- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- I1-1721-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04294-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K)), 5 000 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Pareiškėjas paaiškina, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2019-05-06 buvo paliktas ūkio darbams. Dirbo 0,48 etato I korpuso sandėlininku. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta saugi ir sveikatai nekenksminga aplinka, buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo ir poilsio laiko režimą, už darbą nebuvo tinkamai apmokama. Nurodė, kad dirbo ilgiau laiko nei fiksuota dokumentuose, už papildomą laiką jam nebuvo atlyginta. Tabeliuose žymėjo, kad dirba nuo 8.00 val., nors realiai dirbo nuo 6.00 val. Darbas nuo 6.00 val. iki 20.00 val. turi būti vertinamas kaip darbas 1,5 etatu. Darbas švenčių dienomis turi būti apmokamas dvigubu tarifu. Pareiškėjo teigimu, jis dirbo pavojingomis darbo sąlygomis, kadangi darbo metu turėjo kontaktą su kitais suimtaisiais ir nuteistaisiais. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Turtinę žalą įvertina 5 000 Eur, neturtinę žalą – 10 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9-12) pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog jis turėdavo pradėti savo darbo dieną nuo 6 val. ryto ir tokiu būdu perdirbdavo savo nustatytą darbo laiką, neatitinka tikrovės. Inventoriaus sandėlio darbininkai įstaigoje dirbo tik darbo dienomis. Informuoja, kad pareiškėjas, kaip ir kiti inventoriaus sandėlio darbininkai savo pareigas (išdalinti patalynę, higienos priemones ir pan.) atlikdavo, esant pareigūnų priežiūrai, pareiškėjo užpuolimo ar sužalojimo atvejų, pastarajam dirbant Lukiškių TI-K užfiksuota nebuvo. Atsižvelgiant į 2018-10-03 Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžio sprendimą, laisvas darbo vietas įmonėje „Mūsų amatai“, nuteistojo prašymą - pasižadėjimą, Lukiškių TI-K direktoriaus 2018-10-04 įsakymu Nr. N-153 „Dėl leidimo nuteistajam, paliktam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, pareiškėjui buvo leista dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, 2019-10-08 įsakymu Nr. N-153 „Dėl nuteistojo, palikto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, atleidimo iš einamų pareigų“, pareiškėjas buvo atleistas iš inventoriaus sandėlio darbininko pareigų ryšium su jo įsidarbinimu valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Darytina išvada, kad Pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl netinkamų darbo sąlygų laikotarpiu nuo 2018-10-08 adresuotina UAB „Mūsų amatai“. Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2019-06-26 įsakymu Nr. 7/05-316 „Dėl atleidimo iš darbo“ pareiškėjas buvo atleistas iš darbo nuo 2019-06-26 ir Vilniaus PN direktoriaus 2019-07-01 įsakymu Nr. 7-262 „Dėl nuteistųjų išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Vilniaus pataisos namuose atlikti ūkio darbus, sąrašo“ išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6) atlikti ūkio darbus, sąrašo ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2019-07-01 įsakymu „Dėl nuteistųjų palikimo Vilniaus pataisos namuose atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ Nr. 7-263 paskirtas į virtuvės darbininko pareigas iki įstaigos uždarymo. Vėliau nuteistasis buvo perkeltas tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į Alytaus pataisos namus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K nuteistųjų, paliktų ūkio darbams atlikti, darbas buvo apmokamas griežtai laikantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų.
Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už. žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų darbo sąlygų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnį darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta LVAT praktikoje šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (LVAT 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). LVAT aiškindamas BVK antrojo skirsnio normas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamą ir nemokamą darbą yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (LVAT 2013-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013; 2013-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013). Teismas taip pat pažymi, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų (ypač nepilnamečių, moterų ir riboto darbingumo žmonių) galimybes dirbti tokius darbus.
BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose nustatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 str. 2–3 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2018-08-24 įsakymą Nr. N-122 ,,Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paskirtas į inventoriaus sandėlio darbininko pareigas (b. l. 22). Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2018-10-04 įsakymą Nr. N-148 ,,Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, dirbti valstybės įmonėje ,,Mūsų amatai“ pareiškėjui buvo leista dirbti VĮ ,,Mūsų amatai“ (b. l. 23). Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2018-10-08 įsakymą Nr. N-153 ,,Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, atleidimo iš einamų pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas iš inventoriaus sandėlio darbininko pareigų, ryšium su įsidarbinimu VĮ ,,Mūsų amatai“ (b. l. 24). Pagal Vilniaus PN 2019-04-01 įsakymą Nr. 7-262 ,,Dėl nuteistųjų išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Vilniaus pataisos namuose atlikti ūkio darbus, sąrašo“ pareiškėjas nuo 2019-06-28 buvo išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Vilniaus PN atlikti ūkio darbus, sąrašo (b. l. 26-27). Pagal VĮ ,,Mūsų amatai“ 2019-06-26 įsakymą Nr. 7/05-316 ,,Dėl nuteistųjų atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2019-06-26 buvo atleistas iš valgyklos darbininko pareigų (b. l. 25). Pagal Vilniaus PN 2019-07-01 įsakymą Nr. 7-263 ,,Dėl nuteistojo palikimo Vilniaus pataisos namuose atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paskirtas į virtuvės darbininko pareigas, jam nustatytas mėnesio atlyginimo koeficientas 0,43 (b. l. 28-29).
Pagal Nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkę nuteistieji darbo dienomis keldavosi 6 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis - 7 val.), jiems buvo skiriamas 10 min. laikas pasinaudoti tualetu bei susitvarkyti savo miegamąją vietą. Pusryčių dalinimas korpusuose buvo numatytas nuo 6 val. 10 min. iki 7 val. ryto (poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. 10 min. iki 8 val. 40 min.). Po maisto dalinimo korpusuose nuo 7 val. iki 7 val. 30 min. (poilsio ir švenčių dienomis - nuo 7 val. 40 min. iki 8 val. 30 min.) nuteistiesiems buvo skiriamas laikas pusryčiams (b. l. 37).
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovas pareiškėjo darbo laiką ginčo laikotarpiu apskaitė Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Taigi pareiškėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos formos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Be to, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėjas per dieną neviršijo 8 valandų darbo laiko, pareiškėjas nedirbo viršvalandžių, jam buvo suteikiamos laisvos poilsio dienos, taip pat išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jis turėdavo pradėti savo darbo dieną nuo 6 val. ryto ir tokiu būdu viršijo nustatytą darbo laiką, bei dirbo šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis yra nepagrįsti.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, pareiškėjas kaip ir kiti inventoriaus sandėlio darbininkai savo pareigas (išdalinti patalynę, higienos priemones ir pan.) atlikdavo, esant pareigūnų priežiūrai. K. M. užpuolimo ar sužalojimo atvejų, dirbant Lukiškių TI-K užfiksuota nebuvo. Taigi, teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jis dirbo pavojingomis darbo sąlygomis, kadangi darbo metu turėjo kontaktą su kitais suimtaisiais ir nuteistaisiais.
Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2020-01-09 tarnybiniame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į Nuteistųjų įdarbinimo komisijos siūlymus ir kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., nuteistųjų fizinę būklę, įgytas profesijas bei esamas laisvas pareigas ir darbo vietas) priimdavo sprendimą pakeisti nuteistiesiems darbo vietas. Taigi, nuteistasis, kuriam netikdavo įstaigos administracijos siūlomas darbas, nebuvo verčiamas atlikti jam pavestų pareigų, kadangi bet kuriuo momentu, jis galėdavo atsisakyti siūlomo darbo ir parašius prašymą išvykti iš Lukiškių TI-K į pataisos namus tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Pažymėta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2018-06-05 įsakymu „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus tvarkos aprašo patvirtinimo“ K. M. buvo paliktas atlikti ūkio darbus, tik esant savanoriškam jo paties sutikimui, nuteistasis nebuvo verčiamas dirbti, bet kuriuo momentu jis galėjo rašyti prašymą įstaigos direktoriui bei išreikšti savo pageidavimą nebedirbti ir išvykti į pataisos namus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iš nuteistojo K. M., jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, nebuvo gauta nei rašytinių nei žodinių nusiskundimų dėl atliekamo darbo bei darbo sąlygų. Nuteistasis nepasižymėjo išskirtiniais emociniais ar elgesio sunkumais buvimo Lukiškių TI-K metu (b. l. 37-38). Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateikta informacija.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigdamas, kad jam teko dirbti nuo 6.00 val. iki 20.00 val. ne tik, kad niekaip šių savo teiginių nepagrindė, tačiau ir byloje esanti rašytinė medžiaga tokius teiginius paneigia. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ar visomis dienomis jis turėjo dirbti tokius jo nurodomus viršvalandžius, kiek tai tęsėsi, ar tai buvo ilgalaikiai darbo sąlygų pažeidimai ar vienkartiniai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskritai nusiskundimus kėlė dėl inventoriaus sandėlio darbininko pareigų ir tuo metu dirbtų viršvalandžių ir neužtikrinto saugumo, nors, kaip minėta, pareiškėjo darbdavys nuo 2018 m. spalio mėn., kai jis pradėjo dirbti valgyklos darbininku buvo ne Lukiškių TI-K, o VĮ ,,Mūsų amatai“. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl darbo laiko organizavimo ir saugumo neužtikrinimo pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta.
Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl darbo maisto dalintoju, ko pasėkoje gavo nugaros traumą, pastebėtina, kad dėl netinkamų darbo sąlygų jis turėjo teisę teikti skundus Lukiškių TI-K administracijai, tačiau to per visą darbo laikotarpį nei karto nedarė. Be to, pareiškėjas nurodomų aplinkybių dėl viršijamo darbo laiko, netinkamo apmokėjimo šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, saugumo neužtikrinimo visiškai neindividualizavo, nenurodė kokią neturtinę žalą tai jam galėjo sukelti. Todėl dėl nurodytų aplinkybių ir papildomai atsižvelgus į pareiškėjo skundo argumentų deklaratyvų pobūdį, neteisėtų Lukiškių TI-K nenustatyta. Pareiškėjas apskritai nepagrindė ir turtinės žalos fakto.
LVAT 2019-02-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019 konstatavo, kad CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti VĮ „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą, padarytą tinkamų darbo sąlygų ir tinkamo užmokesčio už darbą VĮ „Mūsų amatai“ neužtikrinimu, turėtų būti reiškiamas VĮ „Mūsų amatai“. Toks reikalavimas nagrinėtinas ne administracinių, bet bendrosios kompetencijos teismų.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (neveikimą), kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.