Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Baudž. byla Nr. 1- 38-107/2009 Procesinio sprendimo kategorija

2009 m. birželio 4 d.

teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, be išsilavinimo, neįgali, pensininkė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. tyčia nužudė buvusį sutuoktinį S. J. N., 2008 m. balandžio 29 d., apie vidurdienį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su tame bute tebegyvenusiu buvusiu sutuoktiniu S. J. N. metu, atsakydama į jo provokuojantį elgesį, kai jis, apsvaigęs nuo alkoholio, E. N. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino jai suduoti ramentu, E. N. atėmė iš jo ramentą, o nuėjus S. J. N. į savo kambarį, tuo ramentu ir medine lazda E. N. S. J. N. tyčia sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 19 smūgių: ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, veidą, ne mažiau kaip penkis smūgius į nugarą, ne mažiau kaip du smūgius į kojas ir dubenį, ne mažiau kaip aštuonis smūgius į rankas. E. N. S. J. N. padarė daugybinius kūno sužalojimus: tris muštines galvos žaizdas pakaušyje-viršugalvyje su kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų smegenėlių ir galvos smegenų pusrutulių pakauškaulinių paviršių dangalais, galvos smegenų sumušimą su kontūriniais židiniais kairio pusrutulio požievio branduoliuose, abipusį krūtinės sumušimą su kairės pusės VI šonkaulio tiesioginiu lūžiu priekinėje pažastinėje linijoje ir dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių tiesioginiais lūžiais, dešinės mentės lūžį, juosmens, nugaros sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas abiejose rankose (dilbių, plaštakų) ir kojose, kairės rankos uždarą skersinį II delnakaulio lūžį, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nugaroje, dubens kairėje, dešinėje blauzdoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje. Dėl sužalojimų visumos išsivysčius trauminės kilmės šokui, S. J. N. ten pat namuose mirė.

E. N. parodė, kad dienos metu S. J. N. ją mušė ir ji gynėsi. Su S. J. N. sugyveno labai blogai, o kai su juo išsiskyrė, viename bute gyveno ir toliau. S. J. N. girtaudavo dieną, naktį, keldavo triukšmą, mušdavosi, bendrą butą pavertė lindyne. Policija atvykdavo labai dažnai. Prieš mirtį jis girtavo visą naktį, prieš tai griūdamas buvo susižalojęs galvą. Kai S. J. N. užsimojo prieš E. N. ramentu, mušė ją koridoriuje, ji ramentą iš S. J. N. atėmė, perspėjo, kad prie jos nelįstų, jos nemuštų. S. J. N. grasino E. N. papjauti. Kai S. J. N. čiupo E. N. už plaukų, E. N. S. J. N. sudavė šluotos kotu, smūgių į galvą nesudavė. E. N. mano, kad S. J. N. savo kambaryje pargriuvo, nes matė, kaip jis prie lovos galo kėlėsi nuo grindų, matė, kad jo galva buvo kruvina. Į lovą S. J. N. atsigulė pats. Kai E. N. S. J. N. mušė, jis sėdėjo ant lovos. Ar mušė gulintį lovoje S. J. N. ramentu, E. N. neatsiminė. Kiek laiko S. J. N. gulėjo lovoje, kol E. N. paskambino dukrai, E. N. neatsiminė.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad žuvęs tėvas S. J. N. buvo alkoholikas. Buvo susižalojęs koją, todėl vaikščiojo su ramentais. E. N., nukentėjusiosios motina, su S. J. N. buvo išsiskyrusi, bet tebegyveno viename bute, slaugė psichinę negalią turintį nukentėjusiosios brolį. Nukentėjusioji su tėvais negyveno jau apie dvidešimt metų, bet motiną ir neįgalų brolį lankė dažnai. S. J. N. dažnai puldavo E. N. ramentu, bardavosi su ja kiekvieną dieną, ieškodavo priekabių. Kad tėvas S. J. N. mirė, sužinojo tik tada, kai 2008-04-29, apie 13 val. 30 min., pati nuvyko pas tėvus į namus. Kai bandė gulintį lovoje tėvą pažadinti, o šis nereagavo, iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Kad tėvas miręs, nustatė atvykę medikai. Motina minėjo, kad iš ryto tėvas ją puolė peiliu, kad girtas būdamas krito, sulaužė ramentą. Liudytoja matė sulūžusį ramentą, o motinos kambaryje – šepečio kotą, ant kurio matėsi kraujo, tėvo galvos plaukuose matė sudžiūvusio kraujo, matė sužalojimus ant tėvo ir motinos rankų. Motina paaiškino, kad su tėvu grūmėsi, kad jis jai norėjo suduoti į galvą, ir parodė savo ranką, kuri buvo mėlyna.

Liudytojas A. K. parodė, kad uošvę E. N. ginti nuo uošvio S. J. N. tekdavo dažnai. Uošvis girtaudavo kiekvieną dieną, namuose nuolat kildavo barniai. Liudytojas sumuštą E. N. matė ne kartą. Kai gyveno kartu su uošviais, matė uošvį grasinant ir peiliu.

Liudytoja S. S. parodė, kad E. N. yra jos sesuo. S. J. N. dažnai seserį mušdavo, todėl ši naktimis atbėgdavo pas liudytoją, pasilikdavo miegoti. Liudytoja sakydavo seseriai, kad ji išsiskyrusi, todėl galėtų S. J. N. iškeldinti iš buto, bet sesuo S. J. N. gailėjo, toliau gyveno viename bute ir kentėjo.

Liudytoja I. A. parodė, kad E. N. yra jos teta. Liudytoja parodė, kad S. J. N. E. N. dažnai mušdavo, ne kartą matė ją sužalotą. Tą patį parodė ir liudytoja A. P..

Liudytoja J. B. parodė, kad gyveno kaimynystėje su E. N., jos dukra R. K.. Liudytojai žinoma, kad E. N. su S. J. N. sugyveno blogai, S. J. N. girtavo, dažnai E. N. nuo jo su vaikais slėpdavosi mokykloje, kurioje dirbo, ten su vaikais ir nakvodavo. Vaikus išlaikydavo ir jais rūpindavosi tik E. N..

Liudytoja G. V. parodė, kad E. N. yra jos teta. Liudytoja parodė, kad E. N. S. J. N. mušdavo dažnai. Tai liudytojai žinoma iš E. N. nusiskundimų.

Iš 2008-04-29 įvykio vietos apžiūros, iš 2008-05-26 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolų turinio matyti, kad S. J. N. lavonas rastas bute (duomenys neskelbtini), lovoje. Ant grindų prie lovos, ant lovos patalynės rasta dėmių, panašių į kraują. Rastos perlaužtų lazdų dalys (t. 1, b. l. 8–20, 22–30).

Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, S. J. N. mirė dėl trauminės kilmės šoko, kuris išsivystė dėl visumos dauginių kūno sužalojimų. Tai nurodo mirusiojo lavono tyrimo metu rasti sužalojimai ir pakitimai, susidarantys vidaus organuose, audiniuose šoko metu (abiejų antinksčių delipidizacija, fragmentiškai mažakraujiški inkstai, kraujo išsiliejimas antinkstyje, išreikšta vidaus organų mažakraujystė kartu esant nemažakraujiškoms magistralinėms kraujagyslėms). Kūno tyrimo metu nebuvo morfologinių požymių, nurodančių kokią nors S. J. N. sveikatos problemą, turėjusią įtakos šiai jo mirties priežasčiai. Laikas, reikalingas šokui dėl patirtų sužalojimų išsivystyti, matuojamas minutėmis. Mirusiojo tyrimo metu konstatuoti daugybiniai sužalojimai: muštinės galvos žaizdos, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais abiejų smegenėlių, smegenų pusrutulių pakauškaulinių paviršių dangalais, galvos smegenų sumušimas su kontuziniais židiniais kairiojo pusrutulio požievio branduolių srityje, abipusis krūtinės sumušimas su kairės pusės šonkaulio (priekinėje pažastinėje linijoje – VI) tiesioginio ir dešinės pusės šonkaulių (VII, VIII, IX) tiesioginiais lūžiais, juosmens, nugaros sumušimai ir poodinės kraujosruvos, dešinės menties lūžis, poodinės kraujosruvos ant abiejų rankų (dilbių, plaštakų), kojų, kairės rankos uždaras skersinis II delnakaulio lūžis, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nugaroje, dubens kairėje, dešinėje blauzdoje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sužalojimų morfologiniai požymiai nurodo, kad jie patirti per parą iki mirties, galbūt ir netrukus iki jos santykinai nedidelio laikotarpio intervalu (objektyvių požymių, nurodančių skirtingą jų patyrimo senumą, eiliškumą, nėra). Dėl trijų traumuojančių smūginių kontaktų su kietais pailgos formos bukais daiktais į pakaušį–viršugalvį susidarė trys muštinės žaizdos, kraujas išsiliejo po minkštaisiais smegenėlių ir galvos smegenų dangalais, susidarė kontuziniai (sumušimo) židiniai kairiajame smegenų pusrutulyje. Šie sužalojimai sunkūs, jie buvo tiesioginė mirties priežastis. Kraujosruvos, delnakaulio skersinis lūžis, muštinės-plėštinės žaizdos rankose galėjo būti patirtos ir dėl pasyvios savigynos – S. J. N. rankomis dengiantis nuo jį žalojusių ne mažiau kaip aštuonių traumuojančių poveikių kietais bukais pailgos formos daiktais. Ne mažiau kaip dėl penkių traumuojančių kontaktų su kietais pailgos formos bukais daiktais į nugarą susidarė poodinės kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos nugaros raumenyse ir dešinės menties skersinis linijinis lūžimas viršutiniame vidiniame kampe, trijų šonkaulių lūžimai krūtinės ląstos dešinėje (vidurinėje mentinėje linijoje – VII, VIII, IX). Menties ir šonkaulių lūžimai priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dubens kairėje padaryti ne mažiau kaip dviem smūgiais, paveikus tas vietas kietais bukais, turinčiais ribotą pailgą formą, daiktais. Pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos kairėje padaryta ne mažiau kaip vienu smūgiu. Į įvairias kūno vietas S. J. N. buvo suduota ne mažiau kaip devyniolika smūgių. Mirties metu S. J. N. buvo girtas. Jo kraujyje rasta 1,85 promilės, o šlapime – 2,89 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 34–37, 38, 46).

Ištyręs S. J. N. žūties vietoje rastas dvi ramentų ir dvi lazdos dalis specialistas nustatė, kad tirti pateiktos ramentų dalys anksčiau sudarė vieną visumą. Vieną visumą anksčiau sudarė ir tirti pateiktos dvi medinės lazdos dalys (t. 1, b. l. 50–54). Specialistės nustatė, kad ant balto metalo lazdos ir medinės lazdos yra S. J. N. kraujo. Ant medinės lazdos nulaužto galo ir lazdos rankenos rasta žmogaus kraujo. Kam kraujas priklauso, nenustatyta, nes negautas DNR produktas (t. 1, b. l. 57–63).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenų matyti, kad medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini) pas S. N. buvo kviesta 2008-04-29 13 val. 48 min. Kvietė dukra. Nuvykus į vietą, konstatuota S. N. mirtis. Medicinos pagalbos darbuotojai S. J. N. rado lovoje gulintį kniūbsčią. Mirusiojo artimieji medicinos darbuotojams paaiškino, kad S. J. N. į namus parėjo sumušta galva ir atsigulė į lovą (t. 1, b. l. 95).

Byloje yra E. N. pareiškimas, rašytas Klaipėdos miesto 3-iojo PK 2003-10-22 dėl agresyvaus S. J. N. elgesio. S. J. N. policija oficialiai įspėjo (t. 1, b. l. 102–106). Dėl buvusio vyro S. J. N. elgesio E. N. skundėsi ir 2004-11-26 (t. 1, b. l. 107–109). Dėl to, kad S. J. N. sumušė E. N., pareiškimą policijai 2004-10-26 parašė duktė R. K. (t. 1, b. l. 110). 2004-11-27 Klaipėdos miesto 3-iojo PK VP PN buvo gautas E. N. pareiškimas dėl agresyvaus S. J. N. elgesio. S. J. N. 2004-12-15 buvo oficialiai įspėtas (t. 1, b. l. 111–114).

Apžiūrėdamas E. N. 2003-10-23, teismo medicinos specialistas ant jos veido, pilvo rado mušimo elektros laidu (kabeliu) žymes (t. 1, b. l. 131).

2008 m. gegužės 13 d. E. N. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad virtuvėje S. J. N. pagąsdino ją peiliu, grasino ją papjauti, o kai kažkas paskambino į buto duris, S. J. N. duris atidarė, su kažkuo pakalbėjo, pasiėmė iš savo kambario stiklinę ir iš buto išėjo. Į butą sugrįžo dar girtesnis, negu buvo prieš išeidamas. Įėjęs į butą, vėl pradėjo E. N. įžeidinėti, gąsdinti nužudymu, užsimojo ramentu. E. N. ramentą sučiupo, tačiau jo atimti nepavyko. Tada E. N. iš savo kambario pasiėmė šluotos kotą ir po to iš S. J. N. ramentą atėmė. S. J. N. pasiremdamas į koridoriaus sieną nuėjo į savo kambarį. Būdamas kambaryje, paprašė, kad E. N. paduotų jam ramentą. E. N. S. J. N. ramentą numetė prie lovos, į jo kambarį. Matė S. J. N., sėdintį prie lovos. Iš jo galvos bėgo kraujas. Įlipęs į lovą ir atsigulęs ant nugaros, prašė paduoti ramentą. E. N. numetė ramentą dar arčiau prie lovos. Paėmęs ramentą, S. J. N. norėjo juo E. N. suduoti, bet E. N. ramentą atėmė, ramentu sudavė smūgį gulinčiam ant pilvo S. J. N. per viršugalvį. Kai S. J. N. norėjo mesti į E. N. šlepete, ji jam šluotos kotu sudavė per rankas. Kiek smūgių sudavė, neprisiminė (t. 1, b. l. 134–157).

Iš E. N. 2008-05-14 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo turinio matyti, kad, pasak E. N., S. J. N. buto koridoriuje ramentu jai sudavė per galvą ir pečius, į kairįjį delną, o ji šluotos kotu nuo jo gynėsi, mušė S. J. N. per pečius, krūtinę. Kai abu pavargo, S. J. N. nuėjo į savo kambarį. Kai S. J. N. paprašė atnešti ramentą, E. N., nuėjusi į kambarį, matė S. J. N., sėdintį prie lovos ant grindų. Iš jo galvos bėgo kraujas. Kai numetė jam ramentą, jis sėdėdamas ramentu norėjo E. N. suduoti. Atėmusi ramentą, numetė jį prie balkono durų. Tuo metu ji rankoje laikė šluotos kotą. Atsigulęs į lovą, S. J. N. pačiupo ramentą ir norėjo juo suduoti E. N.. Atėmusi ramentą, E. N. juo sudavė S. J. N. vieną smūgį į viršugalvį, o tada ramentą numetė prie balkono durų. Kai S. J. N. pagriebė šlepetę, S. J. N. sudavė jam šluotos kotu per ranką. Išmetęs šlepetę, S. J. N. atsigulė ant pilvo, o tada E. N. mušė jį šluotos kotu per nugarą, kojas. Nustojusi mušti, pasimatavo kraujo spaudimą, išgėrė vaistų. Kai sugalvojo nueiti į balkoną pasiimti maisto, nukentėjusysis tebegulėjo ant pilvo. Pagalvojusi, kad reikalinga medicinos pagalba, paskambino savo seseriai J. R., ši jos dukrai. Atvykusi duktė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. E. N. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad galvą S. J. N. buvo susižalojęs prieš dieną iki paskutinio įvykio, griūdamas kambaryje. Kada sulūžo ramentas ir šluotos kotas, E. N. nepaaiškino (t. 1, b. l. 166–168).

2008-05-12 teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs E. N., padarė išvadą, kad odos nubrozdinimai dešiniajame petyje, nugaroje, abiejuose keliuose, poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje padaryti kietais bukabriauniais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, padaryti prieš 7–9 paras iki apžiūros. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje galėjo atsirasti dengiantis nuo žalojusio daikto poveikio (t. 1, b. l. 170). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad jos motina E. N. dažnai pargriūna pati. Nukentėjusioji ant E. N. dilbio ir rankos plaštakos sužalojimus matė po tėvo S. J. N. laidotuvių. E. N. paaiškino, kad susižalojo virsdama (t. 2, b. l. 72).

2008 m. rugsėjo 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu 2008-04-29 E. N. psichinė būsena atitiko lengvo pažinimo sutrikimo ir organinio asmenybės sutrikimo kriterijus. Dėl psichinio sutrikimo nusikaltimo padarymo metu E. N. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų pavojingumo, jos veiksmų valdymas buvo pasunkėjęs. E. N. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitokios emocinės būsenos (stresas, frustracija, pasimetimas ir t. t.), kuri iš esmės galėjo paveikti jos sąmonę ir veiką. Šios ekspertizės atlikimo metu E. N. psichikos būsena atitiko lengvo pažinimo sutrikimo ir organinio asmenybės sutrikimo kriterijus. Tuo metu jos supratimas apie savo veiksmų esmę, veiksmų valdymas buvo pasunkėję. E. N. sugebėjimą suteikti informaciją apie bylai reikšmingas įvykio aplinkybes riboja progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimai (atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimai, smunkantis intelektas). Ekspertai padarė išvadą, kad E. N. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia, pakanka gydymo bendrais pagrindais (t. 1, b. l. 194–197).

Iš 2009-01-27 E. N. sveikatos būklės nustatymo ekspertizės akto išvadų matyti, kad vadovaujantis Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, sąrašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos VRM ir SAM 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578) punktu 6.1. ir punktu 6.2.2., dėl koronarinės širdies ligos su lėtiniu trečio laipsnio kraujotakos nepakankamumu ir hipertoninės ligos trečios stadijos su lėtiniu trečio laipsnio kraujotakos nepakankamumu kompleksinio gydymo eigoje, E. N. gali būti atleista nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Atsižvelgiant į E. N. ligų sunkumą ir senyvą amžių, jai atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku (t. 2, b. l. 59–62).

Iš 2009-05-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad E. N. psichinė būsena atitinka kraujagyslinės demencijos (silpnaprotystės) kriterijus. Dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, blogėjančios atminties, gilėjančių dėmesio sutrikimų, progresuojančių silpnaprotystės reiškinių E. N. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti (t. 2, b. l. 65–67).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarė E. N. 2008 m. balandžio 29 d., apie vidurdienį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su tame bute tebegyvenusiu buvusiu sutuoktiniu S. J. N. metu. Atsakydama į S. J. N. provokuojantį elgesį, kai jis, apsvaigęs nuo alkoholio, E. N. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino jai suduoti ramentu, E. N. atėmė iš jo ramentą, o nuėjus S. J. N. į savo kambarį, tuo ramentu ir medine lazda S. J. N. tyčia sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 19 smūgių: ne mažiau kaip keturis smūgius – į galvą, veidą, ne mažiau kaip penkis smūgius – į nugarą, ne mažiau kaip du smūgius – į kojas ir dubenį, ne mažiau kaip aštuonis smūgius – į rankas. E. N. S. J. N. padarė daugybinius kūno sužalojimus. Dėl sužalojimų visumos išsivysčius trauminės kilmės šokui, S. J. N. ten pat namuose mirė. Taip E. N. S. J. N. tyčia nužudė.

E. N. parodymais galima pasikliauti tik tiek, kiek jie atitinka objektyvias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų, jau baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu E. N. buvo tik ribotai pakaltinama (BK 18 str. 1 d.), o vėliau jos sveikata labai sparčiai blogėjo ir šiuo metu ji yra nepakaltinama, nes dėl psichikos sutrikimo negali suvokti Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų (BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti Baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 str. 2 d.). Asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nuo bausmės atlikimo atleidžiamas. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo (BK 76 str. 3 d.). Kaip matyti iš E. N. sveikatos būklės nustatymo ekspertizės akto išvadų, E. N. gali būti atleista nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir ne dėl psichikos ligos (t. 2, b. l. 59–62), nes, atsižvelgiant į E. N. ligų sunkumą ir senyvą amžių, jai atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku (BK 76 str. 1 d.). Nesant nusikaltimo subjekto, nes E. N. nepakaltinama, bausmės prasmės ji suprasti negali, kalbėti apie kokios nors bausmės paskyrimą nėra teisinio pagrindo. Dėl nepakaltinamo asmens svarstytini tik priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BK 98 str.).

Atlikus 2008 m. rugsėjo 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertai skirti E. N. priverčiamąsias medicinos priemones nerekomendavo (t. 1, b. l. 194–197). 2009 m. birželio 1 d. teisiamajame posėdyje teismo psichiatras-ekspertas pareiškė nuomonę, jog E. N. pakaktų ambulatorinio stebėjimo ir artimųjų priežiūros (t. 2, b. l. 73).

Atsižvelgiant į E. N. padarytos veikos pobūdį, tai, kad ji įstatymo uždraustą veiką padarė netiesiogine tyčia, atsakydama į provokuojantį nuolat ją terorizavusio apsvaigusio nuo alkoholio nukentėjusiojo S. J. N. elgesį, atsižvelgiant į E. N. sunkią patologinę būseną, amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), tai, kad ji dėl nepagydomų ligų be artimųjų pagalbos apsieiti nebegali, jos psichinė negalia išsivystė dėl bendro pobūdžio ligų, senatvinių organizmo pakitimų, nėra agresyvi aplinkiniams ir visuomenei nepavojinga, priverčiamųjų medicinos priemonių (priverčiamojo gydymo) jai netaikyti, bylą nutraukti, perduoti E. N. artimųjų globai, nustatyti E. N. tik medicininį stebėjimą (BPK 403 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą dėl S. J. N. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. nutraukti (BPK 403 str. 1 d. 4 p.).

E. N. priverčiamosios medicinos priemonės netaikyti, perduoti E. N. globoti jos dukrai R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nustatyti E. N. medicininį stebėjimą (BK 98 str. 7 d.).

Turinčius reikšmės bylai daiktus – ramento ir medinės lazdos dalis, butelį, peilį, saugomus Klaipėdos apskrities VPK NTB SNTS saugykloje (t. 1, b. l. 64), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.