Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Edvylei Kralikevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir Ž. V. ieškinį atsakovei K. B. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai, išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) išvadoje nurodė, jog 2010-12-31 Molėtų socialinės paramos centro socialinių paslaugų akte pateikta informacija, kad atsakovė, neapsikentusi sugyventinio R. R. smurto, apsigyveno pas P. V.. 2011-02-12 atsakovė pagimdė sūnų G. V.. P. V. pripažino tėvystę, rūpinosi vaiku kaip savu, stengėsi užtikrinti būtiniausius jo poreikius. Atsakovė dažnai dingdavo iš namų, girtavo, o mažametį vaiką prižiūrėti patikėdavo P. V.. 2013-07-12 P. V. informavo VTAS, kad atsakovė su vaiku išėjo iš namų nežinoma kryptimi. Išsiaiškinus atsakovės buvimo vietą ir nustačius, kad iškilusi grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei, 2013-07-23 Molėtų rajono savivaldybės administracijos įsakymu G. V. nustatyta laikinoji globa, vaiką apgyvendinant Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose. P. V. nesutiko vienas auginti vaiko. Išvadoje nurodyta, kad atsakovė VTAS darbuotojams ne kartą yra sakiusi, kad P. V. nėra vaiko G. V. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus, VTAS neprieštarauja tikrosios (biologinės) tėvystės nustatymui ir genominės ekspertizės skyrimui.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. nurodė, kad tėvas prieš mirtį sunkiai kalbėjo, bet minėjo, kad pripažino G. V. tėvystę, nes jam buvo gaila šio vaiko. Tėvas paklaustas, ar G. jo, pasakė ne, bet atsakymas nebuvo visiškai užtikrintas. Ieškovė mano, kad galbūt tėvas norėjo užauginti Giedrių, bet prieš mirtį teigė, kad vaikas turi savo tikrą tėvą. Ieškinį pareiškė, nes vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ir ieškovų turtinis interesas, neprieštaraujantis tėvo valiai.

Ieškovas Ž. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Parengiamojo teismo posėdžio dieną faksu gautas jo prašymas nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje jam nedalyvaujant. Kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovas buvo informuotas apie galimybę iš parengiamojo posėdžio pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas prašyme nenurodė, kad prieštarautų tokiai galimybei, tam neprieštaravo ir kiti proceso dalyviai, taip pat ir ieškovė, byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovui, remiantis jo ieškinyje duotais paaiškinimais.

Teismo posėdžio metu atsakovė K. B. nurodė, kad genominė ekspertizė nėra reikalinga, nes P. V. nėra G. V. tėvas. Teigė, kad P. V. visuomet vaiku rūpinosi. Tikrasis tėvas R. R. atsisakė pripažinti Giedriaus tėvystę, nors iš jo atsakovė pas P. V. išėjo būdama nėščia. Povilui sakė, kad G. ne jo sūnus, tačiau jis dėl to nieko nesakė, teigė, kad jei kartu gyvens, paliks turto ir jam. Nors su P. V. ėmė gyventi būdama nėščia nuo kito vyro, tačiau jis, būdamas geros širdies ir nenorėdamas, kad vaikas turėtų mergautinę pavardę, sutiko pripažinti tėvystę. Apie tėvystės nuginčijimą niekada nekalbėjęs. Atsakovė nurodė, kad vaiko pavardė, jei būtų nuginčyta tėvystė, būtų B. Mano, kad ieškinio tenkinimas pažeistų G. interesus.

Trečiojo asmens Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų atstovė Janina Siminkevičienė teismo posėdyje patvirtino, kad apgyvendinus G. V. Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose, P. V. dažnai jį lankė, atveždavo lauktuvių, su juo žaisdavo, bendraudavo, juo domėjosi ir labai rūpinosi. P. V. emocinis ryšys su vaiku buvo labai glaudus. Jis išvažiuodavo tik užmigdęs vaiką. Tai buvo labai gražus bendravimas. P. V. nekalbėjo, kad nėra berniuko tėvas, tačiau yra užsiminęs, kad pats augęs be tėvo, supranta vaikus, kurie neturi tėvų, ypač, kai skiriasi pavardės mamos ir vaiko. Apie 2014 m. vasarį pranešė, kad vaiką lankys rečiau, kadangi buvo daug ūkio darbų. Tačiau teigdavęs, kad laukia, kada pasitaisys vaiko motina ir visi vėl galės gyventi kartu. To labai laukė ir norėjo G. auginti. Stengėsi vykdyti visus valstybės institucijų nurodymus ir reikalavimus dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas įrodyti biologinį ryšį pagrįstas, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į P. V. valią vaiko atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė Edvylė Kralikevičienė patikslino, kad atsakovė turi bėdų dėl alkoholio vartojimo, psichinės sveikatos. P. V. Giedrių augino kaip tikrą savo sūnų, nors atsakovė daug kartų buvo sakiusi, kad tai ne P. V. sūnus. Paklaustas dėl tėvystės, P. V. aiškiai neatsakydavo, šypteldavo. Vaikas P. V. labai laukdavo, laikė jį savo tėčiu. G. buvo paimtas K. B. nesirūpinant vaiku, nors pretenzijų dėl P. V. nebūdavo. Tiesiog jam vienam auginti mažą vaiką būtų buvę per sunku. Ieškinio tenkinimas pažeistų G. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančio 2011-02-21 G. V. gimimo įrašo matyti, kad jo motina – K. B., o tėvas – P. V. (b.l.12,59). Taip pat į bylą pateiktas 2011-02-22 K. B. ir P. V. pareiškimas, patvirtintas notarės, kuriame nurodyta, kad P. V. pripažįsta ir pareiškia, kad yra K. B. sūnaus G. B., gimusio 2011 m. vasario 12 d., tėvas bei sutinka būti įrašytas jo gimimo liudijime tėvu, suteikiant jam jo pavardę (b.l.58). P. V. mirties liudijimas patvirtina, kad šis asmuo mirė 2014 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 9). Ieškovai – V. J. ir Ž. V. yra mirusio P. V. vaikai (b.l.6-8).

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (LR CK 3.148 str., LR CPK 389 str.). Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas (LR CK 3.150 str. 2 d.). Tačiau tokiam reikalavimui pareikšti įstatymas nustato specialų, sutrumpintą vienų metų terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Taip pat nustato ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią. CK 3.152 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003. Šioje nutartyje kolegija atkreipė teismų dėmesį į tai, kad CK 3.152 str. 1 d. numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Nagrinėjamu atveju P. V., kurio tėvystę G. V. atžvilgiu siekiama nuginčyti, miręs, todėl aplinkybė, kada jis sužinojo, kad nėra G. tėvas, nustatinėjama iš ieškovų, atsakovės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Molėtų savarankiško gyvenimo namų atstovų paaiškinimų. Nors ieškinyje ieškovai nurodė, kad tėvui abejones G. V. tėvyste sukėlė kaimynų kalbos jam atsigulus į ligoninę, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tėvas teigė pripažinęs G. V. tėvystę, nes jam buvo gaila šio vaiko, vadinasi, suvokė, kad yra įrašomas gimimo įraše tėvu vaiko, kurio biologiniu tėvu nėra. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Molėtų savarankiško gyvenimo namų atstovių paaiškinimų matyti, kad abejonių dėl G. tėvystės institucijoms buvo ir jos tuo domėjosi, tačiau paklaustas dėl to, P. V. aiškiai neatsakydavo, tačiau šypteldavo, kalbėdavo, kad jam gaila be tėvo gyvenančių vaikų, kas taip pat netiesiogiai rodo P. V. žinojus, kad G. nėra jo sūnus. Aplinkybę dėl to, kad P. V. laisva valia pripažino G. tėvystę nebūdamas jo tėvu, rodo tai, kad atsakovė pas P. V. atėjo gyventi jau būdama nėščia ir jam sakė, kad vaikas ne jo, tačiau jis pats, būdamas geros širdies, sutiko vaiką auginti, juo rūpintis, net ir palikti jam savo turto dalį. Darytina išvada, kad P. V. nuo pat G. V. gimimo žinojo nesantis jo biologiniu tėvu, tačiau laisva valia pareiškė esantis jo tėvu ir tai patvirtino savo parašu pas notarę. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, jau yra praleistas, per jį ieškovas dėl tėvystės nuginčijo nesikreipė ir, kaip matyti iš atsakovės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Molėtų savarankiško gyvenimo namų atstovės paaiškinimų, neketino kreiptis. G. atsakovas augino kaip savo, juo rūpinosi, domėjosi, prižiūrėjo, lankė Molėtų savarankiško gyvenimo namuose, laikydamasis valstybės institucijų nurodymų ir tikėdamasis, kad vaikas vėl grįš į šeimą. Pats G. P. V. laikė savo tėvu ir jo laukdavo. Tai rodo, kad tarp P. V. ir G. V. buvo susiformavęs glaudus tėvo ir sūnaus ryšys, ką teismo posėdžio metu aiškiai nurodė tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Molėtų savarankiško gyvenimo namai, kurio nutraukti, sprendžiant iš atsakovės, Molėtų savarankiško gyvenimo namų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų, jis neketino. Sprendžiant dėl jo valios nuginčyti tėvystę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi P. V. vaikai, apie jo valią nuginčyti tėvystę vaikai teigia sužinoję po P. V. avarijos, kurios metu jis patyrė sunkią traumą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė pripažino, kad P. V. nėra G. V. tėvas, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad jis nesantis G. tėvu žinojo nuo vaiko gimimo, bet laisva valia tėvystę pripažino, vėliau į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, su G. bendravo ir juo rūpinosi kaip tėvas sūnumi, o jo priešmirtinė valia nuginčyti tėvystę kelia abejonių, juo labiau, kad ir senaties terminas tam praleistas, mano nesant pagrindo nuginčyti P. V. tėvystę G. V. atžvilgiu.

Nors atsakovė aiškiai nurodė, kad P. V. nėra G. V. tėvas, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tiek ieškovė, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius pripažino, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes vaikas netektų teisės į privalomąją palikimo dalį mirus P. V., būtų paneigta aiški P. V. socialinė tėvystė G. V. atžvilgiu, kurios buvimas teismui nekelia abejonių. Nors ieškovė nurodė, kad ieškiniu siekia apginti vaiko teisę žinoti tikrąjį savo tėvą, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad būtent dėl to, kad tikrasis tėvas neketino pripažinti tėvystės, ją pripažino P. V.. Be to, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškinį ji pareiškė vedama ir turtinių interesų. Taigi spręsdamas dėl tėvystės nuginčijimo teismas siekia teisingos pusiausvyros tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, įpėdinių ir vaiko, kurio atžvilgiu siekiama tėvystę nuginčyti, interesų, bei prioritetiniais laiko vaiko interesus, dėl ko ieškinį atmeta.

Atmetus ieškinį iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias sudaro 7,68 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.149 – 3.153 str., CPK 259, 263-268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo V. J. ir Ž. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po 3,84 EUR pašto išlaidų valstybei, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.