Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-169/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-10
Bylos Nr.
2A-169/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Ieškovas
S. E. L., S. E. Lapeikos
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-169/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 36.1; 42.4; 42.11.1; 44.5.1; 44.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui S. E. L., jo atstovui adv. Laimučiui Jankauskui,atsakovei D. K. , jos atstovui adv. Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. E. L. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2195-54/2005 pagal ieškovo S. E. Lapeikos ieškinį atsakovei D. K. dėl baudos pagal sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. E. L. pareiškė ieškinį atsakovei D. K. ir prašė priteisti iš atsakovės 300 000 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (CK 1.5, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.62, 6.63, 6.71-6.75, 6.165, 6.200, 6.205, 6.209, 6.210, 6.217, 6.221, 6.245-6.248, 6.256, 6.258 str.). Ieškovas nurodė, kad bylos šalys 2005 m. sausio 19 d. sudarė Preliminariąją sutartį (toliau – sutartis/ginčo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo už 530 000 Lt nupirkti, o atsakovė parduoti 2,1 ha ploto žemės sklypą (neskelbtini duomenys) (toliau – ginčo turtas/sklypas), bei sumokėjo atsakovei 150 000 Lt avansą. Sutartimi šalys susitarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti iki 2005-09-20. Ieškovas 2005-05-28 gavo atsakovės pranešimą, kad ji sutartį nutraukė ir yra pasiruošusi per 30 dienų nuo pranešimo momento grąžinti sumokėtą 150 000 Lt avansą. Ieškovas teigė, kad sutartį vykdė tinkamai, todėl nemato pagrindo ją nutraukti, yra pasiruošęs sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, tuo atveju, jei atsakovė neįvykdytų sutartimi prisiimto įsipareigojimo parduoti minėtą žemės sklypą, ji turėtų ne tik grąžinti 150 000 Lt avansą, bet ir sumokėti sutartyje numatytą 300 000 Lt baudą. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal 2005-06-06 Nekilnojamojo turto (ginčo sklypo) registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis paaiškėjo, jog ginčo sklypas pagal 2005 m. sausio 3 d. nuomos sutartį buvo išnuomotas A. A. , ši nuomos sutartis 2005-03-03 buvo įregistruota viešame registre, be to, atsakovė 2005-06-02 įkeitė ginčo sklypą, tuo tarpu ginčo sutartyje atsakovė buvo pareiškusi, kad ginčo sklypas niekam neperleistas, neišnuomotas, neįkeistas ar kitaip neapsunkintas, areštas ar draudimas jam neuždėtas, be to, įsipareigojo sklypo neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti, nesudaryti jokių teisiškai įpareigojančių susitarimų dėl jo naudojimo ar disponavimo juo, kitaip neapsunkinti. Dėl to atsakovei turėtų kilti civilinė atsakomybė bei sutartyje ir teisės aktuose numatytos neigiamos pasekmės už melagingų pareiškimų, neatitinkančių faktinių aplinkybių, pateikimą. Atsakovė nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir iš esmės ją pažeidė. Sutartimi šalys susitarė, kad tuo atveju, jei sutartis neįvykdoma dėl atsakovės kaltės ir ji neįvykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar jos pareiškimai bus klaidingi, tai ji įsipareigoja sumokėti būsimam pirkėjui 300 000 Lt baudą ir gražinti visą gautą avansą, o iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovė pažeidė preliminarią sutartį, nutraukdama ją vienašališkai, nesant ieškovo kaltės, ir tikrai nebeketina vykdyti sutartimi prisiimto įsipareigojimo - parduoti minėtą žemės sklypą, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistos sutartimi numatytos netesybos – 300 000 Lt bauda, o taip pat LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš dalies ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovui 30 000 Lt baudą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2005-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovo atsakovei 487 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, jog atsakovė, sutarties sudarymo metu patvirtinusi, jog sutarties dalyku esantis sklypas niekam neperleistas, neišnuomotas, neįkeistas ar kitaip neapsunkintas, padarė klaidingą pareiškimą, kadangi šis sklypas dar iki sutarties su ieškovu sudarymo buvo išnuomotas trečiajam asmeniui A. A. Žemės sklypo nuomos sutartimi (CK 1.75 str., Sutarties 5 p., 6 p.), kurioje aiškiai apibrėžtas sutarties įsigaliojimo momentas, susietas su sutarties sudarymo data, o ne su sutarties įregistravimo viešame registre data ar kitokiu momentu, o vėlesnių pakeitimų, liečiančių sutarties įsigaliojimo momentą, padaryta nebuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė ir žemės sklypo nuomininkas A. A. nuomos sutarties įsigaliojimo momentą būtų susieję su šios sutarties įregistravimo viešame registre data, teismas vis tiek konstatuotų, jog atsakovė pažeidė ginčo sutarties 7 punkto c papunktį, kuriuo įsipareigojo neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti, nesudaryti jokių teisiškai įpareigojančių susitarimų dėl ginčo sklypo naudojimo ar disponavimo juo, kitaip neapsunkinti sklypo bei iš jo išplaukiančių teisių tretiesiems asmenims, išskyrus būsimo pirkėjo (ieškovo) nurodytus asmenis. Dėl to teismas padarė išvadą, jog yra pagrindo pritaikyti sutarties 13 punkte numatytą sutartinės civilinės atsakomybės netesybų formą (CK 6.71 str.). Teismas nurodė, jog netesybų prigimtis yra dvejopa: prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.285 str.). Neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, kadangi šiuo atveju netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, atsiradusiais dėl sutartinės prievolės pažeidimo. Teismas, pripažindamas ieškovo teisę į netesybas, kartu pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl visos sutartyje numatytos baudos (300 000 Lt) priteisimo negali būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į atsakovės padaryto sutarties pažeidimo pobūdį, paties ieškovo veiksmus ir kitas reikšmingas aplinkybes, be to, ieškovo reikalavimo patenkinamas pilna apimtimi pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.228 str., 1.5 str., 6.258 str. 3 d., 6.73 str. 3 d.). Teismas, įvertinęs tai, kad sutarties šalys yra fiziniai asmenys, kuriuos siejo nekomercinio pobūdžio teisiniai santykiai, atsižvelgęs į atsakovės padaryto sutarties pažeidimo pobūdį ir mastą, tokiu pažeidimu sukeltas teisines pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), o taip pat į teismų praktiką, orientuojančią į tai, kad netesybos, kurių suma yra neproporcingai didelė pagrindinės prievolės sumos atžvilgiu, būtų pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis, padarė išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti baudos suma santykyje su pagrindinės prievolės dydžiu (šalių sutarta žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina – 530 000 Lt), yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principų, todėl mažintina dešimt kartų, t.y. iki 30 000 Lt. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė konkrečių jo patirtų dėl sutarties pažeidimo nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų, o ieškovo teismui pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, iš kurios matyti, kad 2005-12-01 dienai žemės sklypo vertė yra 840 000 Lt, pati savaime negali būti laikoma ieškovo nuostolių (tiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis ir pan.) ar jų dydį pagrindžiančiu įrodymu, nes realiai tokie turtiniai praradimai patirti nebuvo. Pažymėjo, jog ieškovas savo veiksmais taip pat pažeidė sutartį, praleisdamas atitinkamos pinigų sumos pervedimo į atsakovės sąskaitą terminą ir tokiu pažeidimu sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes bei nepatogumus, tačiau atsakovė jokio reikalavimo ieškovui ryšium su netinkamu sutarties vykdymu nereiškė, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė. Kita vertus, teismas nurodė, jog priteistinos dėl sutarties pažeidimo baudos (netesybų) dydis negali būti dar labiau mažinamas, kadangi atsakovė pakankamai ilgą laiką nuo ginčo sutarties pažeidimo naudojosi ieškovo jai perduotais pinigais (Sąskaitos išrašas, b.l. 92-93), ir tik 2005-06-08 juos grąžino ieškovui. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos laikė pagrįstu, jį patenkino (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Teismas, pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų (ieškovui 1/10 patenkinta) ir atmestų (atsakovei 9/10 atmesta) reikalavimų daliai, pritaikė ieškovo ir atsakovės tarpusavio reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuria atmestas ieškinys dėl 270 000 Lt netesybų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nepagrįstai sumažino ginčo sutarties 13 punkte nustatytos baudos dydį iki 30 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., 6.228 str.):

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas, tačiau jos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už šalies nuostolius. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo nuostolius sudaro tik palūkanos už tai, kad atsakovė ilgą laiką naudojosi ieškovo avanso pinigais, o ginčo žemės sklypo rinkos vertės padidėjimas nelaikytinas ieškovo nuostoliais, kadangi ginčo sutartyje ginčo turto kaina buvo numatyta 530 000 Lt, o atsakovei nepagrįstai nutraukus sutartį ir ieškovui laiku neinvestavus pinigų, ginčo turto kaina pakilo iki 840 000 Lt. Dėl to teismo sprendime netinkamai išaiškinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta „nuostolių“ sąvoka, neatsižvelgta, jog nuostoliais laikytinos ir negautos pajamos.Teismas, mažindamas netesybas, nemotyvavo CK 6.228 straipsnio pritaikymo, nepasisakė, dėl ko ieškovas tariamai įgijo pranašumą prieš atsakovę. Be to, pažymi, jog šis straipsnis taikytinas tais atvejais, kai yra nukentėjusios šalies prašymas, o atsakovė nebuvo jo teismui pateikusi.Teismas ne visiškai tinkamai įvertino šalių veiksmus, vykdant ginčo sutartį, nepasisakė tuo aspektu, kad atsakovė vienašališkai nutraukė ginčo sutartį, ką įstatymai draudžia (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 5 p.). Taigi, ieškovas ir šiuo pagrindu turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei netesybų (CK 6.165 str. 4 d., 6.71 str.). Teismas nepagrįstai netaikė šių teisės normų.Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo padarytą ginčo sutarties 11b punkto pažeidimą, kuomet jis, praleidęs 10 dienų terminą, pervedė atsakovei 100 000 Lt avanso pinigus, kadangi atsakovė priėmė pavėluotai įvykdytą ginčo sutarties įsipareigojimą, pretenzijų nereiškė, dėl to šis argumentas negalėjo būti panaudotas atsisakant sudaryto pagrindinę sutartį.Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas sklypą ketino įsigyti siekdamas jame vystyti komercinę veiklą (kaimo turizmą), ką patvirtina projektavimo darbų sutartis, kurios pagrindu ieškovas pasamdė įmonę atlikti ginčo sklypo priešprojektinius pasiūlymus. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti šį įrodymą.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 30 000 Lt netesybų, atmetant ieškinį, ir atitinkamai perskirstyti priteistinas šalims bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas iš esmės teisingai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tačiau neteisingai išaiškino ir pritaikė netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį, nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė kalta dėl sutarties nutraukimo, todėl pažeidė materialinės teisės normas:

Žemesnės instancijos teismas

Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Ieškovas nepateikė jo patirtų nuostolių apskaičiavimo, o teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis neturėjo įrodyti patirtų nuostolių dydžio, dėl ko teismo ieškovui priteistos 30 000 Lt netesybos yra per didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.).Minimalius ieškovo nuostolius, kuriuos jis galėjo patirti dėl prievolės netinkamo įvykdymo, galėtų sudaryti tik 5 proc. metinių palūkanų dydžio suma (3 125 Lt) nuo ieškovo 150 000 Lt avanso pinigų, kuriais atsakovė nuo 2005-01-20 iki 2005-06-08 pasinaudojo (CK 6.261 ir 6.210 str.); ši suma būtų kaip atlygis kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, nuslėpusi ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymo faktą, kadangi nuomos sutarties 1.4 punkte buvo nustatyta, jog nuomos sutarties terminas nustatomas iki ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymi, jog ginčo sklypą įkeitė jau nutraukusi preliminariąją sutartį ir paprašiusi ieškovą nurodyti sąskaitą, į kurią galėtų pervesti sumokėtus avanso pinigus.Teismas nepasisakė dėl ieškovo veiksmų, kurie įtakojo sutarties nutraukimą. Nurodo, jog ieškovas imitavo ginčo turto pirkimą, nepagrįstai nurodydamas, jog negavo apeliantės raštiškų pretenzijų, be to, nepateikė duomenų apie mokumą, nors buvo teismo įpareigotas.Teismas, spręsdamas kaltės dėl sutarties nutraukimo klausimą, nevertino tarp šalių pagal ginčo sutartį faktiškai susiklosčiusių santykių. Sutarties 13 punkte buvo numatyta 50 000 Lt bauda, tačiau ieškovas negalėjo laiku sumokėti avanso, todėl ginčo sutartis 2005 m. sausio 19 d. buvo pakeista, nustatant 300 000 Lt baudą, kas įrodo ieškovo norą pasipelnyti, neketinant sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė, galėdama ginčyti jai nenaudingą sutartį, to nepadariusi, kadangi apylinkės teisme atsakovė yra pateikusi ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovo minimalius nuostolius sudaro tik 5 proc. metinės palūkanos už naudojimąsi jo avanso pinigais, kadangi ieškovo nuostolius sudaro ir negautos pajamos, turtiniai praradimai, susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais, nes ieškovas neteko galimybės investuoti į nekilnojamąjį turtą, dėl ko prarado tam tikras pajamas. Teigia, jog nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ji nekalta dėl sutarties nutraukimo, kadangi ji ginčo sklypą įkeitusi faktiškai nutraukusi sutartį su ieškovu, nes toks argumentas neatitinka šioje situacijoje atidaus, rūpestingo ir sąžiningo žmogaus elgesio standarto. Nurodo, jog kiti atsakovės argumentai yra išgalvoti, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 300 000 Lt iš atsakovės priteisimas būtų ne realios žalos atlyginimas, o pasipelnymas jos sąskaita. Pažymi, jog, sudarant preliminariąją sutartį, nebuvo įvertinta ginčo sklypo rinkos vertė, todėl neteisinga ginčo sklypo rinkos vertės padidėjimą vertinti kaip ieškovo tariamai negautas pajamas. Nurodo, jog asmens turtas yra neliečiamas (CK 4.93 str.). Teigia, jog teismas pagrįstai pritaikė CK 6.228 straipsnį, kadangi ginčo sutartyje įtvirtinta esminė sutarties šalių nelygybė, nes atsakovė nebuvo pilnai informuota, neturėjo derybų patirties, todėl ieškovas surašė sau naudingesnes ir palakesnes sutarties sąlygas, be to, spaudžiama ieškovo, sudarė ekonomiškai nenaudingą ginčo sklypo nuomos sutartį 99 metams. Ieškovas klaidina teismą ir nurodo tik jam naudingas teisės normas, kadangi sutartį viena šalis turi teisę nutraukti CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, ką atsakovė ir padarė. Pažymi, jog realios naudos iš ieškovo avanso pinigų ji negavo, visą avanso sumą yra grąžinusi. Pažymi, jog ieškovo pateiktas naujas įrodymas neturi būti prijungtas prie bylos, kadangi jis galėjo jį pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, ši sutartis sudaryta ne su ieškovu, o kitu asmeniu, todėl neturi teisinės svarbos šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl netesybų (baudos) protingo dydžio nustatymo, tinkamai įvertino bylos įrodymus, teisingai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinės civilinės atsakomybės netesybų forma pritaikymą, o apeliantų pateikti nauji įrodymai nepaneigė teismo argumentų ir išvadų (CPK 261, 178, 314 str.).

CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius ir skolininkas sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo, vykdymo, tiek jos pabaigos metu; pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma vadovaujantis CK 6.256-6.262 straipsnių nuostatomis, tarpe jų norma, jog, skolininkui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, taikoma sutartinė atsakomybė netesybų (baudos) forma (CK 6.258 str. 1 d.). Jeigu netesybos (bauda) neprotingai didelės, taip pat jei skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, sumą (CK 6.258 str. 3 d.). Kadangi ginčo šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį, todėl šioje byloje taikytinos ir CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad preliminariosios sutarties šaliai vengiant arba atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Pagal teismų praktiką priteistų netesybų (baudos) dydis turi atstatyti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t.y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pastatyti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-218/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-62/2006). Netesybos (bauda) yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70, 6.71, 6.258 str.), todėl, skolininkui neįvykdžius prievolės, ji padeda kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius, jam ir nepareiškus reikalavimo dėl patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.258 str.).

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį, padarytą sutartinį pažeidimą, jo padarinius, prievolės dydį, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, turi teisę skolininko prašymu arba savo iniciatyva sumažinti netesybas, kurios yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės. Tačiau netesybos (bauda) gali būti sumažintos tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, ką yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-163/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-378/2005).

Pagal bylos duomenis šalys 2005 m. sausio 19 d. sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas (būsimas pirkėjas) įsipareigojo už 530 000 Lt nupirkti, o atsakovė (būsima pardavėja) parduoti ginčo sklypą (sutarties 1 p.). Sutartimi šalys susitarė iki 2005-01-20 sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį, kurią atsakovė su ieškovo nurodytu asmeniu sudarė laiku (ginčo sutarties 3a p., b.l.5, 58-61). Žemės sklypo pirkimo - pardavimo (pagrindinę) sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2005-09-20 (sutarties 10 p.). Ieškovas pagal ginčo sutartį įsipareigojo atsakovei sumokėti 150000 Lt avanso sutarties 11 a-b punktuose nustatyta tvarka: įskaityti 10000 Lt sumokėti rankpinigiai, 40000 Lt ieškovas sumokėjo grynais sutarties pasirašymo metu, o 100000 Lt įsipareigojo pervesti į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą per tris bankines dienas (sutarties 11 p., b.l.5-7). Ieškovas 2005-02-02 sumokėjo atsakovei 100 000 Lt avansą (b.l.57), t.y. 13 kalendorinių dienų praleidęs sutartyje nustatytą terminą. Atsakovė 2005-05-25 pranešimu pranešė ieškovui, jog nutraukia ginčo sutartį, remdamasi CK 6.165, 6.218 straipsnių nuostatomis, ir 2005-06-08 grąžino ieškovui jo sumokėtą 150 000 Lt avansą (b.l.8, 14).

Ieškovas preliminariosios sutarties nutraukimu patirtus nuostolius įrodinėjo ginčo žemės sklypo rinkos kainos padidėjimu nuo 530 000 Lt iki 840 000 Lt (b.l.5-7, 10-11, 132), ginčo sklypo rinkos vertės nustatymo išlaidomis (1 200 Lt; b.l.123, 124-136), ginčo sklypo parengimu planuojamam kaimo turizmo verslui: priešprojektinių ginčo sklypo darbų, atliktų pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2005 m. sausio 25 d. projektavimo sutartį Nr. 2005/01-001, kaina (25 000 Lt; b. l. 199-200, 214). Taip pat ieškovas nurodė, jog keturis mėnesius nuo 2002-02-02 iki 2005-06-08 negalėjo naudotis atsakovei sumokėto 150 000 Lt avanso pinigais, todėl taip pat patyrė nuostolius.

Kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pripažintina ieškovo teisė reikalauti netesybų (baudos), numatytos ginčo sutartyje, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti sutartyje numatyto dydžio baudą (300 000 Lt) pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.228 str., 1.5 str., 6.258 str. 3 d., 6.73 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs tai, kad sutarties šalys yra fiziniai asmenys, kuriuos siejo nekomercinio pobūdžio teisiniai santykiai, atsižvelgęs į atsakovės padaryto sutarties pažeidimo pobūdį ir mastą, tokiu pažeidimu sukeltas teisines pasekmes, taip pat į teismų praktiką, padarė teisingą išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti bauda santykyje su pagrindinės prievolės dydžiu (šalių sutarta žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina – 530 000 Lt), yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka aukščiau minėtų sutarčių teisės principų bei šalių interesų pusiausvyros, ir pagrįstai sumažino baudą dešimt kartų, t.y. iki 30 000 Lt. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, jog teismo priteistos netesybos nepadengia jo patirtų nuostolių, yra nepagrįstai per mažos, kadangi pagal byloje esančius ieškovo pateiktus duomenis jis neįrodė, jog būtų patyręs daugiau nei 30 000 Lt nuostolių, o ginčo sklypo rinkos kainos padidėjimas savaime neduoda pagrindo teigti, jog dėl to padidėjo ir ieškovo nuostoliai. Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalis nustato, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, todėl, byloje nesant duomenų, jog atsakovė būtų verslininkė, nėra pagrindo manyti, jog ji sutarties sudarymo metu galėjo numatyti ar protingai tikėtis, kad ginčo sklypo rinkos kaina padidės dvigubai. Be to, šalys ankstesnėje preliminarioje sutartyje buvo numačiusios mažesnes netesybas (baudą), kurių dydis artimas teismo priteistoms netesyboms, todėl ir apeliantės nurodytas faktas, jog pagal šalių sudarytą 2004 m. gruodžio 27 d. preliminariąją sutartį dėl to paties ginčo sklypo 12 punktą buvo numatyta 50 000 Lt bauda (b.l.86-87) tik patvirtina teismo išvados dėl netesybų sumažinimo iki 30 000 Lt pagrįstumą (CPK 178, 185 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo teiginys, jog teismo priteistos sumažintos netesybos (bauda) yra per didelės, neproporcingos, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pati buvo pažeidusi ginčo sutarties 5, 6 punktus, apie 2006 m. sausio 3 d. sudarytą su kitu asmeniu ginčo sklypo nuomos sutartį (b.l.94-95) nepranešusi ieškovui, be to, atsakovė priėmė ieškovo pavėluotai sumokėtą avansą pagal ginčo sutartį ir tik po trijų mėnesių pranešė apie ginčo sutarties nutraukimą.

Kolegijos nuomone, teismo priteista bauda pilnai kompensuoja ieškovo nurodytus šioje byloje nuostolius ir neproporcingai, neprotingai nepažeidžia atsakovės interesų labiau, nei ji galėjo numatyti, sudarydama ginčo sutartį, atitinka suformuotą panašiose bylose teismų praktiką, todėl remiantis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos ištirtais įrodymais nėra pagrindo nei padidinti (ieškovo prašymu), nei dar labiau sumažinti (atsakovės prašymu) priteistos baudos. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant ir atsakovės kaltei dėl ginčo sutarties nutraukimo, ieškovas, sudaręs nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį ir dėl kainų skirtumo patyręs nuostolių, turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių dalies kompensavimo (CK 6.258 str. 5 d.).

Taip pat nepagrįstai ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.228 straipsnio, kadangi teismas, taikydamas šią teisės normą, motyvavo, jog 300 000 Lt netesybų iš atsakovės priteisimas reikštų esminę sutarties šalių nelygybę, prieštarautų interesų pusiausvyros principui. Teismas sprendime nekonstatavo, jog ieškovas įgijo pranašumą prieš atsakovę, o apeliantė neįrodė, jog ieškovas ją būtų spaudęs, vertęs sudaryti, jos teigimu jai ekonomiškai nenaudingą, ginčo sutartį.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263, 329, 330 str.).

Iš atsakovės priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 93 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. K. į valstybės biudžetą 6 (šešis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

TeisėjaiKazys Kailiūnas Marytė Mitkuvienė Donatas Šernas