ją dar filmavo. Po spyrio Su A. Š. einant link mašinos ji kažką kalbėjo, sakė neleis savęs spardyti, su Ž. pokalbio tuo metu nebuvo. Kai vyko konfliktas, buvo kalbama gan garsiai, ar pašaliniai atkreipė dėmesį, nežino. Visi kiti buvę asmenys nepriėjo prie jos, nepadėjo. Iš automobilio ji pasiėmė kuprinę ir išėjo viena namo, eidama paskambino draugei E. G. ir pasakė apie įvykį. Vėliau kartu su E. ir O. R. nuvažiavo į policijos komisariatą, kur laukiant, ji jiems parodė mėlynę ant kojos. Fizinį skausmą ji jautė kelias dienas, mėlynė buvo kelias savaites, pas gydytoją nesikreipė. (duomenys neskelbtini) ji kojos nesusižeidė. Įvykio metu ji buvo su džinsais, džinsai nuo smūgio nesuplyšo, ant jų galėjo likti tik žymė nuo purvino bato, bet ji nematė, o kelnes išplovė.

Iš K. B. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame ji nurodė, kad 2019-05-12 apie 21.20 val. jai būnant Panevėžio miesto laisvalaikio parke, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jos atėjo jos pažįstamo A. Š., su kuriuo tuo metu bendravo, sutuoktinė, kuri, viešai ją išvadino „kurva“, spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį (1 t., b.l. 8).

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad po (duomenys neskelbtini) jis ir K. B. sugalvojo nuvykti į parką (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) arenos ir atsitiktinai susitiko su jo žmona Ž.. Ž. buvo su jo sese I., Ž. broliu T.. Ž. pirma juos pamatė, ji buvo priekyje. Pirmiausia pamatė mašiną. Ji telefonu parašė, kad matė juos parke. Jis ėmė dairytis ir ją pamatė priekyje. Ji ėjo į juos, o jis su K. B. pakeitė maršrutą per aplink, kad nesusikirstų keliai, bet keliai susikirto, Ž. priėjo prie jų viena. Kur liko kiti, jis nematė, gal parke aikštelėje. Ž. priėjo su šuniu. Jie šnekėjo, apsižodžiavo. Ž. pavadino K. „žiurkike“, daugiau nieko. Jie abu vienas su kitu šnekėjosi necenzūriniais žodžiais. K. neįsiterpė. K. stovėjo nuošaliau. Jis norėjo atimti telefoną, nes manė, kad ji filmavo. Ją pervertė, bet telefono atimti nepavyko. Smurto prieš ją nevartojo. K. prie Ž. nebuvo priėjusi. Apsižodžiavimas tęsėsi gal 5 min. Parke tik viena mašina buvo sustojusi paklausti, ar viskas gerai, pasakė, kad viskas gerai. Mašina nuvažiavo. Daugiau žmonių nebuvo ir nesureagavo į barnį. Po to Ž., jis ir K. ėjo iki mašinos. Einant gal kažką šnekėjo su Ž.. Iki mašinos ėjo, kad K. pasiimtų kuprinę, o Ž. dar šnekėjo su juo. K. pasiėmė iš mašinos kuprinę ir išėjo namo. Jis liko prie mašinos su Ž., toliau šnekėjosi. Nematė, kad Ž. būtų ką nors dariusi K., nematė smūgių. Jos abi visą laiką buvo jo akiratyje. Neatsimena, ar K. kaip nors žmoną pavadino. Grįžus prie mašinos, jis nematė I. ir Ž. brolio. Po pabendravimo prie mašinos Ž. su šunimi išėjo. Sutuoktinė žinojo, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kaip K. buvo apsirengusi. Parke ji buvo tais pačiais drabužiais kaip ir (duomenys neskelbtini). Jis nepastebėjo jokių sužalojimų pas K., ji nieko nesakė, kad būtų užsigavusi, nesiskundė, kad ką nors skauda. Logiška būtų, kad koją susižalojo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl kojos ji nepasiskundė. Sužinojo, kad ji kreipėsi į policiją tik tuomet, kai gavo laišką iš policijos, jis nustebo. Susistumdymas vyko mažoje parkingo aikštelėje. Nebuvo situacijos, kad jis nueitų, o Ž. ir K. paliktų vienas. Prie aikštelės jokių bordiūrų nėra. Neatsimena, kad Ž. būtų sakiusi, kad ji filmuoja ir įkels į „Facebook“. Niekas nespyrė.

Liudytoja I. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ji susitarė susitikti su Ž. pasivaikščioti parke, buvo dar Ž. brolis T.. Einant į parką aikštelėje pastebėjo Ž. vyro A., kuris jos brolis, mašiną. Parke eidami atgal pamatė A. su mergaite. Ž. pirma pamatė juos, kažką pasakė, jie ją tramdė, kad netriukšmautų. Ž. ėjo link jų ir kažką darė su telefonu. Viskas vyko per atstumą, ji vis šaukė ant abiejų necenzūriniais žodžiais. A. su mergina pasuko į šoną. Jie visi trys išėjo iš parko, bet kaltinamoji apsigalvojo ir grįžo. Ji su T. išėjo į savo namus, šuo ėjo su T.. Ji daugiau nieko, jokio konflikto nematė. Jos teismo posėdžio metu sakyti parodymai yra teisingi, o ikiteisminio tyrimo metu ji melavo, neatsimena, kodėl taip sakė tada, po įvykio ne taip susikalbėjo su policininke. Prieš posėdį teisme jos niekas neprašė duoti vienokius ar kitokius parodymus. Su A. liudytoja mažai bendrauja, nepiktuoju, su kaltinamąja santykiai draugiški, geri.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. U. parodė, kad A. Š. yra jos brolis, su jo žmona Ž. V.-Š. yra draugės. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019-05-12 tarp 20 val. ir 21 val. ji, Ž. ir Ž. brolis T. buvo pasivaikščioti parke, kuris yra (duomenys neskelbtini). Parke prabuvo apie 30-40 min. ir apie 21 val. nusprendė eiti namo. Kai jau išeidinėjo iš parko, tikslios ir konkrečios vietos pasakyti negali, nes tame parke retai lankosi ir jame nesiorientuoja, Ž. pasižiūrėjo atgal ir pasakė: „Ten A. eina“. Tuomet ji (I. U.) ir T. atsisuko pasižiūrėti. Ž. tuomet sušuko: „Jis yra vedęs“. Ji ir T. pradėjo Ž. raminti, kad ji nešūkautų. Ž. išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau ką darė su telefonu ji nematė. Ji su T. liko stovėti nuošaliau, o Ž. nuėjo link A., kuris ėjo su mergina. Girdėjo kaip Ž. su A. ėjusią merginą pavadino „žiurke“, o ta mergina Ž. taip pat atsakė: „kekšė ar kurva“, tačiau tikslaus žodžio nebepamena. Ji matė, kaip A. bandė iš Ž. atimti telefoną, tačiau Ž. jo neatidavė. Ji nematė, ar buvo privažiavęs koks automobilis, viskas vyko labai greitai, be to, ji ir T. stovėjo nuošaliau, kažkur 10-15 metrų atstumu ir kalbėjo tarpusavyje. Kai Ž. grįžo prie jų, ji neatrodė įniršusi ar supykusi. Jie tuomet visi trys išėjo namo, o A. su mergina liko stovėti prie automobilių stovėjimo aikštelės. Ji nežinojo, kad brolis A. bendrauja ir susitikinėja su kita mergina, jos nepažįsta, vardo ir pavardės nežino. Tik matė kaip Ž. į savo „Facebook“ buvo įkėlusi tos merginos nuotrauką su užrašu: „Šita panelė susidėjo su vedusiu vyru“ ar kažkaip panašiai. Tačiau ji Ž. liepė nedaryti nesąmonių ir ištrinti tą nuotrauką, ką Ž. ir padarė. Filmuotos vaizdo medžiagos internete ji nematė. Ž. fizinio smurto prieš panelę, kuri buvo su A., nenaudojo (1 t., b. l. 91, 92).

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. su sese ėjo pasivaikščioti į parką prie (duomenys neskelbtini) arenos, susitiko I. ir ėjo visi pasivaikščioti, pamatė A. su mergina. Prieš tai pastebėjo A. automobilį. A. su mergina buvo jiems už nugaros, sesė atsisuko ir pamatė, ji telefonu susirašinėjo su A.. Jis su I. buvo toliau, link suoliukų. Ž. nuėjo link A. ir tos merginos. Tarp jų buvo 150-200 metrų atstumas, pokalbio negirdėjo, matė, kad jie tik kalbėjo. Kai Ž. išėjo link A., ji išėjo su šuniu. Jis su I. jai sakė, kad eina namo, kas toliau vyko nežino. A. liko su Ž., o mergaitė išėjo namo. Ta mergaitė nuo Ž. buvo apie pusę metro. Jis pabuvo kol mergaitė išėjo ir tada jis taip pat išėjo. A. su Ž. liko kalbėtis, ar jie nuėjo link mašinos, nematė. Viskas trūko 7-10 min. I. išėjo dar anksčiau. Ž., kai ėjo link A., telefoną įsidėjo į kišenę. Jam matant sesuo smūgių merginai nesudavė. A. taip pat sesei nieko nedarė. Girdėjo, kai Ž. šūkavo ant A.. Jam matomumas buvo geras. Kitų aplinkinių reakcijos jis nepastebėjo. Sesuo grįžo apie 22.30-23 val., su ja liudytojas apie įvykį nekalbėjo.

Liudytojas T. V. patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, kur teigė, kad eidama link A. su mergina, Ž. jiems nieko nesakė ir jis nematė, ar ji juos filmavo. Taip pat nepamena, ar Ž. eidama link jų, savo rankoje laikė telefoną. Ž. prie A. ir tos mergina priėjo kažkur netoli automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jis ir I. stovėjo toliau, kažkur už 50-100 metrų. Ką tiksliai jie kalbėjo, jis negirdėjo, tačiau matė, kad Ž. konfliktuoja su A., garsiai šaukia ant jo, vadina nepadoriais žodžiais, kokiais nebepamena. Priėjusi Ž. prie jų, šalia buvusiai merginai pasakė: „Papis ir paliks tave“. Jis nematė, kad konflikto metu Ž. rankoje būtų laikiusi telefoną, taip pat nematė, ar tuo metu buvo privažiavusi mašina, galbūt jis jau buvo išėjęs į namus. Pats konfliktas vyko tarp A. ir Ž., ta mergina stovėjo kažkur 1 metro atstumu nuo jų. Po kelių minučių, atokiau stovėjusi mergina išėjo link (duomenys neskelbtini) arenos. Pats konfliktas galėjo užtrukti apie 7 minutes. Pamatęs, kad išeina su A. buvusi mergina, nusprendė ir jis išeiti, palikdamas A. su Ž. kartu. Ž. prieš tą merginą smurto nenaudojo, tai yra jai nespyrė. Jei Ž. darė kažkokius vaizdo įrašus ar nuotraukas, tai jis jų nematė, taip pat nematė ar jie buvo įkelti į internetą, apie tai jam Ž. nėra sakiusi (1 t., b. l. 97, 98).

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su A. ir K. B. leido dieną (duomenys neskelbtini), po to užsuko į (duomenys neskelbtini), ten pavalgė ir ją parvežė namo. Po kiek laiko jai paskambino K. ir pasakė, kad parke A. buvusi žmona ją užpuolė, įžeidinėjo K. bei spyrė jai į koją. K. buvo visa susinervavusi, išsigandusi, kad A. žmona grasino, kad ji įkels video. Jos draugas parodė įkeltą video. Tada ji paskambino K., pasakė, kad yra paskelbta viešai ir įkeltas video. Kai K. pasakė, kad jai spyrė, sakė važiuoti į policiją, bet po video įkėlimo tikrai pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. K. jai atsiuntė nuotrauką, kad mėlyna koja, sakė, kad skauda. (duomenys neskelbtini) K. niekur neužsigavo, niekas nesisakė, nieko nebuvo. Apie įvykį K. pirma pasakojo telefonu, o paskui kai susitiko, policijoje parodė mėlynę ant kojos. Kartu dar buvo draugas O. K. sakė, kad Ž. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas O. R. teismo posėdžio metu parodė, kad E. G. jam vakare paklausė, ar gali jis nuvežti iki policijos komisariato. Nuvažiavo iki E., pasakė, kad dabar reikia nuvažiuoti iki K.. Kol važiavo iki K. trumpai pasakojo, kad K. parke vaikščiojo su vaikinu, ją užpuolė ir jai įspyrė į koją to vaikino mergina Ž.. Jie nuvažiavo iki K., paėmė ją ir nuvažiavo iki policijos komisariato. K. buvo pasimetusi. Paklausius kas atsitiko, papasakojo tą patį ką E. pasakojo, kad buvo parke, ir jai beeinant pribėgo mergina ir įspyrė į koją. Sakė, kad skauda kairę koją, šlaunį. Kai komisariate laukė pareigūnų, K. nusimovė kelnes ir parodė E.i ir jam mėlynę ant šlaunies, priekinėje dalyje, sprindžio dydžio. Pats sumušimas vertikaliai pailga mėlynė su paraudimu. Tiksliai nepasakys, ar buvo žymių ant kelnių toje vietoje kur mėlynė. Buvo patalpintas vaizdo įrašas į internetą, kaip ji buvo užpulta. Apie tai sužinojo laukiant pareigūnų komisariate. Jei gerai pamena, pačiai K. kažkas parašė, kad apie ją parašyta „Facebook“. Paties vaizdo įrašo jis nematė. Buvo ekrano nuotrauka padaryta, kad įrašas yra.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto vakarinėje dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje pusėje, už sporto ir sveikatingumo centro (duomenys neskelbtini) pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), po dešine, už šviesoforu nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) miesto laisvalaikio parko nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavimas yra asfaltuotas. Tik įsukus į aikštelę, po kaire puse, prie aikštelės, yra augantys medžiai, yra šaligatvio betoninis bortas. Įvykio vietoje pėdsakų, daiktų reikšmingų tyrimui nerasta, niekas nepaimta (1 t., b.l. 11-14).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-05-14 K. B. apžiūros metu nustatyta: kairės šlaunies viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 10x6,5 cm dydžio netaisyklingo ovalios formos melsvai violetinė su gelsvu atspalviu kraujosruva. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku įspiriant ar panašiu būdu. Galimybė K. B. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimo lokalizacija ir jo pobūdis. Tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu K. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo K. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 20).

Specialistas N. R. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad specialisto išvada pateikta tik remiantis apžiūra ambulatorinio tyrimo metu, kitokių duomenų nebuvo pateikta. Šiuo atveju buvo tik kraujosruva be jokių nubrozdinimo požymių, todėl griuvimo galimybė mažiau tikėtina. Griūnant atsiranda nubrozdinimai, kontaktuojama su kokiu nors šiukščiu paviršiumi, žmogus juda, griuvimas vyksta dinamikoje ir tuomet būna dinaminio kontakto požymiai. Atsitrenkimui į kokį paviršių galimybė yra kitokia, tuomet vyksta statinis kontaktas. Griuvimo metu - dinaminis kontaktas ir beveik visada būna odos nubrozdinimai ar įbrėžimai nuo slydimo atsitrenkus į kietą paviršių, o pačiam judant, atsitrenkiant, daiktui esant stabilioje būklėje, mechanizmas nėra atmestinas. Nėra pagrindo atmesti galimybę apie susižalojimą atsitrenkiant į kažką. Ne visada sužalojimai, ypač poodinės kraujosruvos, yra informatyvios apie sužalojimo įrankio formą. Šiuo atveju nebūtinai žalojęs įrankis galėjo turėti tokią formą užfiksuotą apžiūros metu, t.y. netaisyklingą ovalo formą. Ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti, ar ji yra to ar kito žmogaus. Objektyvių požymių apie funkcinius sutrikimus nebuvo, jokie medicininiai dokumentai, kuriuose būtų užfiksuoti funkciniai sutrikimai, nebuvo pateikti. Kraujosruva nėra didelis trukdis atlikti fizinę veiklą, skausmas galėjo būti juntamas iškart po traumos. Antrą trečią parą atsiranda gelsvas atspalvis, pati kraujosruva dar būna melsvai violetinė. Atspalvis priklauso nuo daug aplinkybių: nuo smūgio stiprumo, nuo individualių savybių, nuo lokalizacijos, nuo kraujagyslinio tinklo išsivystymo toje vietoje, kiek smulkių kraujagyslių toje vietoje būna pažeista, kokio storio kraujagyslės plyšta dėl ko išsilieja kraujas. Yra daug faktorių. Kraujosruva yra poodinė, ne raumenyno sužalojimas. Jei yra didesnis riebalinis sluoksnis po oda, tuomet kraujosruvai sudėtingesnis atsiradimas, didesnis riebalinis sluoksnis, silpnesnis kraujagyslinis tinklas ir kraujosruva gali būti išreikšta silpniau. Kalbėti apie smūgio stiprumą ne visai yra teismo eksperto kompetencija.

Iš CD įrašytų keturių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos moteriškos lyties asmens (nukentėjusiosios K. B. teigimu – jos) kojos, kairės kojos šlaunis (2 t., b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamoji Ž. V.-Š. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje kilus konfliktui tarp jos ir sutuoktinio A. Š. bei kartu su juo buvusios K. B., tačiau neigė jo metu tyčia vartojusi K. B. atžvilgiu fizinį smurtą. Kaltinamosios teigimu, ji tik necenzūriniais žodžiais išvadino nukentėjusiąją K. B., bet jokių kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų ji pastarosios atžvilgiu neatliko. Tokie kaltinamosios parodymai, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta jos gynybos pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kurie priešingai – ją paneigia.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamoji viso proceso metu nuosekliai tvirtino fizinio smurto K. B. atžvilgiu nevartojusi, tą viso proceso metu teigė ir liudytojai A. Š., I. U. ir T. V., teismas sprendžia, kad tokius kaltinamosios bei šių liudytojų parodymus vertinant visos bylos apimtyje, be kita ko atsižvelgiant ir į kaltinamosios bei minėtų liudytojų giminystės bei draugystės ryšius, leidžiančius manyti apie jų suinteresuotumą bei neobjektyvumą, taip pat – į jų parodymuose esančius prieštaravimus bei nenuoseklumą, yra pagrindas juos dėl fizinio smurto nevartojimo fakto vertinti kaip nepatikimus.

Kaltinamoji, pateikdama savo įvykių versiją, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vaikščiodama kartu su broliu T. V. ir drauge I. U., kuri yra ir jos sutuoktinio A. Š. sesuo, pamatė savo vyrą A. Š. su kita mergina, todėl filmuodama su šuniu pradėjo eiti link jų, merginą išvadino necenzūriniais žodžiais, apsižodžiavo su vyru, kuris bandydamas iš jos atimti telefoną, ją buvo parvertęs, o jam, po automobilio prie jų sustojimo ir pasiteiravimo dėl pagalbos poreikio, ją paleidus, ji su konfliktą girdėjusiais, bet į jį nesikišusiais broliu T. ir drauge I. išėjo, tą merginą (K. B.) ir A. Š. palikdama automobilių stovėjimo aikštelėje, I. pasuko namo, o ji su broliu pėsčiomis išėjo į namus.

Teismas pažymi, kad šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės nesutampa su jos parodymuose nurodytų liudytojų parodymais, kas verčia teismą abejoti jų patikimumu.

Liudytoju apklaustas kaltinamosios sutuoktinis A. Š. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vaikštinėdamas parke su K. B. jis matė vaikštinėjančią savo sutuoktinę Ž. V.-Š. su jos broliu T. ir jo (A. Š.) sese I., po ko jo sutuoktinei su šuniu priėjus prie jo ir K., I. ir T. jis daugiau nebematė. Priėjusi Ž. pavadino K. necenzūriniu žodžiu, jis su Ž. apsižodžiavo, jis dar bandė iš Ž. atimti telefoną, buvo ją pargriovęs, dėl ko prie jų sustojo automobilis ir teiravosi dėl pagalbos poreikio, jam paleidus Ž., jis su Ž. ir K. nuėjo iki automobilio, iš kur K. pasėmusi savo kuprinę viena išėjo pėsčiomis namo, o jis liko su Ž. kalbėtis. Taigi, iš pastarųjų liudytojo parodymų matyti, kad jo nurodytos aplinkybės apie įvykio metu, kaltinamosios teigimu, netoliese buvusius ir konfliktą girdėjusius T. V. ir I. U., taip pat apie konflikto pabaigoje įvykio vietoje likusius ir iš jos išėjusius asmenis skiriasi.

Liudytoju apklaustas kaltinamosios brolis T. V. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jam vaikštant parke su sese Ž. V.-Š. ir jos drauge I., jie pamatė sesers vyrą A. su mergina, po ko Ž. su šuniu nuėjo link A. ir tos merginos, o jis su I. buvo toliau, už 150-200 metrų, matė, kad jie tik kalbėjo, sesuo merginai smūgių nesudavė, A. taip pat sesei nieko nedarė, Ž. tik šūkavo ant A., o su A. buvusiai merginai išėjus, jis pats taip pat išėjo namo, I. išėjo dar anksčiau, o A. liko su Ž. kalbėtis. Ar Ž. su A. nuėjo link automobilio, nematė. Iš pastarųjų liudytojo T. V. parodymų matyti, kad jo nurodytos aplinkybės dėl jokių A. veiksmų jo sesers Ž. atžvilgiu nebuvimo bei konflikto pabaigoje įvykio vietoje likusius ir iš jos išėjusius asmenis nesutampa su kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis. Be to, liudytojo T. V. parodymai dėl jo nematymo aplinkybių, kuomet Ž. ir A. nuėjo link automobilio, bei kai prie konfliktuojančių Ž. ir A. privažiavo automobilis, bet matymą su A. buvusios merginos – nukentėjusiosios išėjimą iš įvykio vietos, kas, pagal visos bylos duomenis buvo tik po svetimo automobilio privažiavimo prie konfliktuojančių Ž. ir A. bei Ž., A. ir nukentėjusiosios nuėjimo prie automobilio, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojo T. V. matymo kaltinime nurodyto įvykio aplinkybes.

Dar viena liudytoja I. U. duodama parodymus buvo nenuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad jai parke vaikštant su drauge Ž. V.-Š. ir pastarosios broliu T., jie pamatė Ž. sutuoktinį, kuris yra jos – I. brolis, su mergina, po ko Ž. sušuko: „Jis yra vedęs“, ji ir T. pradėjo Ž. raminti, kad ši nešūkautų, tada Ž. išsitraukusi savo mobiliojo ryšio telefoną, nuėjo link A., o ji su T. liko stovėti nuošaliau. Girdėjo, kaip Ž. su A. ėjusią merginą pavadino necenzūriniu žodžiu, ta mergina Ž. taip pat atsakė necenzūriškai. Ji matė, kaip A. bandė iš Ž. atimti telefoną, tačiau Ž. jo neatidavė. Ji nematė, ar buvo privažiavęs koks automobilis, viskas vyko labai greitai, be to, ji ir T. stovėjo nuošaliau, kažkur 10-15 metrų atstumu ir kalbėjo tarpusavyje. Kai Ž. grįžo prie jų, ji neatrodė įniršusi ar supykusi. Jie tuomet visi trys išėjo namo, o A. su mergina liko stovėti prie automobilių stovėjimo aikštelės. Ž. fizinio smurto prieš panelę, kuri buvo su A., nenaudojo (1 t., b. l. 91, 92). Teismo posėdžio metu liudytoja I. U. parodė ikiteisminio tyrimo metu melavusi ir nurodė kitas įvykio aplinkybes, pagal kurias kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pamačius A. su mergaite, Ž. ėjo link jų ir kažką darė su telefonu, viskas vyko per atstumą, Ž. vis šaukė ant abiejų necenzūriniais žodžiais, tada A. su mergina pasuko į šoną, o jie visi trys – ji, Ž. ir jos brolis T. - išėjo iš parko, bet kaltinamoji apsigalvojo ir grįžo, o ji su T. išėjo į savo namus, šuo ėjo su T., ji pati daugiau jokio konflikto nematė. Kaip matyti iš liudytojos I. U. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus, kurie dalyje dėl konflikto matymo ir girdėjimo bei dėl A. bandymo atimti iš Ž. telefoną sutampa su kaltinamosios parodymais, o dalyje dėl konflikto pabaigoje įvykio vietoje likusius ir iš jos išėjusius asmenis skiriasi, bet teismo posėdžio metu I. U. šių savo parodymų nepatvirtino ir nurodė jokio konflikto nemačiusi, nes Ž. nusprendus grįžti į parką, kur matė A. su mergina, ji pati su T., šiam vedinam šuniu, išėjo į namus. Pastarosios teisme nurodytos liudytojos nurodytos aplinkybes prieštarauja kaltinamosios, taip pat ir liudytojų T. V. bei A. Š. parodymams. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek kaltinamoji, tiek liudytojai T. V. bei A. Š. parodė, ką teigė ir nukentėjusioji, kad šuo konflikto metu buvo su kaltinamąja, kas paneigia liudytojos I. U. teisme duotus parodymus apie T. išėjimą namo su šuniu, ir sustiprina teismo abejones jos parodymais.

Teismas sprendžia, kad toks aukščiau nurodytų liudytojų A. Š., T. V., I. U., kurie susiję giminystės bei draugystės ryšiais su kaltinamąja Ž. V.-Š., parodymų prieštaringumas, nenuoseklumas teismui sudaro pakankamą pagrindą minėtų liudytojų parodymus dėl fizinio smurto nevartojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir kaltinamosios parodymus, laikyti nepatikimais.

Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymų analizė rodo, kad nukentėjusioji K. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu kaltinamoji Ž. V.-Š. jos atžvilgiu kaltinime nurodytoje vietoje atliko kaltinime nurodytus veiksmus – pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo necenzūriniais žodžiais, filmavo ją mobiliuoju telefonu bei spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį.

Netikėti ja teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai atitinka byloje esančią specialisto išvadą, liudytojų E. G., O. R. parodymus, dalyje dėl išplūdimo necenzūriniais žodžiais, filmavimo mobiliuoju telefonu – ir kaltinamosios bei liudytojų A. Š., T. V., I. U. parodymus, jie atsispindi ir kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose.

Sutinkamai su nukentėjusiosios K. B. parodymais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jai vaikštant parke su A. Š., prie jų vedina šuniu, filmuodama telefonu ir ją užgauliodama priėjo A. žmona Ž., kuriai susistumdžius su A., šiam Ž. paleidus, pastaroji pribėgo ir spyrė jai į koją, po ko ji, taip pat ir Ž. su A. nuėjo prie jo automobilio, ir ji pasiėmusi iš automobilio kuprinę išėjo pėsčiomis namo, prie automobilio palikdama Ž. bei pastarosios sutuoktinį A. Š.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios nurodyta kaltinime aprašyto įvykio eiga, išskyrus fizinio smurto pavartojimo jos atžvilgiu faktą – spyrį jai vieną kartą į kairę šlaunį, atitinka liudytojo A. Š. parodymuose nurodytą įvykių seką. Taipogi nukentėjusioji parodė, kad parke ji matė Ž. einančią su savo broliu ir I., tačiau Ž. priėjus prie jos ir A., nukentėjusioji minėtų asmenų nebematė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus taipogi atitinka liudytojo A. Š. parodymai. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiosios aukščiau nurodytą įvykių eigą, įskaitant ir fizinio smurto vartojimo prieš ją aplinkybes.

Nukentėjusioji K. B. gana išsamiai nurodė aplinkybes, kokiomis jai buvo spirta į koją. Pasak jos, apie tai, kad A. Š. sutuoktinė jai spyrė, ją filmavo ir įžeidinėjo, nukentėjusioji iš karto po įvykio eidama namo telefonu paskambinusi papasakojo draugei E. G., ką pastaroji patvirtino apklausiama teisme. Liudytoja E. G. be kita ko parodė, kad K. jai atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo mėlyna koja, sakė, kad skauda, o paskui kai susitiko, policijoje jai ir kartu buvusiam O. R. parodė mėlynę ant kojos. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas O. R., kuriam E. G. ir K. B. atskirai važiuojant į policiją papasakojo apie spyrį K. į koją, jos atitinka ir nukentėjusiosios K. B. parodymus bei teismui pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuota kairės kojos šlaunis.

Iš nukentėjusiosios pareiškimo policijai matyti, kad jame ji nurodė, kad jos pažįstamo A. Š. sutuoktinės buvo išvadinta necenzūriniu žodžiu bei ši spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį (1 t., b.l. 8). Teismas pastebi, kad vėliau apklausų metu nukentėjusiosios duoti parodymai neprieštarauja nei pareiškime nurodytoms aplinkybėms, nei iš karto po įvykio draugei E. G. ar vėliau tą pačią dieną vykstant į policijos komisariatą O. R. nurodytoms aplinkybėms.

Nors liudytojais byloje apklausti asmenys – E. G. ir O. R. – paties įvykio nematė ir apie jį sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų jiems, pastarųjų liudytojų parodymų analizė rodo, kad skirtingu laiku skirtingiems asmenims K. B. nurodytos įvykio aplinkybės esminėse detalėse sutampa ir vienos kitoms neprieštarauja, kas, visos bylos apimtyje, įvertinant ir gana operatyvų nukentėjusiosios kreipimąsi į policiją, teismui patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą ir patikimumą.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad K. B. apžiūros metu nustatyta kairės šlaunies viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje 10x6,5 cm dydžio netaisyklingo ovalios formos melsvai violetinė su gelsvu atspalviu kraujosruva, padaryta mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku įspiriant ar panašiu būdu; tikėtina, kad nustatyto sužalojimo padarymo metu K. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto sužalojimo K. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 20). Išvadoje be kita ko nurodyta, kad galimybė K. B. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimo lokalizacija ir jo pobūdis. Teisme paaiškinimus davęs specialistas N. R. patvirtino specialisto išvadą, davė išsamius bei argumentuotus paaiškinimus dėl atlikto tyrimo bei surašyto dokumento. Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada ir jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes specialisto išvada neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Specialistas taip pat paaiškino, kad šiuo atveju buvo tik kraujosruva be jokių nubrozdinimo požymių, todėl griuvimo galimybė mažiau tikėtina, o atsitrenkimui į kokį paviršių galimybė yra kitokia, tuomet vyksta statinis kontaktas, todėl nėra pagrindo atmesti galimybę apie susižalojimą atsitrenkiant į kažką.

Bylos duomenys liudija, ko neneigia ir nukentėjusioji, kad įvykio dieną ji buvo pramogų parke ir užsiiminėjo aktyvia veikla įveikinėjant trasas medžiuose, einant per įvairias kliūtis, tačiau K. B. kategoriškai neigia tuo metu užsigavusi ar atsitrenkusi kur nors, dėl ko galėjo susižaloti koją. Kartu pramogų parke su K. B. buvęs A. Š. ir E. G. parodė, kad jiems nežinoma apie tai, kad pramogų metu K. B. būtų užsigavusi, ji jiems apie tai nesakiusi, jokiais skausmais nesiskundusi. Liudytojos E. G. teigimu, jei taip būtų buvę, K. B. jai būtų pasisakiusi. Tokius liudytojos teiginius patvirtina tas faktas, kad K. B. po kaltinime nurodyto įvykio eidama namo iš karto jai paskambino ir pasisakė apie įvykį bei patirtą sužalojimą. Duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas nukentėjusiajai padarytas kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji Ž. V.-Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išplūdo K. B. necenzūriniais žodžiais, filmavo ją mobiliuoju telefonu bei spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį.

Nėra abejonių, kad Ž. V.-Š. atlikti kaltinime nurodytieji veiksmai, be kita ko pasireiškę ir neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamosios kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, sukėlė K. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų E. G. ir O. R. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Bylos duomenys liudija, kad kaltinime nurodytus smurtinius ir kitus kaltinime apibrėžtus veiksmus Ž. V.-Š. panaudojo viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – Panevėžio miesto laisvalaikio parke vakare, dar ne tamsiu paros metu, kur bet kada gali pasirodyti kiti asmenys, dėl asmeninių motyvų panaudodama fizinį smurtą kaltinamoji neabejotinai suprato, jog tokį jos elgesį mato (ir gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytai nukentėjusiajai, bet ir sutrikdys viešąją tvarką, tačiau to nepaisydama ir tai numatydama, Ž. V.-Š. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamosios elgesys įvykio metu buvo įžūlus, neleistinas ir akivaizdžiai agresyvus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamoji, pasirinkdama savo asmeniniams santykiams aiškintis viešąją vietą ir aukščiau nurodytą būdą, akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, o ypač – nukentėjusiajai. Pažymėtina ir tai, kad dėl kaltinamosios nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų, nukentėjusiajai K. B. bei liudytojui A. Š. teko nutraukti poilsį – pasivaikščiojimą, po ko sekė nukentėjusiosios kreipimasis į policijos įstaigą.

Taigi dėl Ž. V.-Š. atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o nukentėjusiajai K. B. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Tokie Ž. V.-Š. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio bei kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną, baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu. Ji yra jauno amžiaus, neteista, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo bausta, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskiriant vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant minimalų.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. B. (1 t., b.l. 157, 159) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusioji K. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 189). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji dėl patirto smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Tą nukentėjusioji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji K. B. dėl kaltinamosios Ž. V.-Š. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamosios turtinę padėtį. Įvertinus visas bylos aplinkybes bei tai, kad neturtinės žalos reikalavimas civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios grindžiamas ne tik fizinio skausmo sukėlimu, bet ir neigiamais išgyvenimais dėl socialiniuose tinkluose apie ją pasirodžiusios negatyvios informacijos, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir į kaltinimą nepatenka, taip pat atsižvelgus ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios K. B. naudai priteistina 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios Ž. V.-Š. valstybės naudai išieškotinos 17,10 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. V. -Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jai 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirta baudą įpareigoti sumokėti per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. B. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. V.-Š. priteisti K. B. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios Ž. V.-Š. valstybės naudai priteisti 17,10 Eur (septyniolika eurų 10 euro centų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė