Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-702-153/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-18
Bylos Nr.
2S-702-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimodas Buzelis
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
R.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai, E. V., Kauno miesto
Civilinė byla Nr.2S-702-153/2008
pirmos instancijos teismo teisėjas Sigita BružienėProcesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 106.8.8(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atstovo advokato D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-0602-214/2008, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. M. ieškinį atsakovams R. T., V. M. bei tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, E. V., Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarei Z. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. M. ieškinį atsakovams R. T., V. M. bei tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, E. V., Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarei Z. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas nustatė, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ir tariamu sandoriu 2005-01-24 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1375 ir perdavimo aktą Nr. 1376 bei taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovei V. M. ginčo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini) . Ieškovas rėmėsi CK 3.192 str. 3 d., kur nurodyta, jog jei vieno iš tėvų turtinė padėtis ir vaikų išlaikymo galimybės pablogėja, šį trūkumą turi kompensuoti kitas sutuoktinis. Ieškovo nuomone jis laikytinas suinteresuotu asmeniu – atsakovės V. M. kreditoriumi – jos vaikų išlaikymo teisiniuose santykiuose (CK 6.66 str., 6.1 str. ir 6.4 str.), todėl turi teisėtą interesą reikalauti, kad atsakovės turtas nebūtų pardavinėjamas nesąžiningai.

Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, 2003-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-13792/2003 nutraukdamas R. M. ir V. M. santuoką, pagal CK 3.59 str. turėjo išspręsti sutuoktinių vaikų išlaikymo klausimus. Kadangi ieškovas ieškinio pagrindus kelia iš teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo teisinius santykius, toks ginčas turėjo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl ieškovas turi kreiptis į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo. Byla šiuo atveju Kauno rajono apylinkės teismui neteisminga. Ieškovas taip pat nenurodė jokių savo sąsajų su ginčijamais sandoriais, todėl ieškovas nėra tas asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia ginčijami sandoriai, išskyrus ieškovo teises ir teisėtus interesus šeimos teisinių santykių srityje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo R. M. atstovas advokatas D. V. nesutiko su teismo nutartimi ir prašė nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimui spręsti bylą grąžinti pirmos instancijos teismui dėl šių motyvų:

1) ieškinio reikalavimai nesusiję su išlaikymo priteisimu, o su turto išreikalavimu, sandorių dėl jo naikinimu, todėl ieškinys pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, atsižvelgiant į ginčo turto buvimo vietą (CPK 31 str.). Tai ne santuokos nutraukimo bylos objektas. Šio ieškinio reikalavimai susiję su vaikų išlaikymu tik tiek, kad atsakovė V. M. galės teikti tinkamą išlaikymą savo dukroms, kai atgaus savo nesąžiningai parduotą turtą - 7 ginčo sklypus;

2) atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, vadovaujantis CK 3.59 str., CK 3.53 str. 3 d., CPK 383 str., 385 str. galima kelti tik vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus. Kitų reikalavimų atnaujintoje byloje kelti negalima. Be to, norint sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašyti teismo atnaujinus procesą ją patvirtinti, tam reikalingi ir atitinkami atsakovės veiksmai. Taip pat nėra galimybės nustatyti išlaikymo dydžio, kol nėra aišku, ar turtas priklauso atsakovei, ar kitam asmeniui R. T., kuris netgi negali būti įtrauktas į atnaujintiną supaprastinta tvarka išnagrinėtą bylą dėl santuokos nutraukimo;

Žemesnės instancijos teismas

3) teismas 2008-02-25 nutartimi nurodė pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinio dalyką, pasirenkant kitą ieškinio reikalavimų kildinimo poziciją. Patikslintame ieškinyje pagal teismo reikalavimus pašalinti argumentai dėl santuokoje įgyto turto neteisėto pardavimo be ieškovo sutikimo, jo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei jo padalinimo teisinių santykių. Tačiau patikslinto ieškinio teismas nepriėmė, vadovaudamasis priešingais, lyginant su 2008-02-25 nutartyje nurodytais, motyvais;

4) 2008-02-25 nutartyje teismas taip pat nustatė, kad ieškinio reikalavimai (kurie palikti ir patikslintame ieškinyje) kildinami iš bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (tariamo, apsimestinio sandorio negaliojimas) ir nurodė, jog panaikinus motyvus dėl santuokoje įgyto turto, byla būtų nagrinėjama Kauno rajono apylinkės teisme, vadovaujantis išimtinio teismingumo taisykle (CPK 31 str.);

5) patikslintame ieškinyje nekeliami reikalavimai padalinti turtą nutraukiant santuoką, patikslinto ieškinio 1 ir 6 punktuose, remtasi ir Actio Pauliana ieškinio pagrindu, numatytu CK 6.66 str., LAT 2006-01-11 nutartimi c.b. Nr.3K-3-17/2006 bei LAT 2007-12-03 nutartimi c.b. Nr.3K-3-535/2007, kurioje konstatuota, kad atsakovas lėšas vaikams išlaikyti mokėjo nereguliariai, buvo susidaręs 3 550 Lt įsiskolinimas, ir šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės yra svarbios vertinant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovės interesai ir teisės. <...> pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas V. M. pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus ir teises, nes, nors perleidęs ginčo žemės sklypą ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai pagal teismų priimtus sprendimus nebus tinkamai įvykdyti. <...> už perleidžiamą sklypą gaudamas 10 kartų mažesnę negu vidutinė rinkos kainą atsakovas V. M. pablogino savo turtinę padėtį ir taip pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises ir interesus. Pastaroji byla buvo išnagrinėta ne atnaujinus šalių santuokos nutraukimo bylą, o pagal naują, buvusios atsakovo sutuoktinės pateiktą ieškinį, po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. T. prašė teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, dėl šių motyvų:

1) faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriuos nurodė apeliantas yra susiję su šeimos teisės normomis, kuriomis ir grindžiamas ieškinys;

2) ieškinys neatitinka CPK 111, 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ginčo sandorio sudarymo metu buvo atsakovės V. M. kreditorius ir įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį (Actio Pauliana) turėjimą. Įrodymai, kuriuos pateikė ieškovas kaip tik paneigia jo teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu;

3) ieškovas reikšdamas reikalavimus panaikinti sandorius, kurių šalimi jis nėra ir nebuvo ir prašydamas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones byloje, piktnaudžiauja teise. Ieškovo santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teisme patvirtinus ieškovo ir V. M. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tiek jo pasirašyta sutartis, tiek įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo ši sutartis buvo patvirtinta, turi įstatymo galią.

Kiti dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams užtikrinimo kilo iš šeimos teisinių santykių, o tai, kad šalys išsituokusios, neturi įtakos tokio ginčo teismingumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje netinkamai aiškino išimtinio teismingumo taisykles. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu ir tariamu sandoriu 2005-01-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1375 ir perdavimo aktą Nr.1376 bei taikyti restituciją natūra- grąžinti atsakovei V. M. ginčo žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio ieškinio reikalavimo esmė – vietoje esančios atsakovo R. T. asmeninės nuosavybės pripažinti žemės sklypą bendrąją jungtinę nuosavybę atsakovės V. M. ir ieškovo. Šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad šalių santuoka nutraukta (b.l.4) anksčiau ir dabar sprendžiamas tik žemės sklypo nuosavybės formos klausimas, nes tokiu atveju nėra esminio reikalavimo (reikalavimo nutraukti santuoką), kuris lemia kitų sudėtinių ieškinio reikalavimų teismingumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas pakeisti nekilnojamojo daikto nuosavybės formą yra ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. tokie ginčai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-677/2001). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio pareiškimą, pažeidė išimtinio teismingumo taisykles ir netinkamai aiškino bei taikė CPK 31 straipsnio 1 dalį. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui nuo civilinės bylos iškėlimo stadijos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str..,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui nuo civilinės bylos iškėlimo stadijos.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasRaimodas Buzelis