Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

-06-03 Kretingoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „ “ vairuotoju, gyvKretinga ir sen., Kretingos r., baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 2 d. 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-10-14 apie 21 val. namuose, esančiuose Kretingos r., , Ž. A. konflikto su šeimos nariu, broliu R. A. metu, tyčia pastūmė R. A., dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną su nugara ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, po vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, į lūpas bei į kairįjį skruostą ir padarė R. A. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulio lūžį bei nubrozdinimą viršutinės lūpos laisvajame krašte, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. A. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka. Paaiškino, kad 2019-10-14 apie 19.30 val., po darbo grįžo namo. Jis vienas gyvena namo antrame aukšte, o pirmame aukšte gyvena brolis R ir mama. Ruošė vakarienę. Į skalbyklę įdėjo skalbtis rūbus. Skalbimo mašinos vandens nuotekų žarną įdėjo į klozetą, nes kitos galimybės nuvesti panaudotą vandenį nėra. Nežino kaip, bet žarna iškrito ir iš skalbyklės panaudotas vanduo apipylė brolio kambarį, kuris yra po jo vonios kambariu. Tai įvyko netyčia. Apie 21.00 val. į jo kambarį įbėgo mama J. A., sakydama, kad jis vėl tyčia užpylė brolio R kambarį. Tuo metu jis buvo virtuvėje. Matė, kaip mama vonioje atsiklaupė ir ėmė valyti nuo grindų vandenį. Jis išsigando pasekmių, nes tarp jo ir brolio R bei mamos vyksta nesutarimai pasidalinant po tėvo mirties paveldimą turtą. Netrukus į jo kambarį įsiveržė brolis R ir pakeltu tonu pasakė, kad jis turi savaitę išsikraustyti iš namų. Sakydamas šiuos žodžius, R buvo metro atstumu nuo jo. Po šių žodžių R jį pastūmė, ir jie susigrūmė. Vienu metu jis atsitraukė ir vėl žengęs žingsnį į priekį sudavė broliui 3 smūgius į veido sritį. Po šių jo smūgių Rs suėmė jį ties kojomis ir pargriovė ant žemės šalia įėjimo į vonios kambarį. Jam begulint ant žemės, vonios kambaryje valydama grindis mama pamatė ir atsisukusi prispaudė jį abiem rankomis. Tuo tarpu R bandė smūgiuoti jam į veido sritį, tačiau pataikė tik vieną kartą į lūpą. Grumtynių metu jis R nuspyrė nuo savęs, koja stumdamas į pilvo sritį, po ko R veidu atsitrenkė į išėjimo iš jo buto durų staktą, užsiėmė už nosies šaukdamas, kad sulaužė nosį ir išbėgo iš buto. Policiją iškvietė jis. Jis atsiprašė brolio, bet pastarasis jam neatleido. Civilius ieškinius Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 69.02 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui – 266.69 Eur pripažįsta pilnai. Su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civiliniu ieškiniu 34,64 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti sutinka iš dalies. Sutinka pilnai atlyginti turtinę žalą, o neturtinės žalos atlyginimui sutinka sumokėti 1000 Eur. Prašo nustatyti ilgesnį terminą civiliniams ieškiniams atlyginti, nes jis moka išlaikymą 2 nepilnamečiams vaikams bei moka automobilio lizingą. Jis dirba, bet jo pajamos nedidelės, todėl didesnės sumos priteisimas ženkliai pasunkins jo finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta nukentėjusiojo R. A. parodymais, liudytojos J. A. apklausa, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

N. R. A teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2019-10-14 apie 21 val. jis buvo namuose Kretingos r., savo kambaryje, namo pirmame aukšte. Būnant savo kambaryje pastebėjo, kad nuo lubų ant žemės laša vanduo ir siena yra šlapia. Suprato, kad antrame aukšte, kur gyvena brolis Ž. A., vonios kambaryje skalbimo mašinos nubėgamasis vamzdis buvo ne klozete arba ne dušo kabinoje ir iš jos vanduo bėgo ant grindų bei sunkėsi per grindis ir jo kambaryje per lubas. Tai pamatęs, jis nuėjo pas mamą J. A. į kambarį ir jai tai pasakė. Mama pasakė, kad nueis pažiūrėti pas brolį į kambarį. Jai nuėjus, jis išgirdo barnį, todėl nuėjo į antrą aukštą pasiaiškinti. Mama tuo metu buvo duše, o brolis Ž. A. virtuvėje. Jis klausė brolio, kodėl eilinį kartą užpylė, sakė broliui pašalinti kilusias pasekmes. Brolis elgėsi iššaukiančiai ir jį abiem rankomis pastūmė. Jis atsitrenkė į sieną. Tada jis priėjo prie brolio ir impulsyviai pradėjo pastarąjį stumti atgal, įrėmęs abi rankas Ž į krūtinę, tačiau nespėjus jo nuo savęs atstumti, šis dešine ranka sugriebė jam už kairės pusės megztuko rankovės apačios ties riešu ir tempė rankovę link savęs sukdamas, ir jo ranka paliko rankovės viduje užsukta. Laikydamas jo kairę ranką, kuri buvo megztuko viduje, brolis kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į nosį ir vieną kartą į lūpas. K. Ž. jam sudavė į lūpas, jis pagavo šio kairę ranką, o jo kairę ranką Ž paleido, ir tada Ždešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairįjį skruostą. Tada nežino kaip, jis Žydrūną parvertė ant žemės. Ž ant grindų gulėjo ant nugaros. Po to pribėgo mama, kuri atsiklaupė ir užsigulė ant Žydrūno, kad baigtųsi jų muštynės. Tuo metu jis pajuto, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nesusitaikė su broliu. Dėl padaryto sužalojimo jis reiškia civilinį ieškinį 34,64 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai. Turtinė žala susidarė vykstam pas medikus bei perkant vaistus. Rašytinių įrodymų turtinei žalai patvirtinti neturi. Neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas dėl sulaužytos nosies, nepatogumai, gėda prieš darbuotojus, diskomfortas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nesutinka išdėstyti priteisto civilinio ieškinio mokėjimą ilgesniam kaip 1 mėnesio terminui.

2019-10-14 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir fotolentelėse matyti, jog R. A. nustatyta kraujuojanti žaizda nosyje, taip pat nustatyta, jog antrojo aukšto vonios patalpoje šlapios medinės grindys, o pirmame aukšte - šlapios lubos šalia šviestuvo ir lašantis vanduo (tom. 1, b.l. 10-18).

? 2019-12-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1964/2019(03), konstatuota, kad R. A. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulio lūžis, nubrozdinimas viršutinės lūpos laisvajame krašte. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosyje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje - kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nosikaulio lūžis - nesunkiu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (tom. 1, b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. nurodė, kad 2019-10-14 ji buvo namuose, Kretingos r. Namuose taip pat buvo ir jos du sūnūs : R. A. ir Ž. A.. Ji ir R gyvena namo pirmame aukšte, o Ž antrame. Apie 21 val. R atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad jo kambaryje per lubas bėga vanduo, ir Ž vėl apipylė jo kambarį. Ji nuėjo pas Ž ir pamatė, kad vandens nubėgimo vamzdis yra ant grindų ir ant grindų yra daug vandens. T. Ž. pasakė, jog jis vėl apipylė R kambarį. Ž pasijuokė, sakydamas, o ką R jam padarys? Po šių žodžių į Ž kambarį įėjo R ir Ž pasakė, kad jam pabodo nuolatiniai apipilimai. T. Ž. abiem rankom pastūmė R, kuris atsitrenkė nugara į sieną. Po to R bandė atstumti Žyir Ž vieną kartą kumščiu sudavė R į nosį. R užsiėmė už nosies ir matė, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R šaukė Ž, kad šis jam sulaužė nosį ir suėmęs už rankų, stumdamas pargriovė jį ant žemės ir laikė šį kelias sekundes prispaudęs kol ji įlindo tarp jų į tarpą ir viena ranka laikė Ž, o kita stūmė R ir prašė, kad sūnūs liautųsi muštis. T. R. paklausė ir išėjo iš Ž kambario (tom. 1, b.l. 51-52, 57).

Ž. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tom. 1, b. l. 186-187). Ž. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-10-14 iki 2019-10-15 (tom. 1, b.l. 156).

LR BK 138 str. 2 d. 3p. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas nesunkiai sužalojo šeimos narį.

Teismas konstatuoja, kad Ž. A. suvokdamas, jog mušdamas, t.y. tyčia pastūmęs brolį R. A., dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną nugara ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, po to, po vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, į lūpas bei į kairįjį skruostą, padarė R. A. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nosyje, nosikaulio lūžį bei nubrozdinimą viršutinės lūpos laisvajame krašte, nesunkiai jį sužalojo, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 2 d. 3p. Apysunkis nusikaltimas padarytas tiesioginia tyčia.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 69,02 Eur civilinį ieškinį (b.l. 84-86).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė 266,69 Eur civilinį ieškinį (b.l. 95-98).

N. R. A pareiškė civilinį ieškinį 34,64 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (tom. 2, b.l. 65-68).

T. Ž. A. su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 69,02 Eur civiliniu ieškiniu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 266,69 Eur civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Teismas vertina, kad civilinių ieškovų ieškiniai pagrįsti, todėl priteistini iš teisiamojo Ž. A..

T. Ž. A. su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civiliniu ieškiniu 34,64 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, sutinka iš dalies. Sutinka mokėti 34,64 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašo išdėstyti priteistų civilinių ieškinių mokėjimą ilgesniam laikui, nes jis moka išlaikymą 2 nepilnamečiams vaikams bei moka automobilio lizingą. Jis dirba, bet jo pajamos nedidelės, todėl didesnės sumos priteisimas labai pasunkins jo finansinę padėtį.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį 34,64 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, vertina, kad 34,64 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo paaiškinimus, teismas mano, kad nukentėjusiojo R. A. įvardintas 1500 Eur neturtinės žalos dydis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad jis patyrė neigiamų emocijų, fizinį skausmą, sužalojimus, neigiamus potyrius, įvairius nepatogumus, gėdą prieš bendradarbius, diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ž. A. yra jauno amžiaus vyras, geros sveikatos, dirba ir gauna legalias pajamas. Jo gaunamos pajamos nėra didelės, bet tai netrukdo Ž. A. ieškoti ir rasti geriau apmokamą darbą. 1500 Eur piniginė suma neturtinei žalai nepablogins finansinę teisiamojo padėtį ir, teismo nuomone, bus tik dalinė statisfakcija R. A. patirtam skausmui bei neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

Teismas iš dalies tenkina teisiamojo Ž. A. prašymą dėl termino neturtinės žalos atlyginimui nustatymo ir 1500 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėsto per 5 (penkis) mėnesius.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo lengvinančia aplinkybe teismas laiko, kad Ž. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo ateityje nenusikalsti (LR BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

K. Ž. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, sutiko atlyginti civilinius ieškinius civiliniams ieškovams bei sutiko iš dalies atlyginti civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui R. A.. Teismas vertina, jog siekiant Ž. A. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurio dydis bus artimas bausmių vidurkiui, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Paskirti įpareigojimai teigiamai paveiks teisiamąjį ir įpareigos jį laikytis visuomenėje priimtų elementarių elgesio taisyklių. Taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo metu būtą laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 50 str. ir LR BPK 297, 301, 302-308 str., teismas

nusprendžia:

Ž. A., gim., pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešeriems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. A., gim., galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams aštuoneriems (8) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant Ž. A., gim. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-14 21.08 val. iki 2019-10-15 15.05 val., t.y. 1 dieną.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jos naudai iš Ž. A., gim., priteisti 69,02 Eur.

2. Civilio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jos naudai iš Ž. A., gim., priteisti 266,69 Eur.

3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir jo naudai iš Ž. A., gim., priteisti 34,64 Eur.

4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir jo naudai iš Ž. A., gim., priteisti 1500 Eur. Šią sumą Ž. A. privalo sumokėti R. A. per penkis (5) mėnesius.

Nuosprendį per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.